Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai (1) 6

Kiti mokslo darbų tomai
English

.

Redakcinė kolegija

Redakcinė kolegija:
Doc. dr. Giedrė Adomavičienė (Kauno kolegija)
Dr. Valerija Baronienė (Dubravos eksperimentinė mokomoji urėdija)
Prof. hab. dr. Jurgis Bučas (Kauno technologijos universitetas)
Lekt. dr. Dalė Bulavienė (Kauno kolegija)
Prof. dr. (HP) Honorata Danilčenko (Aleksandro Stulginskio universitetas)
Doc. dr. Laimutis Januškevičius (Kauno technologijos universitetas, Kauno kolegija)
Doc. dr. Eugenijus Jonaitis (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas)
Akademikas hab. dr. Stasys Karazija (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro filialas Lietuvos miškų institutas)
Dr. Vaclovas Makūnas (Kauno kolegija)
Prof. hab. dr. Vida Mildažienė (Vytauto Didžiojo universitetas)
Lekt. Donatas Misiūnas (Kauno kolegija) (atsakingas redaktorius)
Prof. dr. Evaldas Vylius Navys (Vilniaus universitetas, draugija „Žaliuojanti Vilnija“)
Prof. hab. dr. Gvidas Šidlauskas (UAB „Agrochema“)
Prof. dr. (HP) Ona Ragažinskienė (Vytauto Didžiojo universitetas, Kauno botanikos sodas)
Dr. (HP) Nobertas Uselis (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro filialas Sodininkystės ir daržininkystės institutas)
Lekt. Jonas Vaidelys (Kauno kolegija) (vyriausias redaktorius)

Redakcinės kolegijos adresas
Kauno kolegijos Kraštotvarkos fakulteto Želdinių ir agrotechnologijų katedra
Mokslo g. 2, LT–53313 Mastaičiai, Kauno raj.
Tel: +370 37 561279
Faksas: 39 30 23
El. paštas: donatas.misiunas@go.kauko.lt

Mokslo darbai

 

Pavadinimas: Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas = Optimization of Ornamental and Garden Plant Assortment, Technologies and Environment

Leidinio tipas: mokslo darbai

Leidėjas: Kauno kolegijos leidybos centras

ISSN: 2029-1906 (spausdintas); ISSN 2335-7282 (online)

Metai (tomas) numeris: 2010 (1) 6

Moksliniai straipsniai pristatyti respublikinėje mokslinėje konferencijoje “Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas”, vykusioje 2010 m. vasario 24 d. Kauno kolegijoje Kraštotvarkos fakultete (Mastaičiai).

Straipsniai recenzuoti redakcinės kolegijos ir recenzento

Patalpinimo data: 2013.01.25

Leidinys cituojamas tarptautinėse duomenų bazėse: CAB Abstracts, Global Health, CABI Full Text.


1.

Straipsnio pavadinimas: Kai kurių miško augalų biocheminio aktyvumo poveikis daigumui

Autoriai (institucija): dr. Ligita Baležentienė, dokt. Vaida Šėžienė (Lietuvos žemės ūkio universitetas, Aplinkos institutas)

Recenzentai (institucija): doc. dr. Slavomiras Mirinas (Lietuvos žemės ūkio universitetas)

Anotacija: Augalų tarpusavio sąveika vyksta dėl įvairių veiksnių, tarp kurių svarbi yra biocheminė sąveika, arba alelopatija, realizuojama augalo–donoro išskiriamų cheminių junginių poveikiu augalui–akceptoriui. Ekosistemose alelochemikalai pasižymi plataus poveikio spektru, keičia aplinkos sąlygas ir tokiu būdu veikia pradinius augalų vystymosi etapus (dygimą, daigų augimą ir vystymąsi), augimo procesus. Biocheminės sąveikos įvertinimas padėtų ekologiškai saugiai spręsti daugelį praktinių natūralių ir antropogenizuotų ekosistemų tvarkymo klausimų. Augalų mėginiai tyrimams buvo imami skirtingų augalų rūšių įvairiuose vystymosi tarpsniuose Kauno rajono Kačerginės pušyno kirtavietėje 2007-2008 m. Daigumo rodikliai papildomai buvo įvertinti universaliais sutartiniais kumarino vienetais. Nustatyta, kad tirti augalai pasižymėjo neigiamu alelopatiniu poveikiu, inhibuojančiu sėklų dygimą, o poveikio pobūdis priklausė nuo augalų rūšies, vystymosi tarpsnio ir paruoštų ekstraktų koncentracijos. Stipriausiai daigumą inhibavo Rubus idaeus, o silpniausiu poveikiu pasižymėjo Chamaenerion angustifolium vandeninės ištraukos. Šaknų ištraukos silpniau slopino daigumą, negu antžeminės dalies vandeninės ištraukos. Masinio žydėjimo tarpsnyje visų dominantų ištraukos stipriausiai slopino akceptoriaus daigumą.

Raktiniai žodžiai: biocheminis aktyvumas, sėklų dygimas, alelopatinis aktyvumas 

Puslapių skaičius: 5

Pilna bibliografinė nuoroda: BALEŽENTIENĖ, Ligita; ir ŠĖŽIENĖ, Vaida. Kai kurių miško augalų biocheminio aktyvumo poveikis daigumui. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 1 (6). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2010, p. 9-13. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2010_9_13.pdf


2.

Straipsnio pavadinimas: Klaipėdos miesto Ąžuolyno giraitės parko dendrologinis asortimentas, jo tvarkymo ir naudojimo tendencijos

Autoriai (institucija): lekt. Diana Baravykaitė, lekt. Vida Gerikienė (Klaipėdos valstybinė kolegija)

Recenzentai: dr. Regina Repšienė (Klaipėdos valstybinė kolegija)

Anotacija:  Ąžuolas – Lietuvos miškų medis, o ąžuolų medynai parastai būdingi natūralioms gamtinėms augimvietėms. Tačiau ir urbanizuotose teritorijose yra želdynų, kuriuose vyrauja vienos rūšies augalai – ąžuolai, išsiskiriantys savo architektūrinėmis savybėmis ir ilgaamžiškumu. Vienas žymiausių urbanizuotos teritorijos Lietuvoje ąžuolynų – Kauno miesto Ąžuolyno parkas. Klaipėdoje taip pat yra dar gana jaunas, bet ateityje savo dendrologine verte galintis pretenduoti į dėmesio vertus parkus – Klaipėdos miesto Ąžuolų giraitės parkas. Šiame straipsnyje apžvelgiama Klaipėdos miesto Ąžuolų giraitės parko planinė struktūra, analizuojama dendrofloros asortimento sudėtis, želdinių būklė ir įrengimo technologiniai aspektai. Atlikus parko vertinimą buvo išskirti penki jo tvarkymo etapai ir pateiktos naudojimo rekomendacijos. Tai įgyvendinus išskirtinis savo ąžuolų medynu (giraite) parkas taptų kokybiškesnis ir rekreaciniu požiūriu.

Raktiniai žodžiai: augalų asortimentas, želdynas, ąžuolas, rekreacija

Puslapių skaičius: 5

Pilna bibliografinė nuoroda: BARAVYKAITĖ, Diana; ir GERIKIENĖ, Vida. Klaipėdos miesto Ąžuolyno giraitės parko dendrologinis asortimentas, jo tvarkymo ir naudojimo tendencijos. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 1 (6). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2010, p. 14-18. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2010_14_18.pdf


3.

