Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai (9) 14

Kiti mokslo darbų tomai
English

.

Redakcinė kolegija

Pirmininkė
Doc. dr. Romutė Mikučionienė
Kauno kolegija,
El.p. romute.mikucioniene@go.kauko.lt

Atsakinga sekretorė
Erika Jankauskienė
Kauno kolegija
El.p. deko@go.kauko.lt

Nariai
Dr. Valerija Baronienė (Dubravos eksperimentinė mokomoji urėdija)
Prof.dr. (HP) Honorata Danilčenko (Aleksandro Stulginskio universitetas)
Doc.dr. Laimutis Januškevičius (Kauno technologijos universitetas, Kauno kolegija)
Akademikas hab.dr. Stasys Karazija (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro filialas Lietuvos miškų institutas)
Doc. dr. Romualdas Misius (Kauno kolegija)
Prof. hab. dr. Vida Mildažienė (Vytauto Didžiojo Universitetas)
Prof.dr. (HP) Ona Ragažinskienė (Vytauto Didžiojo Universitetas, Kauno botanikos sodas)
Dr. (HP) Nobertas Uselis (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro filialas Sodininkystės ir daržininkystės institutas)
Dr. Regina Vasinauskienė (Aleksandro Stulginskio universitetas)
Dr. Vilma Kriaučiūnaitė-Neklejonovienė (Kauno technologijos universitetas)
Doc. dr. Donatas Rekus (Kauno technologijos universitetas, Kauno kolegija)

Redakcinės kolegijos adresas
Kauno kolegijos Technologijų fakulteto Aplinkos inžinerijos katedra
Pramonės 22, Kaunas, LT-50387

Mokslo darbai

 

Leidinio pavadinimas: Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas = Optimization of Ornamental and Garden Plant Assortment, Technologies and Environment

Leidinio tipas: mokslo darbai

Leidėjas: Kauno kolegijos Technologijų fakulteto Aplinkos inžinerijos katedra

ISSN: 2029-1906 (spausdintas); ISSN 2335-7282 (online)

Metai (tomas) numeris: 2018 (9) 14

Straipsniai recenzuoti redakcinės kolegijos ir recenzento

Patalpinimo data: 2018 m. gegužės 15 d.

Leidinys cituojamas tarptautinėse duomenų bazėse: CAB Abstracts, Global Health, CABI Full Text, EBSCO Publishing.


1.

Straipsnio pavadinimas: EKOLOGINIŲ TRĄŠŲ ĮTAKA BULVIŲ GUMBŲ DERLINGUMUI IR KOKYBEI

Autoriai (institucija): Auksė Burakova, Eugenija Bakšienė, Almantas Ražukas (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centras (LAAMC))

Anotacija:
Straipsnyje pateikiama 2017 metų Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro (LAMMC) Vokės filiale įrengtų paprastojo išplautžemio priesmėlio ir lengvo priemolio dirvožemyje auginamų bulvių lizimetrinių eksperimentų duomenų analizė. Buvo stebimas naudojamų ekologinių trąšų poveikis bulvių derliui ir kokybei. Buvo tiriami 4 tręšimo variantai: 1) kontrolė (be trąšų); 2) N35P35K35 trąšos (Provita, fosforitmilčiai, kalio magnezija); 3) 40 t ha-1 sapropelio (S); 4) 60 t ha-1 mėšlo (M).
Nustatyta, kad prekinių bulvių – 35-50; 50-70; >70 mm frakcijos – gumbų derlingumą priemolio dirvožemiuose esmingai didino visos įterptos trąšos. Tręšiant 40 t ha-1 sapropelio ir 60 t ha-1 mėšlo normomis priemolyje prekinių bulvių gumbų derlingumas išaugo iki 91-96 %. Priesmėlio dirvožemyje esminis derlingumo padidėjimas pastebimas tik su įterptomis mėšlo trąšomis. Vertinant suminį bulvių gumbų derlių (smulkių bulvių frakcija su prekiniais bulvių gumbais), esmingai didesnis derliaus priedas, dviejų tipų dirvožemiuose, gautas patręšus sapropeliu ir mėšlu. Bulvių gumbuose aptikti didesni, bet ne esminiai, krakmolo, azoto, fosforo kalio ir nitratų kiekiai priesmėlio dirvožemius patręšus 60 t ha-1 mėšlo norma. Sausųjų medžiagų kiekiui didesnę įtaką turėjo įterptos 40 t ha-1 sapropelio ir 60 t ha-1 mėšlo normos. Priemolio dirvožemyje užaugintų bulvių gumbų derliuje didžiausi, bet ne esminiai, krakmolo, azoto kiekiai rasti dirvožemį patręšus N35P35K35 trąšomis; sausųjų medžiagų ir nitratų kiekius ne esmingai didino visos įterptos trąšos, o fosforo ir kalio kiekiui įterptos trąšos esminės įtakos neturėjo.

