Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai (2) 7

Kiti mokslo darbų tomai
English

.

Redakcinė kolegija

Redakcinė kolegija:

Doc. dr. Giedrė Adomavičienė (Kauno kolegija)

Dr. Valerija Baronienė (Dubravos eksperimentinė mokomoji urėdija)

Prof. hab. dr. Jurgis Bučas (Kauno technologijos universitetas)

Lekt. dr. Dalė Bulavienė (Kauno kolegija)

Prof. dr. (HP) Honorata Danilčenko (Aleksandro Stulginskio universitetas)

Doc. dr. Laimutis Januškevičius (Kauno technologijos universitetas, Kauno kolegija)

Doc. dr. Eugenijus Jonaitis (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas)

Akademikas hab. dr. Stasys Karazija (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro filialas Lietuvos miškų institutas)

Dr. Vaclovas Makūnas (Kauno kolegija)

Prof. hab. dr. Vida Mildažienė (Vytauto Didžiojo universitetas)

Lekt. Donatas Misiūnas (Kauno kolegija) (atsakingas redaktorius)

Prof. dr. Evaldas Vylius Navys (Vilniaus universitetas, draugija „Žaliuojanti Vilnija“)

Prof. dr. (HP) Ona Ragažinskienė (Vytauto Didžiojo universitetas, Kauno botanikos sodas)

Dr. (HP) Nobertas Uselis (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro filialas Sodininkystės ir daržininkystės institutas)

Lekt. Jonas Vaidelys (Kauno kolegija) (vyriausias redaktorius)

Redakcinės kolegijos adresas

Kauno kolegijos Kraštotvarkos fakulteto Želdinių ir agrotechnologijų katedra

Mokslo g. 2, LT–53313 Mastaičiai, Kauno raj.

Tel: +370 37 561279

Faksas: 39 30 23

El. paštas: donatas.misiunas@go.kauko.lt

Mokslo darbai

 

Pavadinimas: Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas = Optimization of Ornamental and Garden Plant Assortment, Technologies and Environment

Leidinio tipas: mokslo darbai

Leidėjas: Kauno kolegijos leidybos centras

ISSN: 2029-1906 (spausdintas);  ISSN 2335-7282 (online)

Metai (tomas) numeris: 2011 (2) 7

Moksliniai straipsniai pristatyti respublikinėje mokslinėje konferencijoje “Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas”, vykusioje 2011 m. kovo 23 d. Kauno kolegijoje Kraštotvarkos fakultete (Mastaičiai).

Straipsniai recenzuoti redakcinės kolegijos ir recenzento

Patalpinimo data: 2013.01.25

Leidinys cituojamas tarptautinėse duomenų bazėse: CAB Abstracts, Global Health, CABI Full Text.


1.

Straipsnio pavadinimas: Samanų (Bryophyta) panaudojimas urbanizuotoje aplinkoje

Autoriai (institucija): doc. dr. Ligita Baležentienė (Lietuvos žemės ūkio universitetas)

Recenzentai (institucija): doc. dr. S. Mirinas (Lietuvos žemės ūkio universitetas)

Anotacija: Ieškant alternatyvių sprendimų apželdinant kitiems augalams augti nepalankias erdves, samanos yra vertos dėmesio mažo apšviestumo, nederlingo ar rūgštaus substrato sąlygose. Spalviniu ir faktūros atžvilgiu, samanos dažniausiai sodinamos įrengiant japoniškus sodus, apželdinant stogus ar takelius. Šie augalai gali būti sėkmingai naudojami papildyti akmenų sodų, sodo tvenkinių, pavėsingų šlaitų, natūralių plotų ar laukinių gėlių kompozicijas. Samanos ištveria skurdžias augimo sąlygas, yra atsparios įvairiems fiziniams poveikiams, todėl gana efektyviai naudojamos įvairesnės aplinkos sukūrimui, kada kitų augalų būtų neįmanoma panaudoti. 

Raktiniai žodžiai: samanos, želdynų kūrimas, stogų apželdinimas

Puslapių skaičius: 5

Pilna bibliografinė nuoroda: BALEŽENTIENĖ, Ligita. Samanų (Bryophyta) panaudojimas urbanizuotoje aplinkoje. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 2 (7). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2011, p. 9-13. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2011_9_13.pdf


2.

Straipsnio pavadinimas: Hamamelio (Hamamelis L.) genties augalų dauginimas sėklomis

Autoriai (institucija): dr. Valerija Baronienė (Dubravos eksperimentinė mokomoji miškų urėdija)

Recenzentai: doc. dr. Laimutis Januškevičius (Kauno kolegija)

Anotacija: Hamameliai – vieni originaliausių ir dekoratyviausių sumedėjusių augalų. Lietuvoje jie auginami gana retai. Viena priežasčių – sunkus ir ilgai trunkantis dauginimas. Straipsnyje apžvelgiami keturių Lietuvoje auginamų hamamelio rūšių generatyvinio dauginimo tyrimai, pateikiamos rekomendacijos. 

Raktiniai žodžiai: Hamameliai, sėkų daigumas, augalų dauginimas

Puslapių skaičius: 3

Pilna bibliografinė nuoroda: BARONIENĖ, Valerija. Hamamelio (Hamamelis L.) genties augalų dauginimas sėklomis. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 2 (7). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2011, p. 14-16. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2011_14_16.pdf


3.

Straipsnio pavadinimas: Uolaskėlės (Saxifraga L.) genties augalai Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode

Autoriai (institucija): agron.-gėlininkė Žibutė Baškienė (Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas)

Recenzentai: vyresn. biologė Kristina Stankevičienė (Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas)

Anotacija: VDU Kauno botanikos sodo kolekciniame augyne 2009–2010 metais tirti 8 rūšių uolaskėlės (Saxifraga L.) genties augalai, besiskiriantys aukščiu, lapų forma, žiedų spalva, žydėjimo laiku ir trukme bei auginimo sąlygomis. Šie augalai pradėti stebėti nuo 2000 metų. Straipsnyje pateikiama VDU Kauno botanikos sode introdukuotų uolaskėlių rūšių apžvalga, morfologinių – dekoratyviųjų savybių charakteristika, atsparumas nepalankiems aplinkos veiksniams ir rekomendacijos platesniam uolaskėlių auginimui Lietuvos želdynuose. Tyrimai atskleidė, kad Lietuvos klimatas palankus šioms uolaskėlėms: ūksminei, Arenso, velėninei, tankialapei ir šluotelinei.

Raktiniai žodžiai: uolaskėlės, introdukcija, morfologinės-dekoratyvinės savybės

Puslapių skaičius: 5

Pilna bibliografinė nuoroda:  BAŠKIENĖ, Žibutė. Uolaskėlės (Saxifraga L.) genties augalai Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 2 (7). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2011, p. 17-21. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2011_17_21.pdf


4.

Straipsnio pavadinimas: Poskiepių įtaka obelų veislės ‘Aldas’ vaismedžių augumui ir derėjimui

Autoriai (institucija): dr. Dalė Bulavienė (Kauno kolegija), lekt. Donatas Klimavičius  (Kauno kolegija)

Recenzentai: doc. dr. Laimutis Januškevičius (Kauno technologijos universitetas)

Anotacija: ‘Aldo’ veislės obelų poskiepių bandymas įrengtas 2002 m. pavasarį Kauno kolegijos Kraštotvarkos fakulteto sode. Tirti vaismedžiai su žemaūgiais poskiepiais P.60 (PL) ir B.396 (RU), formuojant laibosios verpstės formos vainikus, pasodinti 3 x 1,2m (2380 vaism.ha–1). Vaismedžiai su žemaūgiais poskiepiais skiriasi savo augumu. Produktyviausi ‘Aldo’ veislės vaismedžiai yra su P.60 poskiepiu. Su tirtais žemaūgiais poskiepiais vaisių masė iš esmės vienoda. 

Raktiniai žodžiai: vaismedžių augumas, derėjimas, poskiepis, vaisių masė, ‘Aldas’

Puslapių skaičius: 6

Pilna bibliografinė nuoroda: BULAVIENĖ, Dalė; ir KLIMAVIČIUS, Donatas. Poskiepių įtaka obelų veislės ‘Aldas’ vaismedžių augumui ir derėjimui. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 2 (7). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2011, p. 22-27. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2011_22_27.pdf


5.

Straipsnio pavadinimas: Sausmedžio (Lonicera L.) genties augalų fitosanitarinė būklė Vilniaus universiteto Botanikos sode

Autoriai (institucija): dr. Banga Grigaliūnaitė (Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Fitopatogeninių mikroorganizmų laboratorija), dr. Silva Žilinskaitė (Vilniaus universito Botanikos sodas), dr. Dalia Radaitienė (Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Fitopatogeninių mikroorganizmų laboratorija)

Recenzentai: prof. dr. Evaldas Vylius Navys, Vilniaus universitetas

Anotacija: 2009 – 2010 m. Vilniaus universiteto Botanikos sode (VUBS) buvo atliekamas Lonicera L. genties augalų fitosanitarinis vertinimas. Iš viso nustatyta 20 grybų rūšių, priklausančių 14 genčių. Plačiau išplitę ir didžiausią žalą sausmedžiams su valgomais vaisiais padaro patogeniniai mikromicetai Diaporthe pardalota ir Nectria cinnabarina. Džiūstančiuose ar jau nudžiūvusiuose L. edulis ‘Goluboje Vereteno’ stiebuose aptikta kenkėjų išgraužų, ant L. coerulea (POM2635) lapų – voratinklinės erkės (Eotetranychus).

Raktiniai žodžiai: sausmedis, fitosanitarinė būklė, mikromicetai, kenkėjai

Puslapių skaičius: 5

Pilna bibliografinė nuoroda: GRIGALIŪNAITĖ, Banga; ŽILINSKAITĖ, Silva; ir RADAITIENĖ, Dalia.  Sausmedžio (Lonicera L.) genties augalų fitosanitarinė būklė Vilniaus universiteto Botanikos sode. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 2 (7). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2011, p. 28-33. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2011_28_32.pdf


 

6.

Straipsnio pavadinimas: Linum usitatissimum L. rūšies augalų aukščio variacijos tyrimai

Autoriai (institucija): dr. Zofija Jankauskienė (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Upytės bandymų stotis), dr. Elvyra Gruzdevienė (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Upytės bandymų stotis)

Recenzentai: lekt. Jolanta Margelienė (Kauno kolegija)

Anotacija: Linai (Linum usitatissimum L.) yra vieni iš seniausiai auginamų Linaceae šeimos augalų vidutinio klimato regionuose. Dekoratyviniuose vienmečių augalų želdiniuose galima būtų auginti ir pluoštinių, tarpinių ar aliejinių linų veisles, kurios skiriasi aukščiu. Pluoštinių ir aliejinių linų tyrimai vykdyti 2010 m. LAMMC Upytės bandymų stotyje. 2010 m. linai dėl palankių meteorologinių sąlygų kolekcijose užaugo gana aukšti. Aliejinių linų kolekcijoje vidutinis augalų aukštis buvo 65,72 cm. Žemiausi linai buvo 32,67 cm aukščio, o aukščiausi – net 91 cm. Daugiausiai aliejinių linų (54 pvz. iš tirtų 128) buvo 60,1–70,0 cm aukščio. Vidutinis augalų aukštis pluoštinių linų kolekcijoje buvo apie 86,61–89,83 cm. Žemiausi augalai buvo 61,33–63,0 cm, o aukščiausi – siekė net 108,0–111,0 cm aukščio. Daugiausia pluoštinių linų (net 134 iš 315 tirtų pavyzdžių) kolekcijoje buvo gana aukšti – 90,1–100,0 cm aukščio. Komponuojant vienmečius želdinius, tikslinga linus sėti atsižvelgiant į jų veislės ypatybes, ypač į stiebų aukštį.

Raktiniai žodžiai: linai, sėjamasis linas, morfologinės savybės

Puslapių skaičius: 6

Pilna bibliografinė nuoroda: JANKAUSKIENĖ, Zofija; ir GRUZDEVIENĖ, Elvyra. Linum usitatissimum L. rūšies augalų aukščio variacijos tyrimai. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 2 (7). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2011, p. 33-38. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2011_33_38.pdf


7.

Straipsnio pavadinimas: Geriausiai tvarkomi šalies dvarų parkai – dendrologinis ir kraštovaizdinis įvertinimas

Autoriai (institucija): doc. dr. Laimutis Januškevičius (Kauno technologijos universitetas, Kauno kolegija)

Recenzentai: dr. Valerija Baronienė (Dubravos eksperimentinė mokomoji urėdija)

Anotacija: Iš viso buvo ištirta 210 senųjų dvarų parkų. Geros ir pakankamai geros būklės rasta 52 (25 % visų tirtų): 39 (75 %) iš jų priklauso įvairioms valstybinėms institucijoms ir organizacijoms ir 13 (25 %) – privatūs. Dauguma (35 parkai, 67,3 %) šių parkų yra mišraus plano su vyraujančiais peizažinio plano elementais. Peizažinių parkų – 9 (17,3 %), geometrinio plano – 8 (15,4 %). Iš viso geriausiai šiuo metu tvarkomuose ir prižiūrimuose šalies dvarų parkuose auga apie 385 introdukuotų sumedėjusių augalų rūšys ir dekoratyvinės formos (Pinophyta – 102, Magnoliophyta – 283), priklausančios 37 šeimoms ir 91 genčiai (Pinophyta – 4 šeimos ir 11 genčių, Magnoliophyta – 33 ir 80).

Raktiniai žodžiai: senieji dvarų parkai, parko būklė, architektūrinė-kraštovaizdinė parkų vertė

Puslapių skaičius: 8

Pilna bibliografinė nuoroda: JANUŠKEVIČIUS, Laimutis. Geriausiai tvarkomi šalies dvarų parkai – dendrologinis ir kraštovaizdinis įvertinimas. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 2 (7). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2011, p. 39-46. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2011_39_46.pdf

 

 


8.

Straipsnio pavadinimas: Įvairių rūšių daugiamečių prieskoninių augalų morfologinių požymių įvertinimas

Autoriai (institucija): jaunesnioji mokslo darbuotoja Nijolė Maročkienė (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Sodininkystės ir daržininkystės institutas )

Recenzentai: dr. Loreta Buskienė (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filalas Sodininkystės ir daržininkystės institutas)

Anotacija: 2008–2009 m. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas  Sodininkystės ir daržininkystės institute buvo tirta įvairių rūšių daugiamečių prieskoninių augalų sezoninio vystymosi fazių dėsningumai, morfologiniai požymiai ir ištvermingumas. Tyrimo objektas – penkiolikos rūšių daugiamečiai prieskoniai augalai: geltonoji žiognagė (Geum urbanum L.), raudonoji monarda (Monarda didyma L.), mažoji kraujalakė (Sanguisorba minor Scop.), vaistinė balzamita (Balsamita major Desf.), vaistinis kietis (Artemisia dracunculus L), kartusis kietis (Artemisia absinthium L.), kvapioji stumbražolė (Hierochloe odorata (L.) P.), paprastoji šantra (Marrubium vulgare L.), vaistinė gelsvė (Levisticum officinale W. D. J. Koch.), pankolinė kinmėtė (Agastache foeniculum L.), pipirmėtė (Mentha piperita L.), šaltmėtė (Mentha spicata L.), citrininė katžolė (Nepeta cataria L. var. citriodora Balb.), paprastasis čiobrelis (Thymus serpyllum L.) ir kalninis dašis (Satureja montana L.).

Raktiniai žodžiai: prieskoniniai augalai, ekologinė žemdirbystė, morfologiniai požymiai

Puslapių skaičius: 6

Pilna bibliografinė nuoroda: MAROČKIENĖ, Nijolė. Įvairių rūšių daugiamečių prieskoninių augalų morfologinių požymių įvertinimas. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 2 (7). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2011, p. 47-52. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2011_47_52.pdf


 

9.

Straipsnio pavadinimas: Viendienės (Hemerocallis L.) introdukcija Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode

Autoriai (institucija):  vyr. agron-gėlininkė Rita Maršelienė (Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas), dr. Antanina Stankevičienė (Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas)

Recenzentai: dr. Vilija Snieškienė (Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas)

Anotacija: Tyrimai atlikti 2002–2010 m. Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo viendienės (Hemerocallis L.) genties augalų kolekcijoje. Čia auginamos 8 rūšių 92 veislių viendienės. Nors jos pakankamai atsparios ligoms ir kenkėjams, tyrimo metu žiedpumpurius pakenkė gumbauodis Contarinia quinquenotata, rizosferoje vystėsi šaknyną pažeidžiantis šliužas Milax sp., o 2006 metais viendienę pažeidė patogenas Fusarium sp.

Raktiniai žodžiai: Hemerocallis, kolekcija, ligos, kenkėjai, Kauno botanikos sodas

Puslapių skaičius: 6

Pilna bibliografinė nuoroda: MARŠELIENĖ, Rita; ir STANKEVIČIENĖ, Antanina. Viendienės (Hemerocallis L.) introdukcija Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 2 (7). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2011, p. 53-58. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2011_53_58.pdf


 

10.

Straipsnio pavadinimas: Skirtingo amžiaus paprastųjų eglių (Picea abies (L.) H. Karst.) metinio prieaugio dinamika vakarų Lietuvoje

Autoriai (institucija): doc. dr. Rita Nekrošienė (Klaipėdos universiteto Botanikos sodas, Klaipėdos valstybinė kolegija)

Recenzentai: dr. Regina Repšienė (Klaipėdos valstybinė kolegija)

Anotacija: Straipsnyje pateikiami paprastųjų eglių (Picea abies (L.) H. Karst.) metinio prieaugio stebėjimų rezultatai. Tyrimai atlikti vakarų Lietuvoje dviejose skirtingose augavietėse: natūralioje buveinėje – Girulių miške (šalia Klaipėdos miesto) ir Klaipėdos universiteto botanikos sode. Nustatyta tiesioginė, labai stipri priklausomybė tarp medžių amžiaus ir jų metinio prieaugio (r=0,925), t. y. intensyviau augo vyresnio amžiaus paprastosios eglės, ypač nuo 10–tųjų amžiaus metų. KU botanikos sode fiksuotas stabilesnis paprastųjų eglių metinis prieaugis (V=6,54–34,69 %), palyginus su šių augalų metinio prieaugiu Girulių miške.

Raktiniai žodžiai: paprastoji eglė,  prieaugio dinamika, Girulių miškas

Puslapių skaičius: 5

Pilna bibliografinė nuoroda:  NEKROŠIENĖ, Rita. Skirtingo amžiaus paprastųjų eglių (Picea abies (L.) H. Karst.) metinio prieaugio dinamika vakarų Lietuvoje. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 2 (7). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2011, p. 59-63. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2011_59_63.pdf


 

11.

Straipsnio pavadinimas: Mokslo žinių apie vaistinius augalus vaidmuo vaistažolininkystės plėtrai Lietuvoje

Autoriai (institucija):  doc. dr. (HP) Ona Ragažinskienė (Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas, Kauno kolegija)

Recenzentai: prof. habil. dr. Nijolė Savickienė (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas)

Anotacija: Pateikiama mokslo žinių plėtra apie vaistinius augalus, susijusi su nacionaline darnaus vystymosi švietimo programa, ugdant kvalifikuotus vaistažolininkystės specialistus, aktyvius visuomenės narius. Ši žinių plėtra vyksta, kuriant studijų programas vaistažolininkystės specialistų ruošimui, vykdant mokslinius projektus ir skelbiant jų rezultatus.

Raktažodžiai: vaistiniai augalai, vaistažolininkystės plėtra.

Puslapių skaičius: 4

Pilna bibliografinė nuoroda: RAGAŽINSKIENĖ, Ona. Mokslo žinių apie vaistinius augalus vaidmuo vaistažolininkystės plėtrai Lietuvoje. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 2 (7). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2011, p. 64-67. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2011_64_67.pdf


12.

Straipsnio pavadinimas: Organinių trąšų įtaka sėjomainoje auginamų augalų derliui nekalkintame ir pakalkintame vakarų Lietuvos dirvožemyje

Autoriai (institucija): dr. Regina Repšienė (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Vėžaičių filialas, Klaipėdos valstybinė kolegija)

Recenzentai: doc. dr. Rita Nekrošienė (Klaipėdos valstybinė kolegija)

Anotacija: Straipsnyje pateikiami sėjomainoje auginamų žaliosios trąšos – lubinų avižų mišinio ir rapsų derliaus duomenys. Tyrimai atlikti Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (toliau LAMMC) Vėžaičių filiale nepasotintajame balkšvažemyje. Nustatyta, kad didžiausi (3,84–3,91 t ha–1) lubinų avižų sausųjų medžiagų derliai nustatyti tręštame mėšlu tiek nekalkintame, tiek kalkintame dirvožemyje. Panaudotas žaliajai trąšai lubinų avižų mišinys lėmė didžiausią rapsų sėklų derlių – 3,87 t ha–1.

Raktiniai žodžiai: organinės trąšos, lubinai, sėjomaina, žieminiai rapsai

Puslapių skaičius: 5

Pilna bibliografinė nuoroda: REPŠIENĖ, Regina. Organinių trąšų įtaka sėjomainoje auginamų augalų derliui nekalkintame ir pakalkintame vakarų Lietuvos dirvožemyje . Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 2 (7). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2011, p. 68-72. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2011_68_72.pdf


13.

Straipsnio pavadinimas: Nevietinė dendroflora Kuršių nerijos rekreacinių zonų pajūrio apsauginiame kopagūbryje

Autoriai (institucija):  Artūras Savickas (Kauno koelgija)

Recenzentai: dr. Kęstutis Malinauskas (Lietuvos žemės ūkio universitetas)

Anotacija: Pastaruoju metu Kuršių nerijos savitai augalijai pajūrio rekreacinėse teritorijose pavojų kelia nevietinės augalų rūšys, išstumdamos vietines rūšis iš savo natūralių buveinių. 2009 m. buvo nustatytos nevietinės sumedėjusių augalų rūšys, augančios Kuršių nerijos rekreacinių zonų pajūrio apsauginiame kopagūbryje. Straipsnyje nagrinėjamas šių rūšių tinkamumas pajūrio kopagūbrio želdinimui, jų bioekologiniai ir estetiniai ypatumai, poveikis vietinei augalijai bei kraštovaizdžio natūralumui.

Raktiniai žodžiai: Kuršių nerija, apsauginė zona, introdukcija

Puslapių skaičius: 6

Pilna bibliografinė nuoroda: SAVICKAS, Artūras. Nevietinė dendroflora Kuršių nerijos rekreacinių zonų pajūrio apsauginiame kopagūbryje. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 2 (7). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2011, p. 73-78. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2011_73_78.pdf


14.

Straipsnio pavadinimas: Šilauogės (Vaccinium) veislių jautrumas degulių sukėlėjui Fusicoccum putrefaciens

Autoriai (institucija): dr. Elicija Stackevičienė (Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Fitopatogeninių mikroorganizmų laboratorija), dr. Banga Grigaliūnaitė, dokt. Giedrė Abrutienė (Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Ekonominės botanikos laboratorija)

Recenzentai: prof. dr. Evaldas Vylius Navys (Vilniaus universitetas)

Anotacija: Degulių (vėžio) sukėlėjas, šilauoginis deguliagrybis – Fusicoccum putrefaciens Shear (Godronia cassandrae (Peck) f. Sp. vaccinii Groves) pirmą kartą ant sodinės šilauogės (Vaccinium corymbosum L.) stiebų Lietuvoje aptiktas 1983 m. Pastaraisiais metais ligos sukėlėjas buvo tiriamas Botanikos instituto Lauko bandymų stoties šilauogių kolekcijoje. Intensyviausiai liga plito 2010 m. birželį, liepą, esant drėgnam ir šiltam orui. Iš 18 tirtų sodinės šilauogės veislių rezistentiškos buvo ‘Northblue’ ir ‘Northcountry’, jautriausios – ‘Heerma’, ‘Ama’, ‘Blueray’.

Raktiniai žodžiai: šilauogės, degligės sukėlėjas, augalų apsauga

Puslapių skaičius: 5

Pilna bibliografinė nuoroda: STACKEVIČIENĖ,Elicija; GRIGALIŪNAITĖ, Banga; ir ABRUTIENĖ, Giedrė. Šilauogės (Vaccinium) veislių jautrumas degulių sukėlėjuiFusicoccum putrefaciens. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 2 (7). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2011, p. 79-83. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2011_79_83.pdf


15.

Straipsnio pavadinimas: Enkianthus Lour. genties augalų introdukcija VDU Kauno botanikos sode

Autoriai (institucija): dendrologė Jolanta Šabūnaitė (Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas), dr. Kęstutis Žeimavičius (Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas)

Recenzentai: dr. Lina Straigytė (Lietuvos žemės ūkio universitetas)

Anotacija: Straipsnyje aptariama labai retai Lietuvoje auginamų Enkianthus Lour. genties augalų introdukcijos VDU Kauno botanikos sode eiga 1991–2010 metais ir šiuo metu auginamų šios genties augalų biologinės savybės. Per šį laikotarpį buvo bandoma introdukuoti penkių šios genties taksonų augalai. Šiuo metu VDU Kauno botanikos sode auginama ir Enkianthus campanulatus (Miq.) ir E. campanulatus Albiflorus. Augalai atsparūs žiemai, žydi, dera, sėklos daigios, vegetacijos trukmė apie 180 dienų.

Raktiniai žodžiai: Enkianthus, introdukcija, biologinės savybės

Puslapių skaičius: 4

Pilna bibliografinė nuoroda: ŠABŪNAITĖ, Jolanta; ir ŽEIMAVIČIUS, Kęstutis.  Enkianthus Lour. genties augalų introdukcija VDU Kauno botanikos sode. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 2 (7). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2011, p. 84-87. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2011_84_87.pdf


17.

Straipsnio pavadinimas: Ekstraktų poveikis pušies daigumui ir daigų augimo rodikliams

Autoriai (institucija): dr. Vaida Šėžienė, doc. dr. Ligita Baležentienė, dr. Vidas Stakėnas (Lietuvos žemės ūkio universiteto Aplinkos institutas, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Miškų institutas)

Recenzentai: doc. dr. Slavomiras Mirinas (Lietuvos žemės ūkio universitetas)

Anotacija: Alelopatija yra vienas iš veiksnių, stipriai veikiančių daugelį miško augalų savybių bei jų bendrijų, tokių kaip paplitimas, augimas, populiacijų struktūra, dominavimas, įvairovė, produktyvumas. Seniai žinoma, kad alelopatiškai aktyvūs, dominuojantys žoliniai augalai miško ekosistemose bei kirtavietėse veikia sumedėjusių augalų sėklų dygimą bei pirminį daigų augimą. Alelopatijos reiškinys taip pat gali būti svarbi reguliuojant sėklų produktyvumą. Miško kirtaviečių fitocenozių tyrimai buvo atlikti Vidurio bei Pietryčių Lietuvoje (Kuro, Ropėjos ir Žėronių girininkijose). Tyrimams buvo pasirinktos 1 ir 2 metų po atsodinimo kirtavietės bei nustatyti kirtavietėse dominuojantys žoliniai augalai: pirmų metų kirtavietėse – Pleurozium schreberi, Vaccinium vitis–idaea, Calluna vulgaris; antrų metų – Vaccinium vitis–idaea, Calamagrostis epigeios, Rumex acetosella. Įvertinus šių augalų–dominantų alelopatinį poveikį paprastosios pušies sėklų daigumui ir dygimo energijai bei daigų biometriniams rodikliams (šaknelės ilgiui ir hipokotilio aukščiui) nustatyta, kad visi augalai pasižymėjo neigiamu alelopatiniu poveikiu. Stipriausiai daigumą ir dygimo energiją veikė pirmų ir antrų metų kirtaviečių augalų antžeminių dalių vandeniniai ekstraktai, lyginant su šaknų ekstraktais. Analogiškas ekstraktų poveikis nustatytas daigų biometriniams rodikliams. Taip pat buvo nustatyta, kad antrų metų kirtavietėse augalai–dominantai pasižymėjo didesniu aleopatiniu poveikiu inhibuojančiu sėklų daigumą bei dygimo energiją, lyginant su pirmų metų augalais–dominantais. Tokia pati tendencija nustatyta pušies daigų biometriniams rodikliams. 

Raktiniai žodžiai: vandeninis ekstraktas, augalas-dominantas, daigumas, alelopatija

Puslapių skaičius: 6

Pilna bibliografinė nuoroda:  ŠĖŽIENĖ, Vaida; BALEŽENTIENĖ, Ligita; ir STAKĖNAS, Vidas. Ekstraktų poveikis pušies daigumui ir daigų augimo rodikliams. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 2 (7). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2011, p. 88-93. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2011_88_93.pdf


18.

Straipsnio pavadinimas: Aliejinio moliūgo (Cucurbita pepo L. var. Styriaca) vaisių kokybės įvertinimas

Autoriai (institucija): Ramunė Tutkienė (Lietuvos žemės ūkio universitetas), dr. Judita Černiauskienė (Lietuvos žemės ūkio universitetas)

Recenzentai:  doc. dr. Elvyra Jarienė (Lietuvos žemės ūkio universitetas)

Anotacija: 2009 – 2010 metais Lietuvos žemės ūkio universiteto Pomologiniame sode auginti aliejiniai moliūgai ‘Miranda’, ‘Herakles’, ‘Golosemiannaja’ ir ‘Danaja’. Standartiniais metodais buvo nustatyta: sausosios medžiagos, tirpios sausosios medžiagos, žali pelenai, žali baltymai, žalia ląsteliena, vitamino C ir karoteno kiekiai aliejinių moliūgų vaisių minkštime ir sėklose. Nustatyta, kad tirtų veislių aliejinių moliūgų vaisiuose daugiausiai tirpių sausųjų medžiagų, sausųjų medžiagų ir vitamino C susikaupė aliejinio moliūgo ‘Herakles’ veislės vaisių minkštime. Daugiausiai žalių pelenų, žalios ląstelienos ir žalių baltymų sukaupė ‘Miranda’ veislės vaisių minkštimas. Sausųjų medžiagų kiekių esminių skirtumų tirtų moliūgų sėklose nenustatyta. Žalių pelenų, žalių riebalų, žalių baltymų, bei žalios ląstelienos tirtų veislių aliejinių moliūgų sėklose nustatyti iš esmės nedideli kiekių skirtumai.

Raktiniai žodžiai: aliejinis moliūgas, vaisių kokybė, sausosios medžiagos

Puslapių skaičius: 6

Pilna bibliografinė nuoroda:  TUTKIENĖ, Ramunė; ir ČERNIAUSKIENĖ, Judita. Aliejinio moliūgo (Cucurbita pepo L. var. Styriaca) vaisių kokybės įvertinimas. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 2 (7). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2011, p. 94-99. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2011_94_99.pdf


 

 19.

Straipsnio pavadinimas: Jono Vaidelio dendrologinės kolekcijos augalų sortimento įvertinimas sistematiniu ir dekoratyvumo aspektais

Autoriai (institucija): magistr. Tadas Vaidelys (Lietuvos žemės ūkio universitetas)

Recenzentai: doc. dr. Laimutis Januškevičius (Kauno technologijos universitetas)

Anotacija: Dendrologinės kolekcijos statusą turinčių dekoratyviųjų augalų kolekcijų nuolatiniai tyrimai (monitoringas) turi išliekamąją mokslinę vertę, įvertinant introdukuotų sumedėjusių augalų būklę, kartu ir aklimatizacijos ribas, dekoratyvines savybes ir pritaikymo želdynuose galimybes. Jų tyrimai tiesiogiai įtakoja Lietuvos sumedėjusių augalų sortimento formavimą. J. Vaidelio sodybai dendrologinės kolekcijos vardas buvo suteiktas 2000 metais. Sodybos dendroflora sistematiniu ir augalų būklės aspektais tirta 1995 (Lietuvos dendrologų draugija). Tačiau dendrologinė kolekcija nebuvo įvertinta dekoratyvumo aspektu.

Raktiniai žodžiai: dendrologinė kolekcija, augalų sortimentas, dekoratyvinės svybės

Puslapių skaičius: 5

Pilna bibliografinė nuoroda: VAIDELYS, Tadas. Jono Vaidelio dendrologinės kolekcijos augalų sortimento įvertinimas sistematiniu ir dekoratyvumo aspektais. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 2 (7). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2011, p. 100-106. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2011_100_106.pdf


20.

Straipsnio pavadinimas: Aroninių šeimos augalų introdukcija oranžerijoje

Autoriai (institucija): dr. Judita Varkulevičienė (Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas)

Recenzentai: dr. Laima Štuopytė (Lietuvos žemės ūkio universitetas)

Anotacija: Straipsnyje pateikiami duomenys apie aroninių (Araceae) šeimos augalų rūšių galimybe augti įvairiomis sąlygomis. Tirta 21 gentis, 46 rūšys ir 20 veislių. Nustatytos optimalios auginimo sąlygos aroninių šeimos augalams siekiant ateityje panaudoti praktiniams tikslams: auginant interjere, žiemos sode ar kaip priemonę savarankiškoms augalų studijoms.

Raktiniai žodžiai: aroniniai, šeima, gentis, rūšis, introdukcija, aklimatizacija

Puslapių skaičius: 5

Pilna bibliografinė nuoroda: VARKULEVIČIENĖ, Judita. Aroninių šeimos augalų introdukcija oranžerijoje. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 2 (7). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2011, p. 107-111. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2011_107_111.pdf


21.

Straipsnio pavadinimas: Introdukuoti sumedėję augalai skirtingos paskirties želdiniuose Alytaus mieste

Autoriai (institucija): dr. Kęstutis Žeimavičius (Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas), dr. Vilija Snieškienė (Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas)

Recenzentai: dr. Antanina Stankevičienė (VDU Kauno botanikos sodas)

Anotacija: Straipsnyje aptariami 20092010 metų introdukuotų sumedėjusių augalų būklės tyrimų Alytaus miesto skirtingos paskirties želdiniuose rezultatai. Tyrimai atlikti 7 parkuose, 3 skveruose ir 8 gatvėse. Nustatyta, kad parkuose ir skveruose auga 56, o gatvėse – 11 introdukuotų sumedėjusių augalų taksonų. 9 rūšių, augančių parkuose ir gatvėse, būklė pastebimai blogesnė gatvių želdiniuose. Skveruose ir parkuose su būklės pakitimais rasta 22 taksonų augalai.

Raktiniai žodžiai: introdukuoti sumedėję augalai, būklė, Alytus.

Puslapių skaičius: 5

Pilna bibliografinė nuoroda: ŽEIMAVIČIUS, Kęstutis; ir SNIEŠKIENĖ, Vilija. Introdukuoti sumedėję augalai skirtingos paskirties želdiniuose Alytaus mieste. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 2 (7). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2011, p. 112-116. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2011_112_116.pdf

 

 


22.

Straipsnio pavadinimas: Žaliųjų stogų ir sienų panaudojimas aplinkos optimizavime

Autoriai (institucija): lekt. Vida Gerikienė (Klaipėdos valstybinė kolegija), doc. Jurga Kučinskienė (Klaipėdos valstybinė kolegija, Klaipėdos universitetas)

Recenzentai: doc. dr. Rita Nekrošienė (Klaipėdos universitetas)

Anotacija: Straipsnyje nagrinėjamos žaliųjų stogų ir sienų apželdinimo aktualijos, aptariamos stogų ir sienų apželdinimo augalais galimybės optimizuojant aplinką, analizuojama žaliųjų stogų ir sienų reikšmė darnioje plėtroje, pateikiamos jų panaudojimo aplinkoje formos.

Raktiniai žodžiai: žalieji stogai, žaliosios sienos, vertikalus želdinimas.

Puslapių skaičius: 7

Pilna bibliografinė nuoroda: GERIKIENĖ, Vida; ir KUČINSKIENĖ, Jurga. Žaliųjų stogų ir sienų panaudojimas aplinkos optimizavime. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 2 (7). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2011, p. 117-123. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: technologijų

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2011_117_123.pdf

 

 


23.

Straipsnio pavadinimas: Dekoratyviųjų lapuočių spalvotais lapais sortimento Lietuvos medelynuose tyrimas

Autoriai (institucija): lekt. Audronė Ona Jurkštienė (Kauno kolegija)

Recenzentai: lekt. Jonas Vaidelys (Kauno kolegija)

Anotacija: Dekoratyviųjų lapuočių spalvotais lapais sortimento tyrimas atliktas septyniuose medelynuose. Šie medelynai pasirinkti dėl plataus dekoratyviųjų lapuočių veislių sortimento. 2009 m. rudens šių medelynų sąrašuose buvo 42 taksonai medžių ir 69 taksonai krūmų spalvotais lapais. Tyrimo metu paaiškėjo, kad didžiausias pasirinkimas sumedėjusių augalų spalvotais lapais yra A.Rutkausko dekoratyvinių augalų ūkyje ir UAB „Soltra“ medelyne. Šiame straipsnyje pateikiami atlikto tyrimo duomenys, apžvelgiamos pagrindinės sumedėjusių dekoratyviųjų augalų lapų spalvos, jų poreikis ir poveikis estetiškai aplinkai.

Raktiniai žodžiai: medelynas, dekoratyvumas, augalų sortimentas

Puslapių skaičius: 7

Pilna bibliografinė nuoroda: JURKŠTIENĖ, Audronė Ona. Dekoratyviųjų lapuočių spalvotais lapais sortimento Lietuvos medelynuose tyrimas. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 2 (7). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2011, p. 124-130. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: technologijų

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2011_124_130.pdf

 

 


24.

Straipsnio pavadinimas: Keramikos asortimento ypatumai fitokompozicinio pritaikymo kontekste

Autoriai (institucija): lekt. Regina Malakauskienė (Klaipėdos valstybinė kolegija)

Recenzentai: dr. Jelena Andriejauskienė (VMTI Fizinių ir technologinių mokslų centras)

Anotacija: Šiuolaikinės urbanizuotos aplinkos formavimas – tai procesas, kurį įtakoja etnokultūrinės, technologinės ir mados tendencijos. Augalų ir keraminių gaminių jungimas į darnią ir kūrybišką visumą, susijęs su praktišku ir estetišku gaminių parinkimu, siekiant ilgaamžiškumo, funkcionalumo ir racionalumo.

Raktiniai žodžiai: fitokompozicija, želdinimas, dekoratyvinė keramika

Puslapių skaičius: 3

Pilna bibliografinė nuoroda: MALAKAUSKIENĖ, Regina. Keramikos asortimento ypatumai fitokompozicinio pritaikymo kontekste. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 2 (7). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2011, p. 131-133. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: technologijų

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2011_131_133.pdf


25.

Straipsnio pavadinimas: Dekoratyvių augalų, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą, bioekologinių savybių įvertinimas

Autoriai (institucija): lekt. Jolanta Margelienė (Kauno koelgija)

Recenzentai: lekt. Jonas Vaidelys (Kauno kolegija)

Anotacija: Išanalizavus retų augalų bioekologines savybes, galima tiksliau pritaikyti augalus aplinkoje. Tiriama 55 augalai, įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą, pagal J. Vaidelio sudarytą metodiką. Nustatyta, kad vyrauja šviesomėgiai augalai (37 rūšys), daugiausia augalų žydi nuo birželio pradžios iki rugpjūčio pabaigos (50 rūšių) ir augalai dauginasi sėklomis (25 rūšys) bei vegetatyviniu būdu (20 rūšių).

Raktiniai žodžiai: Lietuvos raudonoji knyga, bioekologinės savybės, dekoratyvieji augalai

Puslapių skaičius: 6

Pilna bibliografinė nuoroda: MARGELIENĖ, Jolanta. Dekoratyvių augalų, įrašytų į Lietuvos Raudonąją knygą, bioekologinių savybių įvertinimas.  Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 2 (7). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2011, p. 134-139. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: technologijų

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2011_134_139.pdf

 

 


26.

Straipsnio pavadinimas: Moksliniai terminai – želdinikystės pagrindas

Autoriai (institucija): prof. dr. Evaldas Vylius Navys (Draugija „Žaliuojanti Vilnija“)

Recenzentai: dr. Banga Grigaliūnaitė (Gamtos tyrimų centro Ekologijos institutas)

Anotacija: Aptariami 25 želdininkystėje naudotini, moksliniu požiūriu pagrįsti terminai. Siūloma keisti esamą tvarką, kai žodynus kuriantieji kalbininkai savo nuožiūra apibūdina terminus, neatsižvelgdami į mokslinio tyrimo rezultatus. Želdynų kūrėjai, sodmenų augintojai ir želdintojai, pasinaudoję vien tik kalbininkų kurta terminija neretai daro esmines klaidas.

Raktiniai žodžiai: moksliniai terminai, želdininkystės pagrindai, terminologija

Puslapių skaičius: 6

Pilna bibliografinė nuoroda: Evaldas Vylius, NAVYS.  Moksliniai terminai – želdinikystės pagrindas. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 2 (7). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2011, p. 140-145. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: technologijų

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2011_140_145.pdf

 

 


27.

Straipsnio pavadinimas: Dekoratyviniai augalai architektūrinės raiškos papildymui ir aplinkos optimizavimui

Autoriai (institucija): Magistr. Joana Ragažinskaitė (Kauno technologijos universitetas)

Recenzentai: habil. dr. Nijolė Lapinskienė (Gamtos tyrimų centro Botanikos institutas)

Anotacija:  Želdynai – tai kraštovaizdžio architekto darbo objektas. Dekoratyviniai želdiniai – komponentas želdynų: miesto mikrorajonų, parkų, skverų, sodybų puošmena, skirta žmogaus gyvenimo ir poilsio gamtinėms erdvėms sudaryti. Rekomenduojamas dekoratyvinių augalų (medžių, krūmų) sortimentas papildo ankstesnį, naudojamą projektuojant želdynus, kuris buvo sudarytas pagal dekoratyvinės sodininkystės kryptį. Šių augalų sortimento taikymas architechtūrinių statinių fono projektavimui yra svarbus aplinkos optimizavimui, kraštovaizdžio estetikai ir žmogaus saugai.

Raktiniai žodžiai: dekoratyvinių augalų sortimentas, želdynai, aplinkos optimizavimas.

Puslapių skaičius: 4

Pilna bibliografinė nuoroda: RAGAŽINSKAITĖ, Joana.  Dekoratyviniai augalai architektūrinės raiškos papildymui ir aplinkos optimizavimui. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 2 (7). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2011, p. 146-149. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: technologijų

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2011_146_149.pdf

 

 


28.

Straipsnio pavadinimas: Retųjų daugiamečių lauko gėlių sortimento resursų įvertinimas dekoratyvumo kriterijais

Autoriai (institucija): lekt. Jonas Vaidelys (Kauno kolegija), Donatas Misiūnas (Kauno kolegija)

Recenzentai: doc. dr. Laimutis Januškevičius (Kauno technologijos universitetas)

Anotacija: Gėlių išplitimą gali stabdyti daugelis priežasčių, tai dauginimosi sparta, auginimo technologija, dekoratyvumas ir kt. Želdinių ir agrotechnologijų katedroje antri metai tiriamas retųjų lauko gėlių sortimento plėtros klausimas. Šio tyrimo objektais parinktos daugiametės gėlės, išsiskiriančios savo habitu, žydėjimo laiku ir trukme, pasižyminčios skirtingomis auginimo technologijomis bei pritaikymo galimybėmis. 2010 m. buvo vertinamos šių gėlių dekoratyvinės savybės: augalų  aukštis, kero tankumas, žiedo ir žiedyno dydis, lapų ir žiedų spalvos. Ištirti 33 retųjų daugiamečių gėlių taksonai. Nustatyta, kad vyravo neaukštos arba vidutinio ūgio, negausiai šakotos, dideliais, baltos, geltonos ir raudonos spalvos žiedais žydinčios daugiametės gėlės. 22 taksonų gėlės (66,6 %) subrandino vaisius.

Raktiniai žodžiai: retieji daugiamečiai augalai, gėlių sortimentas, dekoratyvinės ir morfologinės savybės, biometriniai matavimai

Puslapių skaičius: 8

Pilna bibliografinė nuoroda: VAIDELYS, Jonas; ir MISIŪNAS, Donatas.  Retųjų daugiamečių lauko gėlių sortimento resursų įvertinimas dekoratyvumo kriterijais. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 2 (7). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2011, p. 150-157. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: technologijų

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2011_150_157.pdf

 

 


29.

Straipsnio pavadinimas: Aplinkos bioekologinių aspektų įvertinimas ir spalvingų augalų parinkimas įvairių stilių interjerams

Autoriai (institucija): lekt. Dana Žemaitaitienė (Kauno kolegija), Sigita Radvilavičienė (Kauno kolegija)

Recenzentai: lekt. Romualdas Misius (Kauno kolegija)

Anotacija: Tinkami spalvingi augalai bei jų kompozicijos įvairių stilių interjeruose sukuria harmoniją, suvienija daiktinę aplinką, teikia estetinį pasitenkinimą, sustiprina spalvas. Kambariniai augalai, jų kompozicijos suvokiami kaip neatsiejamas interjero elementas – akcentas, patenkinantis gyvosios gamtos trauką, ne tik atliekantys estetinę funkciją, bet ir turintys realios praktinės naudos. Tik sveiki, deramai pritaikyti įvairių stilių interjeruose spalvingi augalai gali išpildyti savo funkcijas.

Raktiniai žodžiai: spalvingi augalai, interjeras, bioekologiniai veiksniai, dekoratyvumas

Puslapių skaičius: 11

Pilna bibliografinė nuoroda: ŽEMAITAITIENĖ, Dana; ir RADVILAVIČIENĖ, Sigita.  Aplinkos bioekologinių aspektų įvertinimas ir spalvingų augalų parinkimas įvairių stilių interjerams. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 2 (7). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2011, p. 158-168. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: technologijų

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2011_158_168.pdf

 

 


Reikalavimai straipsniams

STRAIPSNIŲ REIKALAVIMAI MOKSLINIŲ DARBŲ LEIDINIUI

„DEKORATYVIŲJŲ IR SODO AUGALŲ SORTIMENTO, TECHNOLOGIJŲ

IR APLINKOS OPTIMIZAVIMAS“

 

Straipsnio apimtis lietuvių kalba nuo 3 iki 6 puslapių.

Teksto redaktorius: MS Word

Tekstas formuojamas vienu stulpeliu.

Šriftas – Times New Roman,12 pt.

Puslapių formatas – A4 (viena skiltim)

Puslapio paraštės: 2,5×2,5×2,5×2,5

Pastraipos įtrauka: 1 cm

Eilėtarpis: 1 intervalas

Lapų numeracija: lapo apačioje, centre

 

Straipsnio formatavimo reikalavimai:

1)      Straipsnio pavadinimas: Times New Roman Bold šriftas. Didžiosios raidės, raidžių dydis14 pt, centruotai. Po pavadinimu paliekama tuščia eilutė.

2)      Autorių vardai ir pavardės: Times New Roman, Italic, Bold šriftas. Raidžių dydis12 pt, centruotai. Po užrašu paliekama tuščia eilutė.

3)      Įstaigos pavadinimas, adresas, autorių el. pašto adresai: Times New Roman, Italic šriftas, raidžių dydis12 pt, centruotai. Po užrašu paliekama tuščia eilutė.

4)      Recenzentas: Times New Roman šriftas, raidžių dydis12 pt, centruotai. Po užrašu paliekamos 2 tuščios eilutės.

5)      Anotacija: Times New Roman, Bold šriftas. Raidžių dydis 12 pt, abipusė teksto lygiuotė. Po skyriumi paliekama tuščia eilutė. Skyriaus antraštė: Times New Roman Bold šriftas, raidžių dydis 12 pt, centruotai. Viengubas tarpas tarp eilučių. Po skyriaus antrašte paliekama tuščia eilutė.

6)      Įvadas, metodika, rezultatai, išvados: Times New Roman šriftas, raidžių dydis 12 pt, abipusė teksto lygiuotė. Skyrių antraštės: Times New Roman Bold šriftas, raidžių dydis 12 pt, centruotai. Po skyrių antraštėmis paliekama tuščia eilutė.

7)      Paveikslų pavadinimai: Po paveikslu Times New Roman šriftu, raidžių dydis 12 pt, teksto lygiuotė centre.

8)      Lentelių pavadinimai ir tekstas: Virš lentelės Times New Roman šriftu, raidžių dydis 12 pt, teksto lygiuotė centre. Tekstas lentelėse 10 pt šriftu.

9)      Literatūra (informacijos šaltiniai): Times New Roman šriftas, raidžių dydis 10 pt, abipusė teksto lygiuotė. Kiekvienas informacijos šaltinis pradedamas iš naujos eilutės. Skyriaus antraštė: Times New Roman Bold šriftas, raidžių dydis 10 pt, centruotai. Po skyriaus antrašte paliekama tuščia eilutė.

10)  Straipsnio pavadinimas užsienio kalba: Times New Roman, Bold šriftas. Didžiosios raidės, raidžių dydis12 pt, centruotai. Po pavadinimu paliekama tuščia eilutė.

11)  Straipsnio anotacija užsienio kalba: Times New Roman šriftas, raidžių dydis 12 pt, abipusė teksto lygiuotė. Skyriaus antraštė: Times New Roman Bold šriftas, raidžių dydis 12 pt, centruotai.

Straipsnio tekstas susideda iš anotacijos (straipsnio kalba), įvado, metodikos, rezultatų, išvadų, literatūros sąrašo ir reziumė užsienio kalba (Summary).

Tekste literatūros šaltiniai cituojami nurodant autoriaus pavardę, leidimo metus.

Į literatūros sąrašą turi būti įtraukti visi cituojami straipsniai, nurodant straipsnio autoriaus pavardę, vardo pirmąją raidę, išleidimo metus, šaltinio pavadinimą, tomą, išleidimo vietą.

Straipsniams nurodomas leidinio, kuriame atspausdintas straipsnis pavadinimas bei puslapiai.

Lentelių ir jų grafų bei paveikslų pavadinimai pateikiami lietuvių kalba. Paveikslai – juodai balti. Formulės, lentelės ir paveikslai tekste turi būti numeruojami.

Recenzijas rašo straipsnio medžiagoje nagrinėjamų problemų srities specialistai.