Straipsnio pavadinimas: Pavasarį žydintys sumedėję augalai Dubravos arboretume

Autoriai (institucija): dr. Valerija Baronienė (Dubravos eksperimentinė mokomoji miškų urėdija)

Recenzentai: doc. dr. Laimutis Januškevičius (Kauno technologijos universitetas, Kauno kolegija)

Anotacija: Pavasarį puošniai žydintys medžiai ir krūmai yra svarbi mūsų želdynų dalis. Straipsnyje apžvelgiami Dubravos arboretume auginami dekoratyvūs pavasarį žydintys augalai, charakterizuojamos jų bioekologinės ypatybės, pateikiamos priežiūros rekomendacijos, įvertinamos  platesnio auginimo Lietuvoje galimybės.

Raktiniai žodžiai: sumedėję augalai, fenologiniai stebėjimai, dekoratyvumas

Puslapių skaičius: 6

Pilna bibliografinė nuoroda:  BARONIENĖ, Valerija. Pavasarį žydintys sumedėję augalai Dubravos arboretumeDekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 1 (6). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2010, p. 19-24. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2010_19_24.pdf


4.

Straipsnio pavadinimas: Poskiepių įtaka obelų veislės ‘Aldas’ vaismedžių augumui ir derėjimui

Autoriai (institucija): dr. Dalė Bulavienė (Kauno kolegija), lekt. Donatas Klimavičius (Kauno kolegija)

Recenzentai: doc. dr. Laimutis Januškevičius (Kauno technologijos universitetas, Kauno kolegija)

Anotacija: 2008 – 2009 metais Kauno kolegijos Kraštotvarkos fakulteto sode tirta poskiepių įtaka obelų veislės ‘Aldas’ augumui ir derėjimui. Obelų veislė ‘Aldas’ tirta su poskiepiais B.396 (RU) ir P.60 (PL). Abu poskiepiai priskiriami žemūgiams poskiepiams. Vaismedžių augumas įvertintas pagal metūglių ilgį ir kamieno skersmenį. Įvertintas vaismedžių žydėjimo gausumas, obuolių derlius, vidutinė vaisiaus masė. Stebėta vaisių ir lapų jautrumas rauplėms ir lapų filostiktozei. 

Raktiniai žodžiai: poskiepiai, ‘Aldas’, vaismedžiai, obelų derlingumas 

Puslapių skaičius: 6

Pilna bibliografinė nuoroda: BULAVIENĖ, Dalė; ir KLIMAVIČIUS, Donatas. Poskiepių įtaka obelų veislės ‘Aldas’ vaismedžių augumui ir derėjimui.  Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 1 (6). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2010, p. 25-30. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2010_25_30.pdf


5.

Straipsnio pavadinimas: Vyšnios (Cerasus Mill.) ligų sukėlėjai Lietuvoje

Autoriai (institucija): dr. Daiva Burokienė, dr. Banga Grigaliūnaitė, dr. Antanas Matelis (Botanikos instituto Fitopatogeninių mikroorganizmų laboratorija)

Recenzentai: prof. dr. Evaldas Vylius Navys (Vilniaus universitetas)

Anotacija: 2008 – 2009 metais, atlikus bakterijų morfologinius, patogeninius, fiziologinius, biocheminius ir genetinius tyrimus pirmą kartą nustatyta, kad trešnes ir vyšnias pažeidžia bakterinio vėžio sukėlėjai – Pseudomonas syringae pv. syringae ir P. s. pv. morsprunorum (rasė 1 ir rasė 2).

Raktiniai žodžiai: genetiniai tyrimai, bakterinės ir grybinės ligos, Cerasus Mill.

Puslapių skaičius: 5

Pilna bibliografinė nuoroda: BUROKIENĖ, Daiva; GRIGALIŪNAITĖ, Banga; ir MATELIS, Antanas. Vyšnios (Cerasus Mill.) ligų sukėlėjai Lietuvoje. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 1 (6). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2010, p. 31-35. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2010_31_35.pdf


 

6.

Straipsnio pavadinimas: Stambiauogės spanguolės veislių aklimatizacijos tyrimai VDU Kauno botanikos sode

Autoriai (institucija): dr. Laima Česonienė (Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas)

Recenzentai: dr. (HP) Remigijus Daubaras (Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas) 

Anotacija: VDU Kauno botanikos sode atlikti stambiauogės spanguolės Vaccinium macrocarpon Aiton veislių ir klonų augimo bei vystymosi ypatybių Lietuvos klimato sąlygomis tyrimai. Nustatyta, kad stambiauogė spanguolė pradeda žydėti birželio antroje dekadoje, todėl uogų derliaus dydį gali sumažinti tik labai stiprios pavasario šalnos pačioje ūglių augimo pradžioje. Pagal masinio nokimo datą stambiauogės spanguolės veislės ir klonai suskirstyti į tris grupes: ankstyvąsias (‘Bergman‘, ‘Ben Lear‘, ‘Black Veil‘, BL-8, ‘Washington‘, ‘Early Black, BL-10, BL-6), vidutinio ankstyvumo (‘Stevens‘, ‘Howes‘, ‘Prolific‘, ‘Holliston‘, ‘Woolman‘, ‘Le Munyon‘, BL-15, BL-22, NSV-108, ‘Crowley‘) ir vėlyvąsias (‘Matthews‘, ‘Mc Farlin‘, ‘Wilcox‘, ‘Drever‘, ‘Howard Bell‘, Bain MC). Atlikti tyrimai parodė, kad vidutinė vienos uogos masė siekia nuo 0,69 g iki 1,66 g, o stambiausiomis uogomis pasižymi veislės ‘Stevens‘, ‘Pilgrim‘, ‘Habelman‘, ‘Baifay‘ ir klonai Bain 10, Bain ll bei BL-6. Didžiausias vidutinis derlius būdingas veislėms ‘Bergman‘‚ ‘Ben Lear‘, ‘Pilgrim’, ‘Searles‘ ir klonams BL-10 bei NSV-108.

Raktiniai žodžiai: stambiauogės spanguolės, aklimatizacija, ūkinės ir biologinės savybės

Puslapių skaičius: 6

Pilna bibliografinė nuoroda: ČESONIENĖ, Laima. Stambiauogės spanguolės veislių aklimatizacijos tyrimai VDU Kauno botanikos sode. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 1 (6). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2010, p. 36-41. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2010_36_41.pdf


7.

Straipsnio pavadinimas: Himalajų floros ekspozicinė zona Šiaulių universiteto Botanikos sode

Autoriai (institucija): jaunesnioji mokslo darbuotoja Roberta Dubosaitė (Šiaulių universiteto Gamtos mokslų fakultetas, Botanikos sodas)

Recenzentai: doc. dr. Rita Nekrošienė (Klaipėdos universitetas Botanikos sodas)

Anotacija: Auginant Himalajų kalnų augalus Lietuvoje, svarbu sudaryti palankias sąlygas, kad augalai galėtų adaptuotis prie pasikeitusios aplinkos.Išanalizavus Himalajų kalnų augalijos, in situ ir ex sitų augimo sąlygas, siekiama juos kuo sėkmingiau introdukuoti Šiaulių universiteto botanikos sode. ŠU Botanikos sodo kalninių augalų ekspozicija pristatoma dirbtinėje kalvoje, sukurtame alpinariume. Kasmet yra plečiamos priekalnės. Kuriamos mikro nišos augalams, kuriems reikia ypatingų auginimo sąlygų. Kadangi kalninių augalų kolekcija kuriama sėkmingai ir daugelis augalų gerai aklimatizuojasi, pasiūlytos Himalajų augalų rūšys, kurios galėtų praplėsti Himalajų augalų kolekciją Šiaulių botanikos sode. 2008 metais Šiaulių universiteto Gamtos mokslų fakulteto Botanikos sode buvo įrengtas Himalajų floros alpinariumas, kuriame eksponuojami tik Himalajų kalnuose augantys augalai. Tokioje specializuotoje ekspozicijoje lengviau sukurti augalams reikalingas augimo sąlygas. 