Raktiniai žodžiai: derlius, ekologinės trąšos, bulvių gumbų frakcijos.

Puslapių skaičius: 8

Kalba: lietuvių.

Mokslų sritis: žemės ūkio mokslų.

Pilnas straipsnis: 2018_7_14


2.

Straipsnio pavadinimas: ETNOGRAFINIAI LIETUVIŠKŲ DARŽELIŲ AUGALAI PUNSKO KRAŠTE (LENKIJA)

Autoriai (institucija): Stasė Dapkūnienė (Augalų genų bankas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Vilniaus universiteto botanikos sodas), Irma Maciulevičienė (Veisiėjų regioninis parkas), Vilija Snieškienė (Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas), Jolanta Latvienė (Punsko valsčius, Mickevičiaus g. 23)

Anotacija: 2017 m. Lietuvos-Lenkijos pasienyje (Punsko valsčius) 7 sodybose, senojoje klebonijoje ir Punsko Skansene (buities muziejus po atviru dangumi) buvo inventorizuojami ir aprašomi dekoratyvieji ir vaistiniai/prieskoniniai augalai. Buvo aptikta apie 60 rūšių augalų, būdingų Lietuvos Dzūkijos ir Suvalkijos etnografiniams regionams. Dabartiniai sodybų šeimininkai įsigyja nemažai naujų, seniau neaugintų augalų ir juos sodina kartu su senaisiais, lietuviškiems tradiciniams darželiams būdingais. Punsko krašto sodybų darželiams būdinga tai, kad senųjų lietuviškų darželių augalų auginama daug, jie auginami beveik visose sodybose. Dažnai sodybose auginami ne tik senoviški augalai, bet jie ir sukomponuojami tradiciškai: lysvelėse, ratuose.

Raktiniai žodžiai: etnografiniai augalai, darželiai, Punsko kraštas.

Puslapių skaičius: 7.

Kalba: lietuvių.

Mokslų sritis: biomedicinos mokslai.

Pilnas straipsnis: 2018_15_21


3.

Straipsnio pavadinimas: SĖJAMOSIOS KANAPĖS ( CANNABIS SATIVA L. ) VANDENINĖS IŠTRAUKOS ALELOPATINIS POVEIKIS ŽIEMINIO RAPSO (BRASSICA NAPUS L. SSP. BIENNIS) DAIGUMUI .

Autoriai (institucija): Regina Malinauskaitė (Aleksandro Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto Agronomijos fakulteto Biologijos ir augalų biotechnologijos institutas).

Anotacija:

Pateikiami duomenys apie sėjamosios kanapės (Cannabis sativa L.) skirtingų koncentracijų vandeninių ištraukų (pagamintų iš sėklų ir antžeminės išdžiovintos augalo dalies) poveikį žieminio rapso (Brassica napus L. ssp. biennis) ´Cult´ veislės sėklų daigumui (daigumo galiai, daigumui, šaknelių ir daigelių ilgiams). Daigumo galia buvo nustatyta po 4 parų, daigumas – po 7 parų. Eksperimente nustatyta, kad tirtiems parametrams įtakos turėjo ne tik vandeninių ištraukų koncentracijos (10 %, 20 % ir 50 %), bet ir jų gamybai panaudota žaliava (sėklos arba antžeminė dalis). Visi vandeniniai sėklų ištraukų tirpalai skatino rapso sėklų daigumo galią ir daigumą, išskyrus 50 % koncentracijos poveikį daigumo galiai. Ji siekė 68,7 % ir buvo esmingai mažesnė nei kontrolėje. Kontrolės rapso sėklų daigumas siekė 78,7 %, o eksperimente buvo atitinkamai 79,3 – 85,0 %. Panašiai kaip ir daigumo galia, kanapės sėklų vandeninė ištrauka veikė rapso šaknelių ir daigelių ilgius: didžiausia (50 % koncentracija) – slopino, o mažesnės koncentracijos – skatino. 50 % koncentracijos sėklų vandeninės ištraukos poveikyje rapso šaknelės (vidutinis ilgis 32,6 mm) ir daigeliai (vidutinis aukštis 21,9 mm) buvo esmingai trumpiausi.
Iš antžeminės dalies pagaminti visų koncentracijų vandeninės ištraukos tirpalai slopino rapso sėklų daigumo galią ir daigumą. Kontrolės sėklų daigumas buvo 93,3 %, o eksperimente atitinkamai 82,2 – 89,9 %. Visų koncentracijų vandeninės antžeminės dalies kanapės ištraukos slopino rapso šaknelių ir daigelių tįsimą. Poveikis daigelių ilgiams lyginant su kontrole, neesminis.

