Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai (10) 15

Kiti mokslo darbų tomai
English

.

Redakcinė kolegija

Pirmininkė
Dr. Dovilė Levickienė
Kauno kolegija,
El.p. dovile.levickiene@go.kauko.lt

Atsakinga sekretorė
Erika Jankauskienė
Kauno kolegija
El.p. deko@go.kauko.lt

Nariai
Prof. dr. (HP) Honorata Danilčenko (Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija)
Doc. dr. Jurgita Kulaitienė (Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija)
Doc. dr. Laimutis Januškevičius (Kauno technologijos universitetas, Kauno kolegija)
Akademikas hab. dr. Stasys Karazija (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro filialas Lietuvos miškų institutas)
Doc. dr. Romualdas Misius (Kauno kolegija)
Prof. hab. dr. Vida Mildažienė (Vytauto Didžiojo Universitetas)
Prof. dr. (HP) Ona Ragažinskienė (Vytauto Didžiojo Universitetas, Kauno botanikos sodas)
Dr. (HP) Nobertas Uselis (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro filialas Sodininkystės ir daržininkystės institutas)
Dr. Regina Vasinauskienė (Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija)
Dr. Vilma Kriaučiūnaitė-Neklejonovienė (Kauno technologijos universitetas)
Doc. dr. Donatas Rekus (Kauno technologijos universitetas, Kauno kolegija)

Redakcinės kolegijos adresas
Kauno kolegijos Technologijų fakulteto Aplinkos inžinerijos katedra
Pramonės 22, Kaunas LT-50387

Mokslo darbai

 

Leidinio pavadinimas: Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas = Optimization of Ornamental and Garden Plant Assortment, Technologies and Environment

Leidinio tipas: mokslo darbai

Leidėjas: Kauno kolegijos Technologijų fakulteto Aplinkos inžinerijos katedra

ISSN: 2029-1906 (spausdintas); ISSN 2335-7282 (online)

Metai (tomas) numeris: 2019 (10) 15

Straipsniai recenzuoti redakcinės kolegijos ir recenzento

Patalpinimo data: 2019 m. gegužės 15 d.

Leidinys cituojamas tarptautinėse duomenų bazėse: CAB Abstracts, Global Health, CABI Full Text, EBSCO Publishing.


1.

Straipsnio pavadinimas: KAUKAZO FLOROS AUGALAI LIETUVOS KAIMŲ DARŽELIUOSE

Autoriai (institucija): Stasė Dapkūnienė (Augalų genų bankas, Vilniaus universiteto botanikos sodas), Vilija Snieškienė (Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas, Kauno kolegijos Technologijų fakulteto Aplinkos inžinerijos katedra)

Anotacija: Manoma, kad darželiai Lietuvos kaimų sodybose galėjo atsirasti apie 15–16 a. Iš vienuolynų ir dvarų parkų ir gėlynų augalai plito į aplinkinių kaimų sodybas. 2016–2018 m. 36-iuose kaimo sodybų darželiuose buvo inventorizuojami ten augantys dekoratyvieji, vaistiniai ir prieskoniniai augalai. Rastos 394 augalų rūšys. Kaukazo regionas pasižymi didele klimato sąlygų įvairove, todėl turtinga ir regiono flora, o daugelis rūšių gali sėkmingai augti ir kitose šalyse. Lietuvos kaimų darželiuose buvo aptikta 70 rūšių augalų, kurie savaiminiai ne tik Kaukaze, bet ir Lietuvoje. Kitų 60 rūšių augalai introdukuoti iš Kaukazo lietuviškuose darželiuose auga nuo seno.

Raktiniai žodžiai: Kaukazo flora, Lietuvos kaimo darželiai.

Puslapių skaičius: 7

Kalba: lietuvių.

Mokslų sritis: biomedicinos mokslai.

Pilnas straipsnis: 2019-8-14


2.