Raktiniai žodžiai: Himalajų flora, in situ, augalų asortimentas

Puslapių skaičius: 7

Pilna bibliografinė nuoroda: DUBOSAITĖ, Roberta. Himalajų floros ekspozicinė zona Šiaulių universiteto Botanikos sode. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 1 (6). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2010, p. 42-48. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2010_42_48.pdf



8.

Straipsnio pavadinimas: Šermukšnio (Sorbus L.) fitosanitarinė būklė Vilniaus universiteto Botanikos sode

Autoriai (institucija): dr. Banga Grigaliūnaitė (Botanikos instituto Fitopatogeninių mikroorganizmų laboratorija), dr. Edvardas Meidus (Vilniaus universiteto Botanikos sodo Pomologijos skyrius), dr. Dalia Radaitienė (Botanikos instituto Fitopatogeninių mikroorganizmų laboratorija)

Recenzentai: doc. dr. Evaldas Vylius Navys (Vilniaus universitetas)

Anotacija: 2003 – 2009 m. Vilniaus universiteto botanikos sode buvo atliekamas fitosanitarinis šermukšnio – Sorbus L. genties augalų fitosanitarinis vertinimas. Iš viso nustatyta 20 grybų rūšių, priklausančių grybų (Fungi) skyriams: Ascomycota – 15, Basidiomycota – 4, Zygomycota – 1. Plačiau išplitę biotrofai – šermukšninė gleivėtrūdė – Gymnosporangium cornutumi, šermukšninė marsonina – Marssonina sorbi ir rudasis vaisių puvinys – Monilinia fructigena. Didelę žalą paprastajam šermukšniui padaro kenkėjas sidabrinis lapinukas – Phyllobius argentatus. 

Raktiniai žodžiai: šermukšnis, fitosanitarija, grybai, kenkėjai

Puslapių skaičius: 5

Pilna bibliografinė nuoroda: GRIGALIŪNAITĖ, Banga; MEIDUS, Edvardas; ir RADAITIENĖ, Dalia. Šermukšnio (Sorbus L.) fitosanitarinė būklė Vilniaus universiteto Botanikos sode. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 1 (6). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2010, p. 49-53. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2010_49_53.pdf



 

9.

Straipsnio pavadinimas: Senieji dvarų parkai ir jų tvarkymas – patirtis ir klystkeliai

Autoriai (institucija):  dr. Laimutis Januškevičius (Kauno technologijos universitetas, Kauno kolegija) 

Recenzentai: dr. Valerija Baronienė (Dubravos eksperimentinė mokomoji urėdija)

Anotacija: Seno parko renovaciją reiktų pradėti nuo elementarių jo tvarkymo ir priežiūros darbų. Vykdant šiuos darbus, pagrindinį dėmesį reikia skirti parko erdvinės struktūros atkūrimui, kas ir sudaro parko, kaip kraštovaizdžio architektūros meno kūrinio, esmę. Gerai prižiūrimi parkai, išsaugodami daugiau ar mažiau ryškius autentiškumo bruožus, išgyvena 200 -300 metų. Kiekviena karta į juos  įneša kažką savo, pritaikydama savo poreikiams ir interesams bei savo laikmečio dvasiai…

Raktiniai žodžiai: senieji dvarų parkai, teritorijų tvarkymas, renovacija, parkų privatizacija

Puslapių skaičius: 6

Pilna bibliografinė nuoroda: JANUŠKEVIČIUS, Laimutis. Senieji dvarų parkai ir jų tvarkymas – patirtis ir klystkeliai. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 1 (6). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2010, p. 54-59. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2010_54_59.pdf


 

10.

Straipsnio pavadinimas: Adventyviniai medingieji augalai Lietuvos bitynuose

Autoriai (institucija):  doc. dr. Eugenijus Jonaitis (Lietuvos veterinarijos akademijos Anatomijos ir fiziologijos katedra)

Recenzentai: asistentė Zinaida Mažeikienė (Lietuvos veterinarijos akademija)

Anotacija: 2009 metais buvo aplankyta 11 bitynų 9 Lietuvos rajonuose. Stebėtose bičių ganyklose auga 10 adventyvinių rūšių augalų, priklausančių 5 šeimoms. Iš jų 6 žoliniai augalai (4 – vienmečiai, 2 – daugiamečiai, 1 – sumedėjęs ir 3 – puskrūmiai. Pagal suminį pasėlių plotą ir produkcijos kiekį dirbtinėse bičių ganyklose dominuoja bitinė faceliją (Phacelia tanacetifolia Benth.). Vis labiau populiarėja  anyžinis lofantas (Lophantus anisatus Benth.) bei kanadinė rykštenė (Solidago canadensis L.). Bitininkai–mėgėjai bičių ganyklose adventyvinius medingus augalus augina retai.

Raktažodžiai: medingieji augalai, bičių ganyklos, adventyviniai.

Puslapių skaičius: Adventyviniai medingieji augalai, bitynas, augalų asortimentas

Pilna bibliografinė nuoroda: JONAITIS, Eugenijus. Adventyviniai medingieji augalai Lietuvos bitynuose. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 1 (6). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2010, p. 60-64. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2010_60_64.pdf


11.

Straipsnio pavadinimas: Magnolijų taksonai tinkami auginti Lietuvoje

Autoriai (institucija): dendrologas Vaidas Juknevičius (Šiaulių universiteto Gamtos mokslų fakultetas, Botanikos sodas)

Recenzentai: dr. (HP) Remigijus Daubaras (VytautoDidžiojo universiteto Kauno botanikos sodas)

Anotacija: Norint sėkmingai introdukuoti ir aklimatizuoti  magnolijas mūsų klimato sąlygomis, iškyla daug problemų. Tačiau atlikus aklimatizacinius tyrimus ir įvertinus šių augalų pakantumą žemoms ir neigiamoms temperatūroms bei įvertinus dekoratyvines savybes, galima atrinkti perspektyvius auginti miesto ir privatiems želdynams tinkančius magnolijų atstovus. Lietuvoje platesnio pobūdžio magnolijų aklimatizaciniai tyrimai vykdomi nebuvo, atlikti tik pavieniai stebėjimai. Todėl tokio pobūdžio tyrimai yra labai aktualūs ir turintys didelę praktinę reikšmę. Tyrimo tikslas – atrinkti Lietuvoje tinkamus auginti įvairaus taksonominio rango magnolijų atstovus, pakančius žemoms ir neigiamoms temperatūroms. Tyrimo objektas –  Beržoto parko prof. St. Juknevičiaus magnolijų kolekcija. Tyrimai atlikti 2006–2008 metais. Apie 48% parke auginamų magnolijų yra pakančios žemoms ir neigiamoms temperatūroms. Dažniausiai magnolijos apšąla nespėjus sumedėti metūgliams. Taigi, didžioji dauguma parke auginamų magnolijų dėl žiemos šalčių ar nepalankių jiems sąlygų augti, nežydi ir nedera. Įvertinus parke augančių magnolijų sezoninę raidą, pakantumą žemoms ir neigiamoms temperatūroms Lietuvoje rekomenduojama auginti 12 magnolijų taksonų atstovai.

Raktiniai žodžiai: magnolijūnai, introdukcija, aklimatizacija

Puslapių skaičius: 5

Pilna bibliografinė nuoroda: JUKNEVIČIUS, Vaidas. Magnolijų taksonai tinkami auginti LietuvojeDekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 1 (6). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2010, p. 65-69. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2010_65_69.pdf


12.

Straipsnio pavadinimas: Dekoratyviųjų želdinių spalvų reikšmė ir poveikis aplinkos formavime bei šiandieninės tendencijos

Autoriai (institucija):  Audronė Ona Jurkštienė (Kauno kolegija)

Recenzentai: lekt. Jonas Vaidelys (Kauno kolegija)

Anotacija: Dekoratyvieji želdiniai – medžiai, krūmai, gėlės ir veja – yra svarbiausia statybinė medžiaga kuriant želdyną bei formuojant estetišką aplinką. Augalų spalvos yra meninio komponavimo priemonė, labiausiai veikianti žmogaus jausmus ir nuotaiką. Sumedėjusių dekoratyviųjų želdinių lapų spalvų gama yra gana ribota. Su išmanymu bei išradingai ją naudojant, galima sukurti labai skirtingus, išraiškingus ir estetiškus kompozicinius sprendimus.

Raktiniai žodžiai: dekoratyvieji želdiniai, aplinkos formavimas, sumedėję augalai

Puslapių skaičius: 8

Pilna bibliografinė nuoroda: JURKŠTIENĖ, Ona Audronė. Dekoratyviųjų želdinių spalvų reikšmė ir poveikis aplinkos formavime bei šiandieninės tendencijos. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 1 (6). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2010, p. 70-77. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2010_70_77.pdf


13.

Straipsnio pavadinimas: Aminorūgščių  kiekis bulvių (Solanum tuberosum L.) ir topinambų (Helianthus tuberosus L.) gumbuose.

Autoriai (institucija): magistr. Rūta Kelpšienė, magistr. Danguolė Ragažinskaitė (Lietuvos žemės ūkio universitetas

Recenzentai: dr. (HP) Honorata Danilčenko (Lietuvos žemės ūkio universitetas)

Anotacija: 2008 metais buvo tirtas Kauno raj. Taurakiemio seniūnijoje ekologiškame ūkininko sklype užaugintų topinambų ir bulvių gumbuose susidaręs aminorūgščių kiekis. Prieš įrengiant bandymą, buvo nustatyti dirvožemio agrocheminiai rodikliai. Topinambų ir bulvių gumbai sodinti balandžio trečioje dekadoje, 0,5 x 1,0 m eilutėmis. Derlius nuimtas rugsėjo (bulvių) bei lapkričio (topinambų) mėnesį. Aminorūgštys nustatytos aminorūgščių analizatoriumi AAA 339 (Mikrotechna, Čekija) naudojant stiklinę kolonėlę (Ø 0,37 × 45 cm), užpildytą jonitu Ostion LGANB (Lachema, Čekija). Duomenys apdoroti statistiškai naudojant STATISTIKA programą. Atlikę tyrimus bulvių gumbuose nustatėme 15 aminorūgščių, iš jų 9 nepakeičiamąsias. Mūsų tirtuose topinambų gumbuose identifikavome 16 amino- rūgščių: iš jų – 9 nepakeičiamąsias (argininą, fenilalaniną, histidiną, izoleuciną, leuciną, liziną, metioniną, treoniną ir valiną) bei 7 pakeičiamąsias (alaniną, asparaginą, gliciną, glutaminą, proliną, seriną,  ir tiroziną). Nustatyta, kad iš nepekeičiamų dominavo argininas, iš pakeičiamų  glutaminas.

Raktiniai žodžiai: amino rūgštys, topinambai, bulvės

Puslapių skaičius: 6

Pilna bibliografinė nuoroda:  KELPŠIENĖ, Rūta; ir RAGAŽINSKAITĖ, Danguolė. Aminorūgščių  kiekis bulvių (Solanum tuberosum L.ir topinambų (Helianthus tuberosus L.) gumbuose.  Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 1 (6). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2010, p. 78-83. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2010_78_83.pdf


14.

Straipsnio pavadinimas: Aplinkos optimizavimas: kraštovaizdžio estetinis ir ekologinis formavimas

Autoriai (institucija): doc. Jurga Kučinskienė (Klaipėdos valstybinės kolegija, Klaipėdos universitetas)

Recenzentai: doc. dr. Rita Nekrošienė (Klaipėdos universitetas)

Anotacija: Aplinkos optimizavimas svarbus veiksnys darniajai plėtrai. Kraštovaizdžio formavimas įtakoja aplinkos kokybę. Mūsų gyvenimo kokybė labai priklauso nuo mus supančios aplinkos ir yra veikiama per mūsų jutimus, emocijas, suvokimą. Kraštovaizdžio formavime siejasi du pagrindiniai aspektai – estetinis ir ekologinis. Jų įtaka ir sąsajos apžvelgiamos šiame straipsnyje.

Raktiniai žodžiai: aplinkos optimizavimas, ekologija, darnios plėtros principai

Puslapių skaičius: 4

Pilna bibliografinė nuoroda: KUČINSKIENĖ, Jurga. Aplinkos optimizavimas: kraštovaizdžio estetinis ir ekologinis formavimas. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 1 (6). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2010, p. 84-87. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2010_84_87.pdf


15.

Straipsnio pavadinimas: Perspektyvių Rhododendron L. genties kultivarų introdukcija

Autoriai (institucija): Danguolė Liagienė (Kauno kolegija)

Recenzentai: dr. Valerija Baronienė (Dubravos eksperimentinė – mokomoji miškų urėdija, Dubravos arboretumas)

Anotacija: Straipsnyje pateikiama Kauno rajone, Jaučakių kaime individualioje sodyboje introdukuotų rododendro genties kultivarų apžvalga, analizuojamos jų bioekologinės savybės, žiemojimas ir platesnio auginimo perspektyvos. Taip pat įvertintos perspektyvių rododendro genties kultivarų introdukavimo galimybės.

Raktiniai žodžiai: introdukcija, rododendrai, augalų būklės vertinimas

Puslapių skaičius: 5

Pilna bibliografinė nuoroda:  LIAGIENĖ, Danguolė. Perspektyvių Rhododendron L. genties kultivarų introdukcija. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 1 (6). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2010, p. 88-92. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2010_88_92.pdf


16.

Straipsnio pavadinimas: Augalų, įrašytų į Lietuvos Raudonąją knygą, morfologinių savybių įvertinimas

Autoriai (institucija): lekt. Jolanta Margelienė (Kauno kolegija)

Recenzentai:  lekt. Jonas Vaidelys (Kauno kolegija)

Anotacija: Lietuvos raudonojoje knygoje yra 339 augalų rūšys. Norint jas išsaugoti, reikia pažinti. Tiriamos 55 retos augalų rūšys, nustatant jų morfologines savybes pagal J. Vaidelio (2005) sudarytą metodiką. Nustatyta, kad dominuoja vidutinio aukščio augalai (32 rūšys), net 19 tirtų augalų žiedai yra violetinės spalvos, o žalios spalvos lapus turi tiriamieji 48 augalai.