Raktiniai žodžiai: sėjamoji kanapė, rapsas, daigumas, alelopatija.

Puslapių skaičius: 6.

Kalba: lietuvių.

Mokslų sritis: žemės ūkio mokslų.

Pilnas straipsnis: 2018_22_27


4.

Straipsnio pavadinimas: TRICHODERMA PERS. EX FR. TYRIMAI LIETUVOJE.

Autoriai (institucija): Nijolė Maršalkienė (Aleksandro Stulginskio universitetas), Šarūnė Savickaitė (Aleksandro Stulginskio universitetas), Antanina Stankevičienė (Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas).

Recenzentai: Lina Pukaitė-Malinauskienė (Lietuvos Respublikos Žemės ūkio rūmai).

Anotacija: Trichoderma genties grybai vieni aktyviausių augalinių liekanų biodestruktorių. Lietuvoje Trichoderma genties grybai išskirti iš sukultūrintų, dirbamų laukų dirvožemio, durpių substrato. Tai vieni iš labiausiai paplitusių mikroskopinių grybų miško ir agro-ekosistemų dirvožemiuose. Trichoderma genties grybai natūraliomis sąlygomis greitai kolonizuoja ir pradeda ardyti ne tik natūralias, bet ir sintines medžiagas iš įvairios cheminės sudėties polimerinių medžiagų: kaučiuko, polivinilchlorido, butadieninio ir kt. Lietuvoje yra atlikti šių grybų fermentinio aktyvumo, antibiozės, poveikio fitopatogenams, biodestrukcinių savybių ir kiti tyrimai. Išanalizavus literatūroje pateiktus duomenis apie Trichoderma Pers. ex Fr. genties grybų atliktus tyrimų rezultatus, galima teigti, kad tai didelių praktinio panaudojimo galimybių objektas.

Raktiniai žodžiai: Trichoderma, įvairovė, skaidytojai, antagonizmas, Lietuva.

Puslapių skaičius: 9.

Kalba: lietuvių.

Mokslų sritis: žemės ūkio mokslų.

Pilnas straipsnis: 2018_28_36


5.

Straipsnio pavadinimas: TRĘŠIMO SISTEMŲ LIEKAMASIS POVEIKIS DIRVOŽEMIO SAVYBĖMS

Autoriai (institucija): Romutė Mikučionienė (Kauno kolegija, Technologijų fakultetas; Aleksandro Stulginskio universitetas, Agronomijos fakultetas)

Anotacija: Eksperimentas atliktas 2016 metais Aleksandro Stulginskio Universiteto Bandymų stotyje lengvo priemolio karbonatingame sekliai glėjiškame išplautžemyje (Calc(ar)i-Epihypogleyic Luvisols). Nustatyta, kad dirvožemio kokybinius rodiklius lėmė tręšimo sistemų liekamasis poveikis. Nustatyta, kad po 8-rius metus taikytos intensyvios tręšimo technologijos dirvožemio armens tankis išliko optimalus 1,43–1,45 Mg m-3. Judriojo fosforo esmingai daugiau 12,9 mg kg-1 rasta dirvožemyje, kur buvo tręšta vidutine mineralinių trąšų norma (N79P65K90) viršutiniame 0-10 cm sluoksnyje, o jį patręšus vidutine (N79P65K90) mineralinių trąšų norma ir taikant organinę-mineralinę tręšimo sistemą esmingai daugiau, atitinkamai 15,6–16,7 mg kg-1, 10-20 cm sluoksnyje. Visuminio azoto esminiai pokyčiai (0,45–0,46 g kg-1) nustatyti apatiniame armens sluoksnyje (10-20 cm) kai tręšiama maža mineralinių trąšų norma (N31P38K75), organinių trąšų deriniu (50 t ha-1 mėšlo+N31P38K75) ir kai tręšiama 100 t ha-1 mėšlo norma vieną kartą sėjomainoje. Dirvožemio organinės anglies esminiai pokyčiai gauti organinėje-mineralinėje tręšimo sistemoje ir organinėje tręšimo sistemoje (100 t ha-1 mėšlo vieną kartą sėjomainoje), atitinkamai 14,07 ir 13,03 g kg-1.