Straipsnio pavadinimas: OBELŲ VEISLIŲ TYRIMAS

Autoriai (institucija): Donatas Klimavičius (Kauno kolegijos Technologijų fakulteto Aplinkos inžinerijos katedra)

Anotacija: 2018 metais Kauno ir Jonavos rajono sodybiniuose soduose, VDU Kauno botanikos sodo pomologiniame sode buvo tirtos ir vertintos senosios obelų veislės. Tyrimo metu buvo tikslintos ir identifikuotos obelų veislės ir vertinta vaisių kokybė, nustatyta jų augimo vieta. Vertinant soduose auginamas obelis buvo atrasta Lietuvoje pradėjusi nykti senovinė obelų veislės ‘Beržininkų avietinis’. Viso vertinta 15 skirtingų veislių. Nustatytas vaisiuose esantis sausųjų tirpių medžiagų kiekis proc., nitratų kiekis ml/kg ir vaisių pH sulčių rūgštingumas. Analizuojant vaisių morfologinius požymius nustatyta, kad daugiausiai balų surinko obelų veislės ‘Anyžinis kalvinis’, ‘Raudonasis rudeninis kalvinis’ – po 17 balų, ‘Beržininkų avietinis’ surinko 16 balus. Mažiausiai balų surinko obelų veislės ‘Lietuvos auksinis renetas’ – 5 balus. didžiausiais sausųjų tirpių medžiagų kiekis buvo rastas veislės ‘Raudonasis rudeninis kalvinis’ vaisiuose – 14,2 proc., daugiausiai nitratų sukaupta obelų veislės ‘Okeris’ vaisiuose – 242 mg/100 gr.

Raktiniai žodžiai: veislė, morfologija, introdukcija.

Puslapių skaičius: 9.

Kalba: lietuvių.

Mokslų sritis: biomedicinos mokslai.

Pilnas straipsnis: 2019-15-23


3.

Straipsnio pavadinimas: KIAULIŲ, IŠAUGINTŲ SKIRTINGUOSE ŪKIUOSE, SKERDENŲ KOKYBĖS TYRIMAS.

Autoriai (institucija): Irina Koscelkovskienė, Inga Pupelienė, Daiva Ribikauskienė, Ina Živatkauskienė (Kauno kolegija), Oksana Kravchenko (Poltavos valstybinė agrarinė akademija)

Anotacija: Buvo atlikta kiaulių skerdenas klasifikuojančių įmonių skerdenų kokybės duomenų analizė. Įvertinti aštuonių Lietuvos kiaulių ūkių skerdenų kokybės 2016 m. duomenys (n=18821). Skerdenų kokybės analizei naudojami kriterijai: lašinių storis (mm), raumens storis, skerdenos svoris ir raumeningumas pagal SEUROP klases.
Visų tiriamųjų ūkių vidutinis kiaulių skerdenų lašinių storis buvo 21,11 mm, o skerdenų svoris – 84,62 proc.
Daugiausiai įvertintų kiaulių skerdenų pasiskirstė S ir E klasėse, jų kiekis buvo 87 proc., skaičiuojant nuo bendro skerdenų kiekio. Atlikti skerdenų kokybės tyrimai rodo, kad daugiausia S klasės skerdenų buvo ūkyje Nr. 7 (59,07 proc.), o E klasės – ūkyje Nr. 8 (54,59 proc.). Didžiausias raumeningumas nustatytas ūkyje Nr. 7, kuris buvo 1,28 proc. didesnis palyginus su bendru visų ūkių raumeningumo rodikliu.

Raktiniai žodžiai: kiaulės, skerdenos, skerdenų kokybė, skerdenų klasifikavimas, SEUROP.

Puslapių skaičius: 7.

Kalba: lietuvių.

Mokslų sritis: žemės ūkio mokslai.

Pilnas straipsnis: 2019-24-30


4.

Straipsnio pavadinimas: CORIANDRUM SATIVUM LAPŲ IR ŽIEDYNŲ VANDENINĖS IŠTRAUKOS ĮTAKA LENS CULINARIS SĖKLŲ DAIGUMO RODIKLIAMS.

Autoriai (institucija): Regina Malinauskaitė (Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Biologijos ir augalų biotechnologijos institutas).

Recenzentai: Lina Pukaitė-Malinauskienė (Lietuvos Respublikos Žemės ūkio rūmai).

