Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai (3) 8

Kiti mokslo darbų tomai
English

.

Redakcinė kolegija

Redakcinė kolegija:
Doc. dr. Giedrė Adomavičienė (Kauno kolegija)
Dr. Valerija Baronienė (Dubravos eksperimentinė mokomoji urėdija)
Prof. hab. dr. Jurgis Bučas (Kauno technologijos universitetas)
Lekt. dr. Dalė Bulavienė (Kauno kolegija)
Prof. dr. (HP) Honorata Danilčenko (Aleksandro Stulginskio universitetas)
Doc. dr. Laimutis Januškevičius (Kauno technologijos universitetas, Kauno kolegija)
Doc. dr. Eugenijus Jonaitis (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas)
Akademikas hab. dr. Stasys Karazija (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro filialas Lietuvos miškų institutas)
Dr. Vaclovas Makūnas (Kauno kolegija)
Prof. hab. dr. Vida Mildažienė (Vytauto Didžiojo universitetas)
Lekt. Donatas Misiūnas (Kauno kolegija) (atsakingas redaktorius)
Prof. dr. Evaldas Vylius Navys (Vilniaus universitetas, draugija „Žaliuojanti Vilnija“)
Prof. dr. (HP) Ona Ragažinskienė (Vytauto Didžiojo universitetas, Kauno botanikos sodas)
Dr. (HP) Nobertas Uselis (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro filialas Sodininkystės ir daržininkystės institutas)
Lekt. Jonas Vaidelys (Kauno kolegija) (vyriausias redaktorius)

Redakcinės kolegijos adresas
Kauno kolegijos Kraštotvarkos fakulteto Želdinių ir agrotechnologijų katedra
Mokslo g. 2, LT–53313 Mastaičiai, Kauno raj.
Tel: +370 37 561279
Faksas: 39 30 23
El. paštas: donatas.misiunas@go.kauko.lt

Mokslo darbai

 

Leidinio pavadinimas: Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas = Optimization of Ornamental and Garden Plant Assortment, Technologies and Environment

Leidinio tipas: mokslo darbai

Leidėjas: Kauno kolegijos leidybos centras

ISSN: 2029-1906 (spausdintas);  ISSN 2335-7282 (online)

Metai (tomas) numeris: 2012 (3) 8

Moksliniai straipsniai pristatyti respublikinėje mokslinėje konferencijoje “Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas”, vykusioje 2012 m. kovo 21 d. Kauno kolegijoje Kraštotvarkos fakultete (Mastaičiai).

Straipsniai recenzuoti redakcinės kolegijos ir recenzento

Patalpinimo data:2013.01.25

Leidinys cituojamas tarptautinėse duomenų bazėse: CAB Abstracts, Global Health, CABI Full Text.


1.

Straipsnio pavadinimas: Kalmthout arboretumas ir jo dendrologinės vertybės

Autoriai (institucija): dr. Valerija Baronienė (Dubravos eksperimentinė mokomoji urėdija)

Recenzentai (institucija): doc. dr. Laimutis Januškevičius (Kauno technologijos universitetas)

Anotacija: Kalmthout arboretumas – viena didžiausių Europoje sumedėjusių augalų kolekcijų, kurios 12 ha plote auginami daugiau kaip 7000 rūšių ir žemesnio rango taksonų medžiai ir krūmai. Šis arboretumas yra ir didžiausias Europoje hamamelių tyrimų ir selekcijos centras bei Tarptautinis hamamelio genties registracijos centras. Svarbiausios Kalmthout arboretumo kolekcijos – tai saugomos bei etaloninės hamamelių, Ghent grupės rododendrų, Van Geert’o selekcijos augalų, de Belder introdukuotų bei išvestų augalų, medlievos, budlėjos, halesijos, tulpmedžio genčių, hamamelinių šeimos bei šluotelinės hortenzijos botaninių taksonų bei veislių kolekcijos.

Raktiniai žodžiai: Kalmthout arboretumas, dendrologinės vertybės, sumedėję augalai, azalijos, introdukuoti augalai, hamamelių kolekcija

Puslapių skaičius: 6

Pilna bibliografinė nuoroda: BARONIENĖ, Valerija. Kalmthout arboretumas ir jo dendrologinės vertybės. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 3 (8). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2012, p. 9-13. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2012_9_13.pdf


2.

Straipsnio pavadinimas: Rodžersijos (Rodgersia A. Gray) genties augalai Vytauto Didžiojo Universiteto Kauno botanikos sode

Autoriai (institucija): gėlininkė-agronomė Žibutė Baškienė (Vytauto Didžiojo Universiteto Kauno botanikos sodas, Kauno kolegija)

Recenzentai: vyresn. biologė Kristina Stankevičienė (Vytauto Didžiojo Universiteto Kauno botanikos sodas)

Anotacija: VDU Kauno botanikos sodo kolekciniame augyne 2010 – 2011 metais buvo tiriamos septynios rodžersijos genties augalų rūšys. Daugelį metų buvo vykdoma šios genties augalų introdukcija ir aklimatizacija bei naujų rūšių morfologinių – dekoratyvinių savybių įvertinimas. Straipsnyje pateikiamos VDU Kauno botanikos sode introdukuotų rodžersijų rūšių bioekologinės savybės bei rekomendacijos platesniam rodžersijų genties augalų auginimui. Kadangi Lietuvos klimatas palankus šiems dekoratyviems augalams, jie gali būti sėkmingai auginami želdynuose. Dėl stambių lapų rodžersijos populiarios sodybose ir miestų želdynuose.

Raktiniai žodžiai: rodžersijos, Rodgersia, Vytauto Didžiojo botanikos sodas, augalų introdukcija, aklimatizacija, fenologiniai stebėjimai, dekoratyvinės – morfolognės savybės

Puslapių skaičius: 5

Pilna bibliografinė nuoroda: BAŠKIENĖ, Žibutė. Rodžersijos (Rodgersia A. Gray) genties augalai Vytauto Didžiojo Universiteto Kauno botanikos sode. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 3 (8). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2012, p.  14-18. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2012_14_18.pdf


3.

Straipsnio pavadinimas: Bijūnų (Paeonia L.) apibūdinimo aprašas – vienas iš augalų genetinių išteklių dokumentų

Autoriai (institucija): dr. Stasė Dapkūnienė (Augalų genų bankas, Vilniaus universiteto botanikos sodas), lekt. Jonas Vaidelys (Kauno kolegija), doc. dr. Ona Motiejūnaitė (Lietuvos edukologijos universitetas)

Recenzentai: dr. Gitana Štukėnienė (Vilniaus Universiteto Botanikos sodas)

Anotacija: Augalų nacionalinių genetinių išteklių statusas suteiktas 48 lietuviškiems bijūnams. Kai augalui Lietuvos respublikos aplinkos ministro įsakymu suteikiamas augalų nacionalinių genetinių išteklių statusas, sudaromi nustatytos formos, atitinkantys BI (Bioversity International) reikalavimus dokumentai. Apibūdinimo aprašas – vienas iš tokių dokumentų. Aprašomas augalas apsprendžia jo aprašo turinį ir apimtį. Straipsnyje aptariamas bijūnų (Paeonia L.) morfologinių dekoratyvių savybių aprašas.

Raktiniai žodžiai: Bijūnai, Paeonia, veislių apibūdinimas, morfologinės savybės, dekoratyvinės savybės

Puslapių skaičius: 5

Pilna bibliografinė nuoroda:  DAPKŪNIENĖ, Stasė ; VAIDELYS, Jonas; ir  MOTIEJŪNAITĖ, Ona. Bijūnų (Paeonia L.) apibūdinimo aprašas – vienas iš augalų genetinių išteklių dokumentų. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 3 (8). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2012, p.  19-24. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2012_19_24.pdf


4.

Straipsnio pavadinimas: Japoninio svarainio (Chaenomeles japonica) fitosanitarinė būklė Vilniaus universiteto botanikos sode

Autoriai (institucija): dr. Banga Grigaliūnaitė (GTC Botanikos instituto Fitopatogeninių mikroorganizmų laboratorija), dr. Silva Žilinskaitė (Vilniaus universiteto Botanikos sodo), dr. Dalia Radaitienė (GTC Botanikos instituto Fitopatogeninių mikroorganizmų laboratorija)

Recenzentai: prof. dr. Evaldas Vylius Navys (Vilniaus universitetas)

Anotacija: Vilniaus universiteto Botanikos sodo Pomologinių kolekcijų skyriuje 2009–2011 m. buvo atliekamas japoninio svarainio (Chaenomeles japonica) kolekcijos fitosanitarinis vertinimas. Genetinių linijų kolekcijoje nustatytas naujas svarainių vėžį sukeliantis grybas svaraininė diplodija (Diplodia cydoniae Sacc.). Genetinių linijų sėjinukų kolekcijoje ant džiūstančių svarainių šakučių aptiktas paprastasis raudonspuogis (Nectria cinnabarina (Tode) Fr. Abejose kolekcijose auginamų svarainių lapai pagraužti vabalo geltonšonio straubliuko – Chlorophamus viridis L. (Coleoptera).

Raktiniai žodžiai: japoninis svarainis, Chaenomeles japonica, grybai, kenkėjai, genetinė linija, svaraininė diplodija, paprastasis raudonspuogis, geltonšonio straubliukas

Puslapių skaičius: 5

Pilna bibliografinė nuoroda: GRIGALIŪNAITĖ, Banga; ŽILINSKAITĖ, Silva; ir RADAITIENĖ, Dalia. Japoninio svarainio (Chaenomeles japonica) fitosanitarinė būklė Vilniaus universiteto botanikos sode. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 3 (8). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2012, p.  25-29. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2012_25_29.pdf


5.

Straipsnio pavadinimas: Apsaugos priemonių nuo introdukuotų uolaskėlės (Saxifraga) genties augalų ligų sukėlėjų paieška

Autoriai (institucija): dr. Banga Grigaliūnaitė (Gamtos tyrimų centro Botanikos institutas), Angelė Baliūnienė (Lauko gėlininkystės bandymų stotis)

Recenzentai: dr. Rimutė Mačkinaitė (Gamtos tyrimų centro Botanikos institutas)

Anotacija: Ištirtas sisteminio fungicido amistaro, kontaktinio – efektoriaus ir biologiškai aktyvios medžiagos (BAPS) poveikis nuo uolaskėlės (Saxifraga) genties introdukuotų žolinių dekoratyvinių augalų šaknų puvinių sukėlėjų in vitro. Grybai išskirti iš labiausiai pažeistų Saxifraga x arendsii, S. trifurcata augalų. Nustatyta, kad didžiausiu efektyvumu nuo puvinių sukėlėjų – Fusarium genties grybų pasižymėjo 0,2–0,3 % efektorius ir 0,1 % BAPS.

Raktiniai žodžiai: amistaras, BAPS, uolaskėlės gentis, Saxifraga, S. trifurcata, Fusarium, efektorius, micelis

Puslapių skaičius: 5

Pilna bibliografinė nuoroda: GRIGALIŪNAITĖ, Banga ; ir BALIŪNIENĖ, Angelė. Apsaugos priemonių nuo introdukuotų uolaskėlės (Saxifraga) genties augalų ligų sukėlėjų paieška.  Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 3 (8). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2012, p.  30-34. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2012_30_34.pdf


 

6.

Straipsnio pavadinimas: Linum usitatissimum L. rūšies augalų biometrinių rodiklių tyrimai kolekcijoje

Autoriai (institucija): dr. Zofija Jankauskienė (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Upytės bandymų stotis), dr. Elvyra Gruzdevienė (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Upytės bandymų stotis)

Recenzentai: lekt. Jolanta Margelienė (Kauno kolegija)

Anotacija: Linai (Linum usitatissimum L.) yra vieni iš seniausiai auginamų Linaceae šeimos augalų vidutinio klimato regionuose. 2010 m. LAMMC Upytės bandymų stotyje tirti 175 linų pavyzdžių bei 5 standartinių veislių biometriniai rodikliai. 2010 m. kolekcijos augyne fiksuota žiedo spalva, kiekvieno linų pavyzdžio pražydimo ir subrendimo laikas, apskaičiuotas vegetacijos periodas, išgulimas vegetacijos pabaigoje, augalų aukštis, įvertintas sėmenų, stiebelių ir ilgojo brukto pluošto derlius, nustatyta ilgojo brukto pluošto išeiga, kokybės numeris, šukuoto ilgojo pluošto lankstumas ir stiprumas. Tyrimo metu buvo nustatyti linų pavyzdžiai, tinkantys būti donorais linų selekciniame darbe skatinant linų ankstyvumą, atsparumą išgulimui, didinant derlingumą, gerinant pluošto kokybę.

Raktiniai žodžiai: Linai, Linum usitatissimum L., Upytės bandymų stotis, biometriniai rodikliai

Puslapių skaičius: 6

Pilna bibliografinė nuoroda: JANKAUSKIENĖ, Zofija ; ir GRUZDEVIENĖ, ElvyraLinum usitatissimum L. rūšies augalų biometrinių rodiklių tyrimai kolekcijoje. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 3 (8). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2012, p.  35-40. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2012_35_40.pdf


7.

Straipsnio pavadinimas: Želdynų kūrimo ekologinių principų ir asortimento klausimu

Autoriai (institucija): doc. dr. Januškevičius, Laimutis (Kauno technologijos universitetas, Kauno kolegija), prof. dr. Navys, Evaldas Vylius  (draugija “Žaliuojanti Vilnija”)

Recenzentai:  dr. Valerija Baronienė (Dubravos eksperimentinė mokomoji urėdija)

Anotacija: Ilgamečių tyrimų ir stebėjimų duomenimis apie 85 % mūsų dekoratyviniuose želdynuose auginamų medžių ir krūmų rūšinio asortimento sudaro svetimžemiai sumedėję augalai, pas mus patekę iš kitų, neretai, šiltesnio klimato geografinių regionų. Pagrindinė sąlyga, užtikrinanti kuriamų želdynų ilgaamžiškumą, o, tuo pačiu, ir estetinę jų vertę mūsų šalies klimatinėse sąlygose – juos formuojančių sumedėjusių augalų atsparumas žiemai. Želdynuose reiktų auginti tik visiškai atsparius šiuo požiūriu augalus. Labai svarbu ir sodmenų kilmė. Kuriant dekoratyvinius ir kitos paskirties želdynus pirmenybę reiktų teikti sodmenims, išaugintiems mūsų šalies medelynuose. Tvarkant ir prižiūrint želdynus reiktų vadovautis vienu pagrindiniu principu – dekoratyviniuose želdynuose turi augti tik sveiki, geros estetinės išvaizdos augalai. Tai neišvengiama ir būtina sveikų ir ilgaamžių želdynų išsaugojimo sąlyga, kuriai nėra jokios kitos alternatyvos.

Raktiniai žodžiai: želdynų kūrimas, medžių ir krūmų asortimentas, želdynų paskirtis

Puslapių skaičius: 8

Pilna bibliografinė nuoroda:  JANUŠKEVIČIUS, Laimutis; ir NAVYS, Evaldas Vylius. Želdynų kūrimo ekologinių principų ir asortimento klausimu. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 3 (8). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2012, p.  41-48. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2012_41_48.pdf



8.

Straipsnio pavadinimas: Moliūgų auginimas – daržo augalų sortimento optimizavimo galimybė

Autoriai (institucija): dokt. Edita Juknevičienė (Aleksandro Stulginskio universitetas)

Recenzentai: doc. dr. Elvyra Jarienė (Aleksandro Stulginskio universitetas)

Anotacija: Prienų rajono sertifikuotame ekologiniame ūkyje tyrimams auginti Cucurbita maxima rūšies ‘Blue Ballet’, ‘Rouge vif d’Etampes’ ir Cucurbita moschata rūšies ‘Longue de Nice’, ‘Muscade de Provence’ veislių moliūgai. Moliūgų žievėje ir minkštime standartiniais metodais buvo nustatyta: sausosios medžiagos, žalia ląsteliena, žali baltymai, o karotenoidai – abiejų rūšių moliūgų minkštime. Nustatyta, kad daugiausiai sausųjų medžiagų susikaupė kvapiojo, ‘Muscade de Provence’, moliūgo žievėje ir didžiojo, ‘Blue Ballet’, moliūgo minkštime. Kvapiojo, ‘Longue de Nice’, moliūgo žievėje ir minkštime nustatyti didžiausi žalios ląstelienos kiekiai, o didžiojo, ‘Rouge vif d’Etampes’, moliūgo žievėje ir minkštime – didžiausi žalių baltymų kiekiai. Didžiausias karotenoidų kiekis nustatytas didžiojo, ‘Blue Ballet’, moliūgo minkštime.

Raktiniai žodžiai: moliūgai, Cucurbita maxima, biocheminė sudėtis, karotinoidai

Puslapių skaičius: 5

Pilna bibliografinė nuoroda: JUKNEVIČIENĖ, Edita. Moliūgų auginimas – daržo augalų sortimento optimizavimo galimybė. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 3 (8). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2012, p.  49-53. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2012_49_53.pdf



 

9.

Straipsnio pavadinimas: Dekoratyvių augalų, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą, nykimo priežasčių ir apsaugos būdų analizė

Autoriai (institucija): lektJolanta Margelienė (Kauno kolegija)

Recenzentai: lekt. Jonas Vaidelys (Kauno kolegija)

Anotacija: Norint išsaugoti retus augalus, reikia žinoti jų nykimo priežastis ir pritaikyti išsaugojimo būdus, todėl tirta 55 dekoratyvūs augalai, įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą (2007), kurių rezultatai nusako  nykimo priežastis, jog jie nyksta dėl augaviečių apaugimo medžiais ir krūmais (58,18 proc.), melioracijos ir sausinimo (36,36 proc.) bei intensyvaus ūkininkavimo (29,09 proc.). Mažesnę grėsmę kelia gyvulių ganymas (21,82 proc.), augalų rinkimas vaistams ir skynimas (20 proc.) bei žolyno susivėrimas (16,36 proc.).  Nustatyta, kad pagrindinės laukinių dekoratyvių augalų apsaugos priemonės yra tradicinio ūkininkavimo palaikymas, šienavimo bei ganymo ribojimas,  vandens hidrocheminio, hidrologinio bei hidrografinio rėžimo palaikymas, atvirų erdvių plotų palaikymas, saugojimas nuo užžėlimo medžiais ar krūmais ir kt.

Raktiniai žodžiai: Lietuvos raudonoji knyga, dekoratyvieji augalai, apsaugos būdai

Puslapių skaičius: 7

Pilna bibliografinė nuoroda:  MARGELIENĖ, Jolanta. Dekoratyvių augalų, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą, nykimo priežasčių ir apsaugos būdų analizė. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 3 (8). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2012, p.  54-60. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2012_54_60.pdf


 

10.

Straipsnio pavadinimas: Kvapiojo baziliko (Ocimum basilicum L.) agrobiologinės ypatybės

Autoriai (institucija): Nijolė Maročkienė (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Sodininkystės ir daržininkystės institutas), Laima Markevičienė (Kauno kolegija)

Recenzentai: dr. Danguolė Kavaliauskaitė (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Sodininkystės ir daržininkystės institutas)

Anotacija: Kvapiojo baziliko (Ocimum basilicum L.) skirtingų veislių sezoninis vystymasis, produktyvumas ir žaliavos biocheminė sudėtis buvo tiriami Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Sodininkystės ir daržininkystės institute 2009–2010 m. Tyrimams pasirinktos šešios veislės: ‘Opal’, ‘Cinamon’, ‘Fine verde’, ‘Thai’, ‘Holly’ ir ‘Genovese’.

Raktiniai žodžiai: Kvapusis bazilikas, Ocimum basilicum L., biocheminė sudėtis, veislių produktyvumas, morfologiniai požymiai

Puslapių skaičius: 5

Pilna bibliografinė nuoroda:  MAROČKIENĖ, Nijolė; ir MARKEVIČIENĖ, Laima. Kvapiojo baziliko (Ocimum basilicum L.) agrobiologinės ypatybės. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 3 (8). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2012, p.  61-65. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2012_61_65.pdf


 

11.

Straipsnio pavadinimas: Liepų (Tilia L.) lapais mintančių fitofagų plitimo priklausomybė nuo meteorologinių sąlygų

Autoriai (institucija): dr. Rita Nekrošienė (Klaipėdos universitetas, Klaipėdos valstybinės kolegija)

Recenzentai: dr. Regina Repšienė (Klaipėdos valstybinė kolegija)

Anotacija: Tyrimai atlikti 2010 m. liepos – rugsėjo mėnesiais. Tyrimų tikslas – įvertinti liepų lapais mintančių fitofagų plitimą augalų vegetacijos metu, analizuoti meteorologinių sąlygų įtaką fitogagų plitimui. Ekspedicijos buvo vykdomos kartą per savaitę. Buvo stebimos trijų rūšių liepos: mažalapės (Tilia cordata Mill.), paprastosios (T. europaea L.) ir didžialapės (T. platyphyllos Scop.), augančios Klaipėdos miesto gatvių želdynuose ir Klaipėdos universiteto Botanikos sode. Nustatyta, kad daugiausia liepos buvo pažeistos lapus minuojančių, graužiančių ir skeletuojančių kenkėjų. Daugiausia fitofagų pažeistų lapų užfiksuota ant mažalapių ir paprastųjų liepų tiek augančių KU Botanikos sode, tiek gatvių želdynuose. O didžiausias fitofagų intensyvumas fiksuotas ant paprastųjų ir didžialapių liepų (3 balai). Fitofagų plitimą reikšmingai įtakojo kritulių kiekis (p<0,05), t. y. didėjant kritulių kiekiui, fitofagų išplitimas mažėjo. Tuo tarpu oro temperatūra reikšmingos įtakos fitofagų plitimui neturėjo (p>0,05).

Raktiniai žodžiai: Liepos, Tilia L., fitofagai, fitofagų plitimas

Puslapių skaičius: 7

Pilna bibliografinė nuoroda:  NEKROŠIENĖ, Rita. Liepų (Tilia L.) lapais mintančių fitofagų plitimo priklausomybė nuo meteorologinių sąlygų. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 3 (8). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2012, p.  66-72. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2012_66_72.pdf


12.

Straipsnio pavadinimas: Vaistiniai, prieskoniniai (aromatiniai) augalai – maisto saugai ir kokybei Lietuvoje

Autoriai (institucija): prof. dr. (HP) Ona Ragažinskienė (Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas, Kauno kolegija)

Recenzentai: prof. habil. dr. Nijolė Savickienė (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas)

Anotacija:  2006–2011 metais Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo Vaistinių augalų mokslo sektoriaus augalų kolekcijose vykdant vaistinių, prieskoninių (aromatinių) augalų rūšių ir veislių introdukciją, ištirtos dvi perspektyvios rūšys – vaistinė dirvuolė (Agrimonia eupatoria L.) ir kvapioji dirvuolė (Agrimonia procera Wallr.), pasižyminčios biologiškai veikliųjų junginių įvairove, kuri taikoma maisto saugai ir jos kokybės gerinimui. Vaistinės ir kvapiosios dirvuolių antžeminės dalies ekstrakto eteriniame aliejuje vyrauja monoterpenai ir seskviterpenai. Vaistinės dirvuolės ekstraktuose identifikuoti 7 fenolinai junginiai (benzeno, chlorogeno, galo, kumaro rūgštys, luteolinas, luteolin-7-O-gliukozidas), kurie pasižymi antioksidacinėmis ir aromatinėmis savybėmis. Vaistinė ir kvapioji dirvuolės yra perspektyvūs vaistiniai, prieskoniniai (aromatiniai) augalai, kurie naudojami funkcinių maisto komponentų, turtingų flavonoidais ir pasižyminčių antioksidacinėmis savybėmis, kūrimui.

Raktiniai žodžiai: Vaistiniai, prieskoniniai, aromatiniai augalai, maisto sauga, vaistinė dirvuolė, kvapioji dirvuolė, eteriniai aliejai

Puslapių skaičius: 5

Pilna bibliografinė nuoroda:  RAGAŽINSKIENĖ, Ona . Vaistiniai, prieskoniniai (aromatiniai) augalai – maisto saugai ir kokybei Lietuvoje. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 3 (8). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2012, p.  73-77. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2012_73_77.pdf


13.

Straipsnio pavadinimas: Granuliuotų kalkinių trąšų veiksmingumas rūgščiame dirvožemyje

Autoriai (institucija): dr. Regina Repšienė (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Vėžaičių filialas, Klaipėdos valstybinės kolegija)

Recenzentai: dr. Regina Skuodienė (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Vėžaičių filialas)

Anotacija: Tyrimai atlikti 2009–2010 metais Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro (LAMMC) Vėžaičių filialo sėjomaininiame lauke. Tyrimų tikslas – įvertinti granuliuotų kalkinių trąšų veiksmingumą rūgščiame Vakarų Lietuvos dirvožemyje. Buvo tiriama granuliuotų kalkinių trąšų „Kalktrąšės“ veiksmingumas dirvožemio cheminėms savybėms. Kalkinta 0,5 ir 1,0 normomis pagal hidrolizinį dirvožemio rūgštumą. Kalkinimui naudotos granuliuotos kalkinės trąšos dvi skirtingos jų frakcijos, kurių granulių dydis 0,1–2,0 mm ir 2,0–4,0 mm. Didžiausias dirvožemio neutralizavimo efektas nustatytas pakalkinus 1,0 norma pagal hidrolizinį dirvožemio rūgštumą (9,0 t ha-1 abiejų frakcijų) ir praėjus dviems metams po jų įterpimo. Dirvožemyje padidėjo mainų Ca (iki 1040 mg kg-1), pHKCl (iki 4,7 vnt.) ir sumažėjo hidrolizinis rūgštumas (iki 37,1 mekv. kg-1), o judrusis aliuminis pasiekė augalams nekenksmingą kiekį (8,5 mg kg-1).

Raktiniai žodžiai: Granuliuotos trąšos, trąšų veiksmingumas, dirvožemio rūgštingumas, kalkinimas

Puslapių skaičius: 8

Pilna bibliografinė nuoroda: REPŠIENĖ, Regina. Granuliuotų kalkinių trąšų veiksmingumas rūgščiame dirvožemyje. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 3 (8). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2012, p.  78-85. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2012_78_85.pdf


14.

Straipsnio pavadinimas: Sumedėjusių augalų pažeidimų po 2009–2011 m. žiemų įvertinimas Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo medelyne

Autoriai (institucija): Jonita Opulskienė (Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas), dr. Vilija Snieškienė (Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas)

Recenzentai: dr. Antanina Stankevičienė (Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas)

Anotacija: Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo eksperimentiniame–gamybiniame medelyne buvo įvertinti 1723 jaunų sumedėjusių dekoratyvinių medžių ir krūmų, pažeidimai po 2009–2011 m. žiemų. Po dviejų žiemų sumedėjusių augalų būklė buvo nevienoda. Spygliuočių pažeidimai per abi žiemas buvo labai panašūs. Visžalių ir vasaržalių lapuočių per 2010–2011 m. žiemą buvo pažeista dauguma. Didesnius pažeidimus lėmė: 1) 2010–2011 m. žiemą ilgiau užsitęsusi neigiama temperatūra; 2) lapuočius pažeidė tos žiemos pabaigoje buvęs didelis šaltis (vasario mėn. viduryje ir pabaigoje); 3) spygliuočiai apšalo ir apdegė nuo saulės, kai žiemos pabaigoje buvo šalta ir saulėta. 2009–2010 m. žiemą spygliuočių pažeidimus nulėmė anksti pavasarį staigus temperatūros pasikeitimas iš minusinės į pliusinę – augalų antžeminė dalis pradėjo vegetuoti, o šaknų zona dar buvo įšalusi.

Raktiniai žodžiai: Sumedėję augalai, augalų pažeidimai, augalų būklė, augalų vegetacija

Puslapių skaičius: 6

Pilna bibliografinė nuoroda:  OPULSKIENĖ, Jonita; ir SNIEŠKIENĖ, Vilija. Sumedėjusių augalų pažeidimų po 2009–2011 m. žiemų įvertinimas Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo medelyne. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 3 (8). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2012, p.  86-91. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2012_86_91.pdf


15.

Straipsnio pavadinimas: Phytophthora genties grybų tyrimai Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode

Autoriai (institucija): dr. Vilija Snieškienė (Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas), dr. Adomas Vitas (Vytauto Didžiojo universitetas), dr. Antanina Stankevičienė (Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas)

Recenzentai: doc. dr. Rimantas Vaisvalavičius (Aleksandro Stulginskio universitetas)

Anotacija: Straipsnyje nagrinėjami pavojingų dekoratyviųjų augalų patogenų Phytophthora spp. tyrimai atlikti Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode. Sodo teritorijoje buvo aptikti 7 rūšių sumedėję augalai su pažeidimo požymiais būdingais Phytophthora genties grybams. Ištyrus ėminius iš pažeistų Alnus glutinosa, Betula pendula, Pieris japonica ir Rhododendron degranianum audinių, jų šaknyno zonos dirvožemio ir netolimų tvenkinių vandens, nustatyta, kad visuose juose yra Phytophthora spp. Reikalingi tolimesni tyrimai nustatyti patogenų rūšims.

Raktiniai žodžiai: Phytophthora ssp., sumedėję augalai, augalų pažeidimai

Puslapių skaičius: 6

Pilna bibliografinė nuoroda:  SNIEŠKIENĖ, Vilija; VITAS, Adomas; ir  STANKEVIČIENĖ, Antanina. Phytophthora genties grybų tyrimai Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 3 (8). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2012, p.  92-97. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2012_92_97.pdf


17.

Straipsnio pavadinimas:  Lazdijų rajono Rudaminos dvaro parko augalų ligų ir kenkėjų tyrimas

Autoriai (institucija): lekt. Irena Tulabienė (Kauno kolegija)

Recenzentai: dr. Dalė Bulavienė (Kauno kolegija)

Anotacija: 2010–2011 m. buvo tirta Lazdijų rajono Rudaminos dvaro parko želdinių fitosanitarinė būklė. Parke tirta: mažalapės liepos (Tilia cordata Mill.), paprastojo ąžuolo (Quercus robur L.), karpotojo beržo (Betula pendula Roth), paprastojo klevo (Acer platanoides L.), paprastojo kaštono (Aeculus hippocastanum L.), paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) dygiosios eglės sidabrinė forma (Salix alba `Tristis`), platanalapio klevo (Acer pseudoplatanus L.), paprastojo uosio (Fraxinus excelsior L.), pažeidimas ligomis ir kenkėjais. Tyrimo metais ligos ir kenkėjai tirtus augalus pažeidė skirtingai. Labiausiai pakenkti paprastieji kaštonai – keršosios kaštoninės kandelės (Cameraria ohridella Deschka & Dimic), kurios pažeidimas siekė iki 4 balų, mažalapė liepa – liepinės gyslinės erkės (Eriophyes tiliae Pgst), liepinio amaro (Eucalipterus tiliae L.). Parke labiausiai paplitusios ligos – liepų suodligė (sukėlėjai: Aureobasidium pullulans (de Bary) G. Arnand, Cladosporium herbarum (Pers.) Link ir Leptoxyphium fumago (Woron.) R. C. Srivast (sin. Fumago vagans Pers.), kurios pažeidimas siekė iki 5 balų; ąžuolo miltligės (sukėlėjas Microsphaera alphitoides Grif. & Maub), pažeidimas siekė iki 3 balų. Tokį pat pažeidimo balą sudarė klevo lapų miltligė (Uncinula tulasnei Fuckel).

Raktiniai žodžiai: augalų ligos,  kenkėjai, fitosanitarija, parko tyrimai, želdinių būklė

Puslapių skaičius: 6

Pilna bibliografinė nuoroda: TULABIENĖ, Irena. Lazdijų rajono Rudaminos dvaro parko augalų ligų ir kenkėjų tyrimas. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 3 (8). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2012, p.  98-103. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2012_98_103.pdf


18.

Straipsnio pavadinimas: Tado Ivanausko dendrologinės kolekcijos sistematinė ir būklės analizė

Autoriai (institucija): magistr. Tadas Vaidelys (Aleksandro Stulginskio universiteto)

Recenzentai: doc. dr. Laimutis Januškevičius, Kauno technologijos universitetas

Anotacija: Dendrologinių kolekcijų būklės įvertinimas atspindi tam tikro laikotarpio sumedėjusių augalų introdukcijos ir aklimatizacijos lygį, fiksuoja esamą sortimentą ir turi išliekamąją vertę. Nuolatiniai tyrimai ne tik padeda įvertinti sumedėjusių augalų būklę ir aklimatizacijos perspektyvas, bet ir jų pritaikymo želdynuose galimybes. Prof. Tado Ivanausko dendrologinė kolekcija buvo tirta įvertinta dendrologų L. Januškevičiaus ir V. Baronienės. Kolekcijos augalai buvo aprašyti  A. ir M. Navasaičių publikacijose. Tačiau detalesni sistematiniai ir būklės tyrimai nebuvo atlikti. 2011 m. inventorizavome prof. T. Ivanausko istorinę dendrologinę kolekcija ir įvertinome tiek jos rūšinę sudėtį, tiek būklę.

Raktiniai žodžiai: augalų būklės analizė, dendrologinė kolekcija, aklimatizacija, augalų rūšinė sudėtis

Puslapių skaičius: 7

Pilna bibliografinė nuoroda:  VAIDELYS, Tadas. Tado Ivanausko dendrologinės kolekcijos sistematinė ir būklės analizė. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 3 (8). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2012, p.  104-110. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2012_104_110.pdf


 

 19.

Straipsnio pavadinimas:  Topinambų auginimas – alternatyvių maistui skirtų augalų sortimento optimizavimo galimybės

Autoriai (institucija):  doktr. Sandra Žaldarienė (Aleksandro Stulginskio universitetas), magistr. Dovilė Stonytė (Aleksandro Stulginskio universitetas)

Recenzentai: prof. dr. Honorata Danilčenko (Aleksandro Stulginskio universitetas)

Anotacija: Pastaruoju metu topinambai, kaip augalai, vėl „atranda“ savo populiarumo nišą. Tai maisto šaltinis diabetikams ir alternatyvus produktas etanolio gamybai. Topinambai − gali būti geras šaltinis frukto–oligosacharidų, kaip maisto produktas. Jie turtingi tik topinambams būdinga chemine sudėtimi: gausu kalio, inulino, maistinių skaidulų, mikro ir makro elementų, amino rūgščių kiekiu. Topinambai neturi toksinio poveikio ir negali sukelti alerginės reakcijos. Trys topinambų (Helianthus tubesorus L.) veislės ‘Albik’,‘Rubik’, ‘Sauliai’ buvo augintos 2011 metais ekologiniame Petro Tiknevičiaus ūkyje, kuris yra Geidakonių kaime, Varėnos rajone. Atlikus skirtingų veislių topinambų gumbų kokybės tyrimus buvo nustatyta, kad vertingiausia veislė – ‘Rubik’. Ji sukaupė daugiausia sausųjų medžiagų, žalios ląstelienos, žalių pelenų. Daugiausiai žalių proteinų buvo nustatyta ‘Albik’ veislės gumbuose. Tolimesniam perdirbimui, kaip vertingiausi,  rekomenduotini ‘Rubik’ gumbai.

Raktiniai žodžiai: Topinambai, sortimento optimizavimas, proteinai, gumbų kokybė

Puslapių skaičius: 4

Pilna bibliografinė nuoroda: ŽALDARIENĖ, Sandra; ir STONYTĖ, Dovilė.  Topinambų auginimas – alternatyvių maistui skirtų augalų sortimento optimizavimo galimybės. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 3 (8). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2012, p.  111-114. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2012_111_114.pdf



 

20.

Straipsnio pavadinimas: Klaipėdos miesto Rumpiškės rajono aplinkos vertinimas ir jos formavimo galimybės

Autoriai (institucija):  Lekt. Vida Gerikienė (Klaipėdos valstybinė kolegija), dr. Jurga Kučinskienė (Klaipėdos universitetas, Klaipėdos valstybinė kolegija)

Recenzentai: doc. dr. Rita Nekrošienė, Klaipėdos universitetas

Anotacija: Straipsnyje nagrinėjama Rumpiškės gyvenamo rajono vakarinės dalies aplinka: sumedėjusių ir žolinių augalų rūšinė sudėtis, kiekis, įvertinama jų būklė bei jų sklaida teritorijoje. Taip pat vertinama kitų teritorijoje esančių elementų įvairovė, jų kompozicinis formavimas, panaudojimo būdai, estetinė kokybė. Analizuojama gyvenamojo rajono aplinkos sutvarkymas ir pateikiamos formavimo galimybių tendencijos.

Raktiniai žodžiai: aplinkos vertinimas, aplinkos formavimas, augalų rūšinė sudėtis, želdinių būklė, teritorijos tvarkymas

Puslapių skaičius: 9

Pilna bibliografinė nuoroda:    GERIKIENĖ, Vida; ir KUČINSKIENĖ, Jurga. Klaipėdos miesto Rumpiškės rajono aplinkos vertinimas ir jos formavimo galimybės. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 3 (8). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2012, p.  115-123. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2012_115_123.pdf


21.

Straipsnio pavadinimas: Aplinkos puošimas sumedėjusiais dekoratyviaisiais augalais konteineriuose miesto teritorijoje: tendencijos ir galimybės

Autoriai (institucija): lekt. Audronė Ona Jurkštienė (Kauno kolegija)

Recenzentai: lekt. Jonas Vaidelys (Kauno kolegija)

Anotacija: Miesto teritorijoje vyrauja statiniai ir kietosios dangos. Žaliųjų plotų yra mažai, ypač centrinėje miesto dalyje, senamiestyje. Ten, kur nėra galimybės pasodinti augalų įprastai, dirvožemyje, jie sodinami į talpas – konteinerius. Konteineriuose auginami įvairūs vienmečiai ir daugiamečiai, žoliniai ir sumedėję augalai. Pasirenkant sumedėjusius augalus, reikia žinoti ne tik augalo ir indo, augalo inde ir aplinkos estetinio suderinamumo principus, bet ir ekologinius paties augalo poreikius. Būtina pažinti dekoratyviųjų sumedėjusių augalų įvairovę, parinkti auginimui konteineriuose tinkamas augalų rūšis bei dekoratyviąsias formas, tinkamai pasodinti augalus ir mokėti juos prižiūrėti.

Raktiniai žodžiai: augalų konteineriai, sumedėję dekoratyvieji augalai, augalų asortimentas

Puslapių skaičius: 6

Pilna bibliografinė nuoroda: JURKŠTIENĖ, Audronė Ona. Aplinkos puošimas sumedėjusiais dekoratyviaisiais augalais konteineriuose miesto teritorijoje: tendencijos ir galimybės. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 3 (8). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2012, p.  124-129. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2012_124_129.pdf



22.

Straipsnio pavadinimas: Augalo vaidmuo etnokultūros ir šiuolaikinės aplinkos kontekste

Autoriai (institucija): lekt. Regina Malakauskienė (Klaipėdos valstybinės kolegijos), doc. Jurga Kučinskienė (Klaipėdos valstybinės kolegijos)

Recenzentai: doc. dr. Rita Nekrošienė (Klaipėdos universitetas)

Anotacija: Baltų kultūroje svarbų vaidmenį suvaidino augalai. Lietuviškoje etnokultūroje augalo motyvas plačiai taikomas įvairiose žmogaus veiklos srityse, ypač mene. Sovietinio laikotarpio dailėje taip pat dažnai sutinkamas gamtos formų motyvas, kuris leidžia manyti, kad tokiam pasirinkimui įtakos turėjo lietuviškų nacionalinių vertybių išsaugojimas. Vienas šiuolaikