«

»

2011.02
19

2011-ieji – tarptautiniai miško metai

Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja 2011-uosius metus paskelbė Tarptautiniais miškų metais.

Miškas  –  tai gamtinė sistema (ekosistema), susidedanti iš jame vyraujančios sumedėjusios augalijos (medžių ir krūmų)  bei įvairių žolių, samanų, kerpių ir kitokios augalijos rūšių, glaudžiai susijusių su pažemio oru, paviršiniais ir gruntiniais vandenimis, specialiu miškų dirvožemiu, turtinga biologine įvairove. Tikslas – kad pasaulio bendruomenė kuo daugiau pastangų skirtų žaliajam planetos rūbui išsaugoti, nes miškai:

  • Teikia paklausią medieną ir technines žaliavas, pavyzdžiui, spygliuočių medžių sakus.
  • Yra pagrindinis miškuose augančių grybų, vaistažolių ir uogų šaltinis.
  • Yra daugumos žvėrių bei dalies paukščių gyvenamoji aplinka.
  • Yra medžioklės vieta.
  • Efektyviai stabdo  dirvožemio eroziją ir jos pasekmes.
  • Absorbuoja anglies dioksidą bei grynina orą.
  • Saugo gruntinius ir paviršinius vandenis nuo užterštumo.
  • Suteikia galimybes žmonėms poilsiauti.

Šiandien miškai dengia beveik trečdalį (31 proc.) žemės planetos ploto.

Kintant planetos klimatui, pasaulio miškai įgauna vis didesnės reikšmės, todėl labai svarbu juos išsaugoti ateities kartų labui. Miškai žmonėms teikia įvairias gėrybes, todėl ypatingai šiandien žmogus atsakingas už planetos miškų išsaugojimą ir plėtrą. Vienas svarbiausių būdų tai pasiekti, reikia tvariai miškininkauti, kai suderinamos ekonominės, ekologinės ir socialinės miškų funkcijos. Deja, daugelyje besivystančių pasaulio šalių tvaraus miškininkavimo praktika neįsitvirtino, o miškų plotai ir toliau mažėja.

Lietuvoje miškai sudaro  33,1 proc. (2010 m) šalies teritorijos. Miškai – didžiausias Lietuvos gamtinis turtas, tarnaujantis visos valstybės ir jos piliečių gerovei, saugantis šalies kraštovaizdžio stabilumą (pusiausvyrą) ir gamtinės aplinkos kokybę. Lietuvoje vyrauja spygliuočiai augalai, pagal medžių rūšis: pušys – 36,4 proc., eglės – 22,4 proc., o iš lapuočių augalų labiausiai paplitę beržai – 20,2 proc. (2009 m).

Didžiausi užimamu plotu Lietuvos miškai pateikti  lentelėje.

Didžiausi Lietuvos miškų masyvai

GiriosBendrasis plotas, haMišku apaugęs plotas, ha
Druskininkų - Varėnos miškai (Gudų giria, Dainavos giria)145 00138 00
Labanoro – Pabradės giria
91 0072 500
Kazlų Rūdos miškai58 70047 300
Varšuvos giria (Viešvilės – Smalininkų miškai)42 70035 500
Rūdininkų giria37 50031 500
Lavoriškių – Nemenčinės miškai31 00027 300
Gaižiūnų – Rumšiškių miškai30 40021 500
Kapčiamiesčio giria27 70023 600
Ažvinčių – Minčios giria22 40019 400
Judrėnų – Tverų (Rietavo) miškai20 870017 220

Miškingiausias yra Varėnos rajonas, kur miškai sudaro 64,6 proc. nuo bendro ploto, o mažiausiai miškų yra Vilkaviškio rajone – vos 9 proc. Lietuvos miškai skirstomi į keturis kraštovaizdinių miško tipo  kompleksus: šilus (spygliuočių miškai), pelkiašilius (užpelkėję ir pelkiniai pušynai), girias (mišrieji miškai) ir pelkiagirias užpelkėję ir pelkiniai  mišrieji miškai).

2004 metais pradėta įgyvendinti Lietuvos miškingumo didinimo programa numato per artimiausią dvidešimtmetį šalies miškingumą padidinti 3 procentais. Nuo 2000 metų iki 2010 metų miškų plotas pagausėjo nuo 1,978 mln. ha iki 2,15 mln. ha.

2011 metais  vyks įvairių renginių visuomenei, kuriuos organizuos Aplinkos ministerija, Generalinė miškų urėdija, miškų urėdijos ir girininkijos. Kiekvienas galime per šiuos metus padaryti gerą darbą miškui, nes be jo neįsivaizduojame savo krašto.

Straipsnio autorė: Kauno kolegijos Kraštotvarkos fakulteto Želdinių ir agrotechnologijų katedros lektorė Jolanta Margelienė