Anotacija: Daug aktyvių junginių turintys prieskoniniai augalai, kaip blakinė kalendra (Coriandrum sativum L.), gali veikti kitų augalų augimą. Straipsnyje pateikiami duomenys apie blakinės kalendros vandeninių ištraukų (pagamintų iš išdžiovintų lapų ir žiedynų), skiestų distiliuotu vandeniu santykiu 1 : 12 (biomasė : distiliuotas vanduo) ir 1 : 30, poveikį paprastojo lęšio (Lens culinaris Med.) ‘Smėlinukai’ veislės sėklų daigumui ir augimui ankstyvuoju vystymosi tarpsniu. Eksperimentas atliktas 2017 m. VDU Žemės ūkio akademijos (buv. ASU) Augalų fiziologijos laboratorijoje. Buvo įvertinta ištraukų įtaka lęšio sėklų daigumo galiai, daigumui, daigelių ir šaknelių ilgiams. Nustatyta, kad lęšio sėklų daigumas buvo neesmingai slopinamas, esmingai – daigelių ir pirminių šaknelių formavimasis. Didėjant vandeninės ištraukos koncentracijai, slopinamasis poveikis didėjo. Kalendros žiedynų 1:12 koncentracijos vandeninės ištraukos poveikyje vidutinis lęšių daigelių ilgis siekė 12,66 mm. Jie buvo esmingai 2,21 karto trumpesni nei daiginimui naudojant distiliuotą vandenį (kontrolė). Šaknelės buvo 4,79 mm ilgio, arba 11,77 karto trumpesnės nei daiginimui panaudojus distiliuotą vandenį.

Raktiniai žodžiai: kalendra, lęšis, vandeninė ištrauka, alelopatija.

Puslapių skaičius: 6.

Kalba: lietuvių.

Mokslų sritis: žemės ūkio mokslai.

Pilnas straipsnis: 2019-31-36


5.

Straipsnio pavadinimas:
ARTEMISIA PONTICA L. INTRODUKCIJA VDU BOTANIKOS SODO VAISTINIŲ AUGALŲ MOKSLO SEKTORIAUS ILGAMEČIUOSE LAUKO BANDYMUOSE

Autoriai (institucija): Sandra Saunoriūtė , Ona Ragažinskienė, Erika Šeinauskienė (Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas)

Anotacija: Sprendžiant biologinės įvairovės išsaugojimo, jos gausinimo ir visuomenės sveikatos gerinimo problemą  vaistinių (aromatinių) augalų tyrimai turi mokslinę ir praktinę reikšmę ne tik Lietuvoje, bet ir visame Pasaulyje. Iki šiol trūksta išsamių tyrimų apie naudojamų perspektyvių vaistinių augalų morfologinių savybių kintamumo dėsningumus, biologinio produktyvumo rodiklius, kuriems didžiulę įtaką turi klimatiniai veiksniai. Šiuolaikinės medicinos progresas skatina didesnį augalinių vaistinių preparatų vartojimą pasaulyje, todėl reikalingi gausesni vaistinių augalų resursai. Atsižvelgiant į tai, kad vaistinės augalinės žaliavos paklausa kasmet didėja, o vaistinių augalų ištekliai gamtoje yra nedideli arba riboti, vienas efektyviausių būdų apsaugoti perspektyvių vaistinių (aromatinių) augalų gamtinius išteklius – juos auginti ex situ įrengtuose bandymų plotuose. Ankstesnių tyrimų metu nustatyta, kad Lietuvos didžiausias savaiminių vaistinių induočių augalų rūšių skaičius – 46 yra astrinių (Asteraceae Bercht. & J. Presl) šeimos, todėl tyrimui pasirinktas šios šeimos perspektyvus, vaistinis augalas – pontinis kietis (Artemisia pontica L.), Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo Vaistinių augalų mokslo sektoriaus lauko bandymuose auginamas nuo 1973 metų.
2017-2018 m. pagal modifikuotas augalų tyrimo metodikas atlikti vaistinio augalo  pontinio kiečio (Artemisia pontica L.) introdukcijos ir aklimatizacijos kompleksiniai tyrimai Vidurio Lietuvos gamtinėmis sąlygomis, Kaune, Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo Vaistinių augalų mokslo sektoriaus ilgamečiuose lauko bandymuose. Detaliais introdukcijos tyrimais bei atliktos statistinės duomenų analizės metodais nustatyta, kad pontinis kietis (Artemisia pontica L.) pereina visą vegetacijos periodą iki sėklų brandos Lietuvos klimato sąlygomis. 2017-2018 m. nustatyti pontinio kiečio (Artemisia pontica L.) antžeminės dalies biologinio produktyvumo dėsningumai skirtingų vegetacijos tarpsnių metu.
Darbo tikslas – atlikti pontinio kiečio (Artemisia pontica L.) antžeminės dalies produktyvumo palyginamąją analizę fenologinių stebėjimų pagrindu 2017-2018 metais.