Raktiniai žodžiai: tankis, tręšimas, judrusis fosforas, dirvožemio organinė anglis.

Puslapių skaičius: 8.

Kalba: lietuvių.

Mokslų sritis: žemės ūkio mokslų.

Pilnas straipsnis:  2018_37_44


 

6.

Straipsnio pavadinimas: LIAUDIES KOSMOLOGIJOS ĮTAKA LIETUVOS VALSTIEČIŲ SAKRALINIŲ ERDVIŲ MENINEI KOMPOZICIJAI.

Autoriai (institucija): Romualdas Misius (Kauno kolegijos Technologijų fakulteto Aplinkos inžinerijos katedra).

Anotacija: Pastaruoju metu Lietuvos kraštovaizdyje svetimšalių augalų gausa, stilistinės kultūros stygius, prasta aplinkos priežiūra, žmogaus poreikių ignoravimas naikina krašto lietuviškąjį identitetą (Grecevičius, Abromas, Popkytė, Genys ir Marčius, 2015). Tačiau pastebimas ir kitas reiškinys: kaimiškasis kraštovaizdis pamažu tampa humanistikos mokslinio dėmesio objektu tikrąja šio žodžio prasme. Tai liudija suintensyvėjusios „vietos antropologijos“ studijos bei filologų, filosofų, etnologų publikacijos ir interpretacijos, kurios turėtų būti žinomos ir kraštovaizdžio architektams. Šiuolaikinės fenomenologinės ir hermeneutinės įžvalgos, leidžiančios pažvelgti į kraštovaizdį ne vien kaip į materialių objektų kompleksą, bet ir kaip į su juo siejamų prasmių, potyrių ir būties erdvę (Pinavija, 2015).
Straipsnyje trumpai supažindinama su etninės (prigimtosios) kultūros nykimo priežastimis ir nauju, humanistiniu požiūriu į kaimiškojo kraštovaizdžio tyrimų perspektyvą analizuojant etnokultūrinius kodus, užfiksuotus ženklų ir simbolių kalba; pristatoma kosmologinių ženklų simbolika valstiečio gėlių darželio kompozicijoje ir jos sąsajos su liaudies kosmologija; analizuojama kosmologinių simbolių apsauginė raiška gėlių darželyje ir kosmologinė simbolika kapų puošime; aptariamas simbolinių ženklų universalumo aspektas panaudojant juos įvairiose liaudies meno srityse ir skirtingose medžiagose; pateikiama Žmogaus Gyvenimo rato teorija, apimanti veiksnius (paskatas), dariusius įtaką gyvenamųjų namų dekorui ir sodybų aplinkos želdinimo tradicijoms.

Raktiniai žodžiai: prigimtinė kultūra, liaudies kosmologija, meninis dekoravimas, ženklų simbolika.

Puslapių skaičius: 12.

Kalba: lietuvių.

Mokslų sritis: humanitarinių mokslų.

Pilnas straipsnis: 2018_45_56


7.

Straipsnio pavadinimas: PERSPEKTYVIŲ PRIESKONINIŲ (AROMATINIŲ) AUGALŲ REIKŠMĖ SODO AUGALŲ SORTIMENTE.

Autoriai (institucija): Ona Ragažinskienė (Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodas, Kauno kolegijos medicinos fakultetas), Sandra Saunoriūtė (Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodas), Erika Šeinauskienė (Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodas).

Anotacija:

Sprendžiant bioįvairovės išsaugojimo, gausinimo ir visuomenės sveikatos gerinimo problemą, vaistinių, prieskoninių (aromatinių) augalų tyrimai turi mokslinę ir praktinę reikšmę ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Šie augalai auginami žaliosiose erdvėse, gausina jų įvairovę, turtina kraštovaizdį, naudojami maisto, kosmetikos, farmacijos pramonėje bei medicinoje ir vaistažolinkystės plėtrai.