Raktiniai žodžiai: Lietuvos raudonoji knyga, morfologinės savybės, augalų sortimentas, laukiniai dekoratyvieji augalai

Puslapių skaičius: 6

Pilna bibliografinė nuoroda:  MARGELIENĖ, Jolanta. Augalų, įrašytų į Lietuvos Raudonąją knygą, morfologinių savybių įvertinimasDekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 1 (6). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2010, p. 93-98. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2010_93_98.pdf


 

 17.

Straipsnio pavadinimas: Juostuotojų pelargonijų (Pelargonium zonale (L.) L‘Her. ex Aiton.), veislių tyrimas

Autoriai (institucija): lekt. Laima Markevičienė (Kauno kolegija)

Recenzentai: dr. Dalė Bulavienė (Kauno kolegija)

Anotacija: Tyrimams pasirinkta labiausiai paplitusios juostuotųjų pelargonijų (Pelargonium zonale (L.) L‘Her. ex Aiton.) veislės. Tirta pelargonijų žiedų spalva, žydėjimo laikas, krūmo forma ir cheminių augimo reguliatorių (Cycosel, Alar ir kt.) naudojimo dažnumas. Veislės įvertintos remiantis Vokietijos firmų „Geranien Endisch“ ir „Pac – Elsner“ rekomenduojama metodika, nes Lietuvoje tokia metodika neparengta. Apibendrintos Lietuvos ir užsienio mokslininkų mokslo ir gamybinės patirties naujovės.

Raktiniai žodžiai: juostuotosios pelargonijos, šiltnamių gėlininkystė, augimo reguliatoriai

Puslapių skaičius: 5.

Pilna bibliografinė nuoroda: MARKEVIČIENĖ, Laima. Juostuotojų pelargonijų (Pelargonium zonale (L.) L‘Her. ex Aiton.), veislių tyrimas. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 1 (6). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2010, p. 99-103. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2010_99_103.pdf



18.

Straipsnio pavadinimas: Daugiamečių česnakų įvairių rūšių biologinių savybių tyrimas

 

Autoriai (institucija): jaunesnioji mokslo darbuotoja Nijolė Maročkienė (Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas)

Recenzentai: dr. Danguolė Kavaliauskaitė (Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas)

Anotacija: 2006–2008 m. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute tirtos keturios rūšys daugiamečių česnakų: laiškinis česnakas (Allium schoenoprasum L.) veislė ‘Aliai’ (LSDI), kampuotasis česnakas (Allium angulosum L.), lenktagalvis česnakas (Allium nutans L.) dviejų formų – plačialaiškis ir siauralaiškis, tuščialaiškis česnakas (Allium fistulosum L.). Įvertintas  augalų augumas, laiškų produktyvumas, morfologiniai rodikliai atskirais augimo metais po vegetatyvinio padauginimo. Įvertinus morfologinių savybių visumą nustatyta, kad pirmais augimo metais augalai buvo mažiausiai produktyvūs. Visais tyrimo metais laiškinis česnakas išaugino daugiausia laiškų ir žiedynų. Įvertinus daugiamečių česnakų laiškus, storiausi buvo lenktagalvio česnako plačialaiškio.

Raktiniai žodžiai: daugiamečiai česnakai, biometriniai matavimai, morfologinės savybės

Puslapių skaičius: 6

Pilna bibliografinė nuoroda:  MAROČKIENĖ, Nijolė. Daugiamečių česnakų įvairių rūšių biologinių savybių tyrimasDekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 1 (6). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2010, p. 104-109. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2010_104_109.pdf


19.

Straipsnio pavadinimas: Medžių chirurgijos būklė ir technologijos

Autoriai (institucija): prof.  dr. Evaldas Vylius Navys (Draugija „Žaliuojanti Vilnija“)

Recenzentai: dr. Banga Grigaliūnaitė (Botanikos institutas)

Anotacija: Straipsnyje konstatuojama nepatenkinama medžių chirurgijos būklė šalyje. Aprašomos šiuolaikinės drevių gydymo, medžių genėjimo, tręšimo, mulčiavimo ir kitos augalų gyvenimo sąlygų gerinimo technologijos. Keliamas reikalavimas chirurgijos metodais stabdyti gamtos paveldo objektų nykimą.

Raktiniai žodžiai: medžių chirurgija, genėjimas, gamtinis paveldas, urbanizuotos teritorijos

Puslapių skaičius: 6

Pilna bibliografinė nuoroda:  NAVYS, Evaldas Vylius. Medžių chirurgijos būklė ir technologijos. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 1 (6). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2010, p. 110-115. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2010_110_115.pdf



20.

Straipsnio pavadinimas: Vejų žolių rūšių ir veislių sudėties kaita mišiniuose

Autoriai (institucija): doc. dr. Rita Nekrošienė (Klaipėdos universiteto Botanikos sodas, Klaipėdos valstybinės kolegija)

Recenzentai: dr. Regina Repšienė, Lietuvos žemdirystės instituto Vėžaičių filialas, Klaipėdos valstybinė kolegija

Anotacija: 2001-2008 metais Klaipėdos universiteto Botanikos sode tirta 14 vejų žolių mišinių. Įvertinta šiuos mišinius sudarančių varpinių žolių rūšių ir veislių procentinės sudėties kaita per 8 metus. Nustatytas žymusraudonųjų trumpašakniastiebių, ilgašakniastiebių ir kuokštinių eraičinų visų veislių procentinės dalies sumažėjimas mišiniuose. Daugelyje mišinių fiksuotas ir pievinių miglių bei daugiamečių svidrių procentinės dalies sumažėjimas per 8 metus. Tuo tarpu avinių eraičinų veislė ‘Ridu’ tapo vyraujančia mišiniuose.

Raktiniai žodžiai: vejų žolių mišiniai, raudonieji eraičinai, piktžolės

Puslapių skaičius: 5

Pilna bibliografinė nuoroda: NEKROŠIENĖ, Rita. Vejų žolių rūšių ir veislių sudėties kaita mišiniuose. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 1 (6). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2010, p. 116-120. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: technologijų

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2010_116_120.pdf



21.

Straipsnio pavadinimas: Vietinių ir introdukuotų prieskoninių augalų dekoratyvinių savybių įvertinimas

Autoriai (institucija): mokslo darbuotojas Kęstutis Obelevičius (Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas)

Recenzentai: lekt. Jonas Vaidelys (Kauno kolegija)

Anotacija: Straipsnyje apibendrinti VDU Kauno botanikos sodo prieskoninių augalų kolekcijoje auginamų ir tiriamų dekoratyvių prieskoninių augalų morfologiniai – dekoratyviniai požymiai. Tirta 44 augalų rūšys. Tai prieskoniniai augalai, turintys dekoratyvius lapus, žiedus ar vaisius. Kai kurie iš tirtųjų augalų yra lietuviškų darželių augalai, nuo seniausių laikų auginti ir kaip gėlės, ir kaip prieskoniai. Kiti augalai introdukuoti vėliau, tačiau dekoratyvūs ir juos galima auginti želdiniuose, darželiuose. Daugiausia iš tirtųjų prieskoninių augalų yra dekoratyviais lapais bei žiedais.

Raktiniai žodžiai: introdukcija, prieskoniniai augalai, morfologinės – dekoratyvinės savybės

Puslapių skaičius: 5

Pilna bibliografinė nuoroda: OBELEVIČIUS, Kęstutis. Vietinių ir introdukuotų prieskoninių augalų dekoratyvinių savybių įvertinimas. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 1 (6). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2010, p. 121-125. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: technologijų

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2010_121_125.pdf



22.

Straipsnio pavadinimas: Vaistinių augalų vaidmuo želdynuose aplinkos optimizavimui

Autoriai (institucija): dr. Ona Ragažinskienė (Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas), magistr. Joana Ragažinskaitė (Kauno technologijos universitetas)

Recenzentai: vyresn. mokslo darbuotoja habil. dr. Nijolė Lapinskienė (Botanikos institutas)

Anotacija: Pateikiami vaistiniai, prieskoniniai (aromatiniai) augalai introdukuojami Vidurio Lietuvoje, Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo vaistinių augalų kolekcijoje, t.y. mokslo tiriamojo darbo bei edukacinės veiklos objektai taikomi miestų želdynams. Rekomenduojami želdynams vaistiniai augalai pasižymi gydomuoju poveikiu žmogaus sveikatai, nuotaikai, emocijoms ir aplinkos optimizavimui bei urbanistinio kraštovaizdžio estetikai.

Raktiniai žodžiai: vaistiniai augalai, želdynai, aplinkos optimizavimas.

Puslapių skaičius: 5

Pilna bibliografinė nuoroda: RAGAŽINSKIENĖ, Ona; ir RAGAŽINSKAITĖ, Joana. Vaistinių augalų vaidmuo želdynuose aplinkos optimizavimuiDekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 1 (6). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2010, p. 126-131. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: technologijų

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2010_126_130.pdf



23.

Straipsnio pavadinimas: Klaipėdos valstybinės kolegijos fakultetų želdynų struktūros vertinimas

Autoriai (institucija): dr. Regina Repšienė, lekt. Diana Baravykaitė (Klaipėdos valstybinė kolegija)

Recenzentai: dr. Regina Skuodienė, Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filialas

Anotacija: Šiame straipsnyje analizuojami Klaipėdos Valstybinės kolegijosfakultetų: Socialinių mokslų, Pedagogikos, Sveikatos mokslų, Technologijų ir vieno jų padalinio Technologijų fakulteto – Kraštotvarkos katedros priklausomieji želdynai bei juose esantys kiti objektai. Analizuojama želdynų augalijos struktūra ir rūšinė įvairovė, pateikiami fakultetų teritorijų želdynų ir kitų, jiems nepriklausančių objektų, balansai. Jų pagrindu įvertinamas Klaipėdos Valstybinės kolegijos priklausomųjų želdynų procentinio kiekio atitikimas/neatitikimas nustatytiems normų reikalavimams. Tyrimas atliktas pagal Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisykles.

Raktiniai žodžiai: želdinių struktūra, želdinių inventorizacija, želdynų įstatymas

Puslapių skaičius: 7

Pilna bibliografinė nuoroda: REPŠIENĖ, Regina; ir BARAVYKAITĖ, Diana. Klaipėdos valstybinės kolegijos fakultetų želdynų struktūros vertinimas. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 1 (6). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2010, p. 131-137. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: technologijų

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2010_131_137.pdf



24.

Straipsnio pavadinimas: Auskarėlius (Dicentra Barkh. ex Bernh.) pažeidžiančio nepoviruso ir fitoplazmos identifikavimas

Autoriai (institucija): dr. Marija Samuitienė, dr. Meletėlė Navalinskienė (Botanikos institutas)

Recenzentai:  dr. Laima Urbanavičienė (Botanikos institutas)

Anotacija: Virusinės ligos pažeistų dailiųjų auskarėlių (Dicentra spectabilis) lapai buvo išmarginti chlorotinių įvairios formos dėmių. Sergantys augalai mažesni už sveikuosius, jų lapai deformuoti. Iš ligos pažeistų auskarėlių išskirtas ir identifikuotas vaistučio mozaikos (Arabis mosaic virus, ArMV) virusas, priklausantis Nepovirus genčiai. Virusas buvo identifikuotas augalų indikatorių, elektroninės mikroskopijos ir DAS–ELISA metodais. Fitoplazminės ligos pažeisti amerikinių auskarėlių (D. formosa) augalai buvo žemaūgiai, turėjo geltos požymius. 16Sr–I (astrų geltos) grupės I–A pogrupio fitoplazma buvo aptikta ir 16S rRNR genų sekos pagrindu identifikuota lizdinės PGR ir RFIP analizės metodais. Aprašyti ligų kontrolės būdai.

Raktiniai žodžiai: auskarėliai, fitoplazmos indentifikavimas, virusai

Puslapių skaičius: 6

Pilna bibliografinė nuoroda: SAMUITIENĖ, Marija; ir NAVALINSKIENĖ, Meletėlė. Auskarėlius (Dicentra Barkh. ex Bernh.) pažeidžiančio nepoviruso ir fitoplazmos identifikavimas. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 1 (6). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2010, p. 138-143. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: technologijų

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2010_138_143.pdf



25.

Straipsnio pavadinimas: Kaštonų fitosanitarinė būklė Lietuvoje 2004-2009 m.

Autoriai (institucija): dr. Vilija Snieškienė, dr. Antanina Stankevičienė, dr. Kęstutis Žeimavičius (Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas)

Recenzentai: doc. dr. Ligita Baležentienė (Lietuvos žemės ūkio universitetas, Aplinkos institutas)

Anotacija:  2004-2009 m. 55 Lietuvos miestuose ir gyvenvietėse buvo vertinta 5 rūšių, 2 hibridų ir 4 veislių kaštonų būklė. Kaštonų būklei įtakos turėjo kenkėjai, grybinės ligos, klimato sąlygos ir žmogaus veikla. Pastaruosius 3-4 metus seniausiai auginamam ir labiausiai išplitusiam paprastajam kaštonui (Aesculus hippocastanum) didžiausią žalą visoje Lietuvos teritorijoje daro keršoji kaštoninė kandelė (Cameraria ohridella). Tai invazinis kenkėjas paplitęs daugumoje Europos šalių. 2004-2009 m. buvo identifikuoti šie grybai, kenkiantys kaštonams Erysiphe flexuosa ir Schizophyllum commune. Grybinėms ligoms ir kenkėjams atspariausi geltonžiedis (A. flava) ir raudonžiedis (A. pavia) kaštonai bei hibridas A. x neglecta.

Raktiniai žodžiai:  kaštonai, būklė, ligos, kenkėjai.

Puslapių skaičius: 6

Pilna bibliografinė nuoroda: SNIEŠKIENĖ, Vilija; STANKEVIČIENĖ, Antanina; ir ŽEIMAVIČIUS, Kęstutis. Kaštonų fitosanitarinė būklė Lietuvoje 2004-2009 m. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 1 (6). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2010, p. 144-149. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: technologijų

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2010_144_149.pdf



26.

Straipsnio pavadinimas: Mikroskopinių grybų rūšių įvairovė ir paplitimas Rhododendron L. rizosferoje

Autoriai (institucija): dr. Antanina Stankevičienė, dr. Vilija Snieškienė (Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas)

Recenzentai: doc. dr. (HP) Ona Ragažinskienė (Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas)

Anotacija: 2009 metais Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode iš ekspozicijose ir kolekcijose auginamų Rhododendron genties augalų, su pažeista antžemine dalimi, rizosferos išskirta ir identifikuota 30 mikroskopinių grybų rūšių, priklausančių 13 genčių, 2 šeimoms, 1 eilei, 1 klasei bei 1 skyriui (aprašyta pagal Index fungorum sistemą). Didžiąją daugumą identifikuotų izoliatų sudarė, į atskirą grupę išskirti, anamorfiniai grybai (Anamorphic fungi) – 11 genčių, 28 rūšys. Dažniausiai rizosferoje buvo aptinkami Penicillium, Aspergillus, Trichoderma genčių grybai. Identifikuotų grybų tarpe buvo potencialūs augalų šaknų puvinių ir vytulių sukėlėjai priklausantys dviems gentims: Giberella (sin. Fusarium) bei Verticillium. Tai ir pablogino tirtų augalų fitosanitarinę būklę.

Raktiniai žodžiai: mikroskopiniai grybai, Rhododendron L., rizosfera, Kauno botanikos sodas.

Puslapių skaičius: 4

Pilna bibliografinė nuoroda: STANKEVIČIENĖ, Antanina; ir SNIEŠKIENĖ, Vilija. Mikroskopinių grybų rūšių įvairovė ir paplitimas Rhododendron L. rizosferoje. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 1 (6). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2010, p. 150-154. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: technologijų

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2010_150_154.pdf



27.

Straipsnio pavadinimas: Retųjų daugiamečių lauko gėlių introdukcijos galimybių į Lietuvos želdynus teorinės prielaidos

Autoriai (institucija): lekt. Jonas Vaidelys, lekt. Donatas Misiūnas (Kauno kolegija)

Recenzentai: doc.dr. Laimutis Januškevičius (Kauno technologijos universitetas)

Anotacija: Želdinių ir agrotechnologijų katedroje pradėtas tirti retųjų lauko gėlių sortimento plėtros klausimas, tikslu papildyti šių gėlių sortimentą naujais taksonais, išaiškinant šių gėlių introdukcijos stabdžius ir aklimatizacijos galimybes. Pirmaisiais tyrimų metais nagrinėti šio klausimo problemos tyrimų teoriniai pagrindai, tyrimo objekto parinkimas ir detalios tyrimų metodikos parengimas.

Raktiniai žodžiai: introdukcija, retos daugiametės lauko gėlės, aklimatizacija, bioekologinės savybės

Puslapių skaičius: 5

Pilna bibliografinė nuoroda: VAIDELYS, Jonas; ir MISIŪNAS, Donatas. Retųjų daugiamečių lauko gėlių introdukcijos galimybių į Lietuvos želdynus teorinės prielaidos. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 1 (6). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2010, p. 155-159. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: technologijų

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2010_155_159.pdf

 


 

28.

Straipsnio pavadinimas: Peperomijos (Peperomia Ruiz. et Pav.) genties augalų introdukcija ir tyrimai oranžerijoje

Autoriai (institucija): dr. Judita Varkulevičienė (Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas)

Recenzentai: dr. Antanina Stankevičienė, Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas

Anotacija: Straipsnyje pateikiami duomenys apie peperomijos (Peperomia Ruiz. et Pav.) genties augalų rūšių galimybę augti įvairiomis sąlygomis. Tirta 28 rūšių, 1 varietetai ir 8 veislės. Aprašyta neinfekcinės augalų ligos ir kenkėjai, bei augalų dauginimo būdai. Nustatytos peperomijos augalų genties optimalios auginimo sąlygos, siekiant ateityje panaudoti praktiniams tikslams: auginant interjere, žiemos sode ar kaip priemonę mokykloje, savarankiškoms augalų studijoms (edukacinei veiklai).

Raktiniai žodžiai: Peperomia gentis, optimalios sąlygos, dauginimo būdai.

Puslapių skaičius: 6

Pilna bibliografinė nuoroda: VARKULEVIČIENĖ, Judita. Peperomijos (Peperomia Ruiz. et Pav.) genties augalų introdukcija ir tyrimai oranžerijoje. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 1 (6). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2010, p. 160-165. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: technologijų

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2010_160_165.pdf

 

 


29.

Straipsnio pavadinimas: Bergenijos (Bergenia Moench) genties rūšių ir veislių įvairovė VDU Kauno botanikos sode

Autoriai (institucija): dr. Judita Varkulevičienė (Vytauto Didžiojo Universiteto Kauno botanikos sodas), agron.-gėlininkė  Žibutė Baškienė (Vytauto Didžiojo Universiteto Kauno botanikos sodas, Kauno kolegija)

Recenzentai: vyresn. biologė Kristina Stankevičienė, Vytauto Didžiojo Universiteto Kauno botanikos sodas

Anotacija: Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo uolaskėlinių šeimos augalų kolekcijoje šiuo metu auginama 8 rūšių ir 8 veislių bergenijos, besiskiriančios augalo aukščiu, žiedų spalva, lapų spalva rudenį ir žiemą. 2006–2009 metais tirtos ir įvertintos bergenijų rūšių ir veislių morfologinės dekoratyvinės savybės. Straipsnyje aptariamas bergenijų rūšių ir veislių dekoratyvumas ir išanalizuotas tinkamumas želdynams. Bergenijų rūšys ir veislės labai įvairios, tačiau visos atsparios žiemos šalčiams, nereiklios ir dekoratyvios. Lietuvos klimatas palankus šiems dekoratyviems augalams, todėl jie gali būti sėkmingai auginami Lietuvos želdynuose.

Raktiniai žodžiai: bergenija, gentis, rūšis, veislė, kolekcija, želdynai.

Puslapių skaičius: 5

Pilna bibliografinė nuoroda: VARKULEVIČIENĖ, Judita; ir BAŠKIENĖ, Žibutė. Bergenijos (Bergenia Moench) genties rūšių ir veislių įvairovė VDU Kauno botanikos sode. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 1 (6). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2010, p. 166-170. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: technologijų

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2010_166_170.pdf



30.

Straipsnio pavadinimas: Neigiamas žmogaus poveikis liepų būklei Kauno centro gatvėse

Autoriai (institucija): dr. Kęstutis Žeimavičius, dr. Vilija Snieškienė, dr. Antanina Stankevičienė (Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas)

Recenzentai: dr. Adomas Vitas (Vytauto Didžiojo universitetas)

Anotacija: 2009 metais atlikti tyrimai Kauno centre (Laisvės al., Kęstučio ir K. Donelaičio gatvėse): nustatyta liepų (Tilia L.) rūšinė įvairovė, įvertintas kamienų sveikatingumas, aiškintasi jo priklausomybė nuo aplinkos veiksnių, atkreipiant ypatingą dėmesį į grunto aplink kamieną užpylimo storį. Nustatyta, kad Kęstučio g. vyrauja mažalapė (67%) o K. Donelaičio g. ir Laisvės al. – paprastoji (60%) liepa. Laisvės al. augančių liepų kamienai yra pažeisti labiausiai (vidutinis pažeistumo balas (V) 1,62±0,01). Liepų, augančių Kęstučio ir K. Donelaičio gatvėse kamienai pažeisti šiek tiek mažiau (V=1,57±0,02 ir 1,49±0,02). Medžių su kamienų puviniais daugiau tose vietose, kur aplink kamieną užpiltas storiausias (iki 30 cm) grunto sluoksnis (koreliacijos koeficientas r=0,29, t=5,8, P=99%).

Raktiniai žodžiai: liepos, augalų būklė, ligos

Puslapių skaičius: 4

Pilna bibliografinė nuoroda: ŽEIMAVIČIUS, Kęstutis; SNIEŠKIENĖ, Vilija; ir STANKEVIČIENĖ, Antanina. Neigiamas žmogaus poveikis liepų būklei Kauno centro gatvėse. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 1 (6). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2010, p. 171-174. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: technologijų

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2010_171_174.pdf

 


31.

Straipsnio pavadinimas: Urbanizacijos įtaka sumedėjusių augalų būklei Tauragės miesto želdiniuose

Autoriai (institucija): dr. Kęstutis Žeimavičius, dr. Asta Šimatonytė (Vytauto Didžiojo Universiteto Kauno botanikos sodas)

Recenzentai: dr. Renata Dagiliūtė (Vytauto Didžiojo universitetas)

Anotacija: Tyrimai atlikti 2008 metais. Įvertinta sumedėjusių augalų rūšinė įvairovė  Tauragės miesto želdiniuose ir medžių būklė šio miesto gatvių želdiniuose. Nustatyta, kad miesto želdiniuose auga 14 introdukuotų medžių ir krūmų rūšių, vyrauja vietinės medžių rūšys. Įvertintas gatvėse augančių medžių defoliacijos, dechromacijos laipsnis ir sausų šakų kiekis lajose. Didžiausias vidutinis defoliacijos laipsnis (2,23 ± 0, 13) nustatytas didžialapės liepos (Tilia platyphyllos Scop.) lajose, dechromacijos (1,55 ± 0,08) – paprastojo klevo (Acer platanoides L.), o sausų šakų kiekio (1,11 ± 0,01) – mažalapės liepos (Tilia cordata L.) lajose. Labiausiai pažeisti medžiai sąlyginiame rajone, esančiame arčiausiai prie stacionarių taršos šaltinių

Raktiniai žodžiai: sumedėję augalai, želdynai, defoliacija, medžių būklės tyrimai

Puslapių skaičius: 6

Pilna bibliografinė nuoroda: ŽEIMAVIČIUS, Kęstutis; ir ŠIMATONYTĖ, Asta.  Urbanizacijos įtaka sumedėjusių augalų būklei Tauragės miesto želdiniuose. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 1 (6). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2010, p. 175-180. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: technologijų

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2010_175_180.pdf

 

 


32.

Straipsnio pavadinimas: Sumedėjusių augalų bei jų dalių panaudojimo galimybių interjero fitodizaine tyrimas

Autoriai (institucija): lekt. Dana Žemaitaitienė, Rasa Nėnienė (Kauno koelgija)

Recenzentai: lekt. Romualdas Misius (Kauno kolegija)

Anotacija: Interjere pritaikomos kompozicijos nėra vienalytės. Sumedėjusių augalų dalys, originaliai sukomponuotos tarp kitų augalų, leidžia sukurti neįprastas, įdomias kompozicijas. Įvertinus atskirų sumedėjusio augalo dalių panaudojimo galimybes galima geriau suvokti medžiagų pasiruošimo kiekius, jų pritaikymo įvairovę. 

Raktiniai žodžiai: sumedėję augalai, fitodizainas, kambariniai augalai

Puslapių skaičius: 5

Pilna bibliografinė nuoroda: ŽEMAITAITIENĖ, Dana; ir NĖNIENĖ, Rasa. Sumedėjusių augalų bei jų dalių panaudojimo galimybių interjero fitodizaine tyrimas. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 1 (6). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2010, p. 181-185. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: technologijų

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2010_181_185.pdf

 


Reikalavimai straipsniams

STRAIPSNIŲ REIKALAVIMAI MOKSLINIŲ DARBŲ LEIDINIUI

„DEKORATYVIŲJŲ IR SODO AUGALŲ SORTIMENTO, TECHNOLOGIJŲ

IR APLINKOS OPTIMIZAVIMAS“

 

Straipsnio apimtis lietuvių kalba nuo 3 iki 6 puslapių.

Teksto redaktorius: MS Word

Tekstas formuojamas vienu stulpeliu.

Šriftas – Times New Roman,12 pt.

Puslapių formatas – A4 (viena skiltim)

Puslapio paraštės: 2,5×2,5×2,5×2,5

Pastraipos įtrauka: 1 cm

Eilėtarpis: 1 intervalas

Lapų numeracija: lapo apačioje, centre

 

Straipsnio formatavimo reikalavimai:

1)      Straipsnio pavadinimas: Times New Roman Bold šriftas. Didžiosios raidės, raidžių dydis14 pt, centruotai. Po pavadinimu paliekama tuščia eilutė.

2)      Autorių vardai ir pavardės: Times New Roman, Italic, Bold šriftas. Raidžių dydis12 pt, centruotai. Po užrašu paliekama tuščia eilutė.

3)      Įstaigos pavadinimas, adresas, autorių el. pašto adresai: Times New Roman, Italic šriftas, raidžių dydis12 pt, centruotai. Po užrašu paliekama tuščia eilutė.

4)      Recenzentas: Times New Roman šriftas, raidžių dydis12 pt, centruotai. Po užrašu paliekamos 2 tuščios eilutės.

5)      Anotacija: Times New Roman, Bold šriftas. Raidžių dydis 12 pt, abipusė teksto lygiuotė. Po skyriumi paliekama tuščia eilutė. Skyriaus antraštė: Times New Roman Bold šriftas, raidžių dydis 12 pt, centruotai. Viengubas tarpas tarp eilučių. Po skyriaus antrašte paliekama tuščia eilutė.

6)      Įvadas, metodika, rezultatai, išvados: Times New Roman šriftas, raidžių dydis 12 pt, abipusė teksto lygiuotė. Skyrių antraštės: Times New Roman Bold šriftas, raidžių dydis 12 pt, centruotai. Po skyrių antraštėmis paliekama tuščia eilutė.

7)      Paveikslų pavadinimai: Po paveikslu Times New Roman šriftu, raidžių dydis 12 pt, teksto lygiuotė centre.

8)      Lentelių pavadinimai ir tekstas: Virš lentelės Times New Roman šriftu, raidžių dydis 12 pt, teksto lygiuotė centre. Tekstas lentelėse 10 pt šriftu.

9)      Literatūra (informacijos šaltiniai): Times New Roman šriftas, raidžių dydis 10 pt, abipusė teksto lygiuotė. Kiekvienas informacijos šaltinis pradedamas iš naujos eilutės. Skyriaus antraštė: Times New Roman Bold šriftas, raidžių dydis 10 pt, centruotai. Po skyriaus antrašte paliekama tuščia eilutė.

10)  Straipsnio pavadinimas užsienio kalba: Times New Roman, Bold šriftas. Didžiosios raidės, raidžių dydis12 pt, centruotai. Po pavadinimu paliekama tuščia eilutė.

11)  Straipsnio anotacija užsienio kalba: Times New Roman šriftas, raidžių dydis 12 pt, abipusė teksto lygiuotė. Skyriaus antraštė: Times New Roman Bold šriftas, raidžių dydis 12 pt, centruotai.

Straipsnio tekstas susideda iš anotacijos (straipsnio kalba), įvado, metodikos, rezultatų, išvadų, literatūros sąrašo ir reziumė užsienio kalba (Summary).

Tekste literatūros šaltiniai cituojami nurodant autoriaus pavardę, leidimo metus.

Į literatūros sąrašą turi būti įtraukti visi cituojami straipsniai, nurodant straipsnio autoriaus pavardę, vardo pirmąją raidę, išleidimo metus, šaltinio pavadinimą, tomą, išleidimo vietą.

Straipsniams nurodomas leidinio, kuriame atspausdintas straipsnis pavadinimas bei puslapiai.

Lentelių ir jų grafų bei paveikslų pavadinimai pateikiami lietuvių kalba. Paveikslai – juodai balti. Formulės, lentelės ir paveikslai tekste turi būti numeruojami.

Recenzijas rašo straipsnio medžiagoje nagrinėjamų problemų srities specialistai.