Raktiniai žodžiai: vaistiniai augalai, introdukcija, visuomenės sveikata.

Puslapių skaičius: 6.

Kalba: lietuvių.

Mokslų sritis: biomedicinos mokslai.

Pilnas straipsnis:  2019-37-42


 

6.

Straipsnio pavadinimas: INVAZINIO GRYBO ERYSIPHE FLEXUOSA IR INVAZINIO KENKĖJO CAMERARIA OHRIDELA PAPLITIMAS ANT PAPRASTOJO KAŠTONO (AESCULUS HIPPOCASTANUM L.).

Autoriai (institucija): Antanina Stankevičienė (Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas).

Anotacija:  2009–2018 metais buvo atlikta paprastajo kaštono (Aesculus hippocastanum) būklės stebėsena Alytaus ir Kauno miestuose. Buvo įvertinta 293 brandūs medžiai rekreaciniuose želdiniuose ir 595 apsauginiuose gatvės želdiniuose. Nustatyta, kad kaštonui kenkia invazinis kenkėjas – kaštoninė keršoji kandelė (Cameraria ohridella) ir miltligės sukėlėjas invazinis grybas Erysiphe flexuosa. Gatvių želdiniuose kandelės pažeidimai stebimi vėliau, jų mažiau, visa medžio laja iki vegetacijos pabaigos išlieka iš dalies žalia (pažeidimai dažniausiai siekia 0–2 balus). Dešimties metų laikotarpio (2009–2018 metai) rekreaciniuose želdiniuose kandelės vidutinis pažeidimo balas buvo 1,81±0,01, o apsauginiuose gatvės želdiniuose – 1,30±0,01 balo.
Kito kaštono invazinio patogeno – miltligės (sukėlėjas Erysiphe flexuosa) pažeidimai tiriamuoju laikotarpiu buvo silpnesni. Stipriausiai rekreaciniuose želdiniuose miltligės buvo pažeisti 2009–2011 metais – vidutinis pažeidimo balas 0,70, 0,78, 0,77, o tuo pat metu gatvės želdiniuose – 0,76, 0,76, 0,66 balo. Tik įvertinus dešimties metų tyrimų vidurkį nustatyta, kad stipriau buvo pažeisti apsauginiuose gatvės želdiniuose augantys kaštonai (0,46±0,01 balo), o silpniau rekreaciniuose želdiniuose (0,39±0,01 balo).

Raktiniai žodžiai: Aesculus hippocastanum, Erysiphe flexuosa, Cameraria ohridella.

Puslapių skaičius: 5.

Kalba: lietuvių.

Mokslų sritis: biomedicinos mokslai.

Pilnas straipsnis: 2019-43-47


7.

Straipsnio pavadinimas: NAUJAI SODINAMŲ MIESTŲ APSAUGINIUOSE GATVĖS ŽELDINIUOSE AESCULUS L. BŪKLĖ.

Autoriai (institucija): Antanina Stankevičienė (Vytauto Didžiojo universiteto Kauno Botanikos sodas)

Anotacija: Straipsnyje apžvelgiama Aesculus L. augalų introdukcija miesto apsauginiuose gatvės želdiniuose: Alytaus ir Kauno miestų pavyzdžiu. Pateikiama naujai sodinamų šių medžių įvairovė ir būklė. 2009–2018 metų duomenimis siekiant apriboti keršosios kaštoninės kandies (Cameraria ohridella ) plitimą šiuo metu sodinami Aesculus carnea ‘Briotii’. 2009–2013 sodinti A. hipocastanum ‘Baumannii’ mūsų sąlygomis buvo labai blogos būklės (defoliacija, decromacija – iki 3 balų, nekrozė – iki 2,27 balų, kamienų žievės plyšimai – 3,96).