1997-2017 m. Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodo Vaistinių ir prieskoninių augalų kolekcijų sektoriaus Vaistinių, prieskoninių ir medingųjų augalų kolekcijose ex situ ir eksperimentiniuose bandymų plotuose, introdukcijos metu atrinkti lakiųjų ir nelakiųjų biologiškai veikliųjų junginių tyrimų pagrindu perspektyvūs vaistiniai, prieskoniniai (aromatiniai) augalai: vaistinis šalavijas (Salvia officinalis L.), paprastasis raudonėlis (Origanum vulgare L.), kalninis dašis (Satureja montana L.), krūminė perilė (Perilla frutescens (L.) Britton). Šie augalai rekomenduojami dauginimui, jų įvairovės gausinimui, auginimui soduose, gamybiniuose plotuose bei vaistažolininkystės plėtrai ir visuomenės sveikatos gerinimui Lietuvoje.

Detaliais introdukcijos tyrimais bei atliktos statistinės duomenų analizės metodais nustatyta, kad krūminė perilė (Perilla frutescens (L.) Britton) pereina visą vegetacijos periodą iki sėklų brandos Lietuvos klimato sąlygomis.

Darbo tikslas – tirti šių augalų introdukciją, jų pritaikymą auginimui soduose ir reikšmę visuomenės sveikatai.

Raktiniai žodžiai: prieskoniniai (aromatiniai) augalai, sortimentas, visuomenės sveikata.

Puslapių skaičius: 7.

Kalba: lietuvių.

Mokslų sritis: technologijos mokslų.

Pilnas straipsnis: 2018_57_63



8.

Straipsnio pavadinimas: EŽIUOLĖS (ECHINACEA MOENCH.) FITOSANITARINĖ BŪKLĖ VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETO KAUNO BOTANIKOS SODE.

Autoriai (institucija): Vilija Snieškienė, Indrė Lukšytė (Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas)

Anotacija: Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo Gėlininkystės kolekcijų sektoriuje ežiuolė pradėta auginti 1990 m. Šiuo metu auginama keturių rūšių (Echinacea angustifolia, E. pallida, E. paradoxa ir E. purpurea) ir 49 jų veislių ežiuolės. Tyrimų metu aptikti trijų rūšių grybai-ligų sukėlėjai: dėmėtligės sukėlėjai Septoria sp. ir Ascochyta doronici; miltligės sukėlėjas Golovinomyces orontii. Labiausiai dėmėtligė (Septoria sp.) pažeidė Echinacea purpurea ‘Double Decker’ lapus. Kitų rūšių ir veislių ežiuolėms grybinės ligos didelės žalos nepadarė.

Raktiniai žodžiai: Echinacea Moench., grybinės ligos, veislės.

Puslapių skaičius: 6.

Kalba: lietuvių.

Mokslų sritis: biomedicinos mokslų.

Pilnas straipsnis: 2018_64_69



 

9.

Straipsnio pavadinimas: INTRODUKUOTŲ SUMEDĖJUSIŲ AUGALŲ AUGANČIŲ ALYTAUS MIESTO REKREACINIUOSE ŽELDYNUOSE BŪKLĖS STEBĖSENA.

Autoriai (institucija): Antanina Stankevičienė (Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas).

Anotacija: Siekiant išsaugoti ir sukurti naujus, ilgalaikius miesto želdynus, savivaldybės vykdo želdynų tvarkymo, kūrimo, veisimo 2008–2018 m. programą. 2009–2017 m. buvo vertinama 1514 sumedėjusių introdukuotų augalų būklės stebėsena Alytaus miesto rekreaciniuose želdynuose (6 parkuose, 2 skveruose ir 2-jose aikštėse). Iš jų 45 % augalų priklausančių 27 gentims, 33 rūšims, 11 veislių buvo be pažeidimų. 22 genčių, 32 rūšių, 7 veislių augalus pažeidė 17 genčių 23 rūšių grybinių ligų sukėlėjai ir 11 genčių ir rūšių kenkėjai. Pažeidimai augalų būklei didelės įtakos neturėjo. Augalai buvo dekoratyvūs.

Raktiniai žodžiai: želdynai, sumedėję augalai, būklė, Alytus

Puslapių skaičius: 7.

Kalba: lietuvių.

Mokslų sritis: biomedicinos mokslų.