Raktiniai žodžiai: Aesculus L., apsauginiai gatvės želdiniai, naujai sodinami, būklė, įvairovė.

Puslapių skaičius: 6.

Kalba: lietuvių.

Mokslų sritis: žemės ūkio mokslai.

Pilnas straipsnis: 2019-48-53



8.

Straipsnio pavadinimas: ŽEMĖS ŪKIO AUGALŲ ŠIAUDAI KAIP ALTERNATYVUS ENERGIJOS ŠALTINIS.

Autoriai (institucija): Vasyl Zhelykh, Yuriy Furdas, Olena Savchenko, Khrystyna Kozak (Lviv Polytechnic National University, Institute of Building and Environmental Engineering, Heat, Gas Supply and Ventilation Department)

Anotacija:  Ukraina turi didelį kiekį žemės išteklių žemės ūkio produkcijai. Ji gali aprūpinti savo gyventojus ne tik maisto produktais, bet ir bioenergijos žaliavomis. Kaip bioenergijos žaliava galima naudoti atliekas ir žemės ūkio liekanas, susidariusias derliaus nuėmimo metu, bei derliaus perdirbimo procese, ypač javų, ankštinių augalų šiaudus, kukurūzų ir saulėgrąžų perdirbimo atliekas, saulėgrąžų ir ryžių lukštus, cukrinių runkelių išspaudas. Energijos poreikiams bioenergijoje naudojamos žemės ūkio atliekos, kurios susidaro tiesioginio deginimo būdu arba perdirbant į kietą, skystą ar dujinį kurą. Gaminant dujas iš žemės ūkio atliekų susidaro ne tik energijos šaltinis – biodujos, bet ir aukštos kokybės trąšos. Be to, biodujas patogu naudoti, saugoti ir transportuoti. Jos gali būti naudojamos decentralizuotuose elektros ir šilumos tiekimo blokuose arba gali būti tiekiamos į esamą dujų perdavimo tinklą. Biodujų susidarymo procesas vyksta bioreaktoriuose, kurių konstrukcijos yra labai įvairios ir skiriasi savo forma, medžiaga, biomasės maišymo ir kaitinimo metodais bei perdirbamų žaliavų kiekiu. Tarp žemės ūkio augalų atliekų, kurios suteikia didžiausią energijos potencialą, aktyviai tiriami javų šiaudai, kurie prieinami dideliais kiekiais, ir vis dažniau naudojami kaip žaliava biodujų gamybai.
Šiame straipsnyje biodujų gamybai iš žemės ūkio augalų šiaudų siūloma bioreaktoriaus konstrukcija, kuri užtikrina efektyvų organinės biomasės maišymą ir šildymą, gerina darbo efektyvumą ir mažina bioreaktoriaus energijos suvartojimą. Siekiant nustatyti pradinį biodujų kiekį, buvo atlikti kukurūzų, javų ir rugių šiaudų analitiniai tyrimai. Tyrimai parodė, kad biodujų kiekis priklauso nuo šiaudų tipo ir fermentacijos laiko. Didžiausias pradinių biodujų kiekis susidaro per 10 dienų nuo organinės biomasės pakrovimo dienos. Nustatyta, kad didžiausias biodujų kiekis susidaro iš javų šiaudų, kurių didžiausia vertė – 1,75 m3. Mažiausias biodujų kiekis susidaro iš rugių šiaudų, kurių didžiausia vertė – 1,3 m3

Raktiniai žodžiai: biomasė, šiaudai, biodujos, anaerobinis fermentavimas, bioreaktorius

Puslapių skaičius: 7.

Kalba: anglų.

Mokslų sritis: technologijos mokslai.

Pilnas straipsnis: 2019-54-60