Pilnas straipsnis: 2018_70_76


 

10.

Straipsnio pavadinimas: VIEŠŲJŲ ERDVIŲ TVARKYMO MIESTELIŲ IR KAIMŲ TERITORIJOSE ASPEKTAI.

Autoriai (institucija): Ingrida Adamonytė (Aleksandro Stulginskio universitetas, VŪŽF, Žemėtvarkos ir geomatikos institutas), Vilma Kriaučiūnaitė-Neklejonovienė (Kauno technologijos universitetas, Statybos ir architektūros fakultetas; Aleksandro Stulginskio universitetas, VŪŽF, Žemėtvarkos ir geomatikos institutas), Donatas Rekus (Kauno kolegija, Technologijų fakultetas; Kauno technologijos universitetas, Statybos ir architektūros fakultetas)

Anotacija: Viešoji erdvė – gyvenamosios vietovės urbanizuotos teritorijos erdvinės struktūros elementas, skirtas visuomenės bendriesiems interesams. Pastaruoju metu, daugelis Lietuvos nedidelių miestelių ir miestų, ėmėsi tvarkyti viešąsias erdves. ES skiria lėšas gyvenimo kokybės gerinimui kaimo vietovėje, infrastruktūros plėtrai ir kt. Tirtos devynios miestelių/kaimų viešosios erdvės, kurios jau yra sutvarkytos/atkurtos/rekonstruotos. Viešosios erdvės vertintos darnumo kriterijų ir kokybės požiūriu. Išsiskyrė Raudondvario miestelio ir Kriaunų kaimo viešųjų erdvių teritorijos. Pagerėjo gyvenamoji aplinka, sutvarkyta infrastruktūra, sutvarkytos (sukurtos) erdvės, skirtos poilsiui, renovuoti, rekonstruoti reikalingiausi viešieji statiniai ir kt.

Raktiniai žodžiai: viešosios erdvės, miesteliai, darnus vystymasis.

Puslapių skaičius: 8.

Kalba: lietuvių.

Mokslų sritis: technologijos mokslų.

Pilnas straipsnis: 2018_77_84


 

11.

Straipsnio pavadinimas: VALSTYBINIŲ MIŠKŲ KVARTALINIŲ TINKLO IR GEOREFERENCINIO PAGRINDO GEODEZINIAI MATAVIMAI.

Autoriai (institucija): Aurelijus Živatkauskas (Kauno kolegijos Technologijų fakultetas Aplinkos inžinerijos katedra).

Anotacija: Pateikiamas geodeziniais matavimais patikslintas valstybinių miškų kvartalų tinklas ir georeferencinis pagrindas. Valstybinių miškų kvartalų tinklas ir georeferencinis pagrindas palyginamas su nuotoliniu būdu suformuotu ir Valstybiniame miškų kadastre įregistruotu kvartalų tinklu. Nustatomi georeferencinio pagrindo objektų ir kvartalinių linijų susikirtimo taškų koordinačių skirtumai bei atstumai tarp jų. Tyrimo metu nustatytas vidutinis koordinačių X ašyje neatitikimas – 3,31 m, o Y ašyje – 3,77 m ir atstumų skirtumas tarp pamatuotų ir anksčiau nuotoliniu būdu suformuotų taškų – 5,58 m.
Darbe taip pat analizuojami GPNS prietaisų matuotų „STATIC“ metodu taškų koordinačių tikslumas atsižvelgiant į metų laikus. Tyrimo metu nustatyta, kad koordinačių tikslumui įtakos turi metų laikai. Matavimus atliekant medžiams esant be lapų vidutinė X koordinačių ašyje paklaida – 0,083 m, o Y koordinačių ašyje – 0,058 m, altitudžių vidutinė paklaida – 0,150 m ir vidutinis atstumų neatitikimas – 0,102 m. Matavimus atliekant medžiams esant su lapais vidutinė X koordinačių ašyje paklaida – 0,085 m, o Y koordinačių ašyje – 0,065 m, vidutinė altitudžių paklaida – 0,167 m ir vidutinis atstumų neatitikimas – 0,108 m.

Raktiniai žodžiai: kvartalinių tinklas, georeferencinis pagrindas, geodeziniai matavimai.

Puslapių skaičius: 5.

Kalba: lietuvių.

Mokslų sritis: technologijos mokslų.

Pilnas straipsnis: 2018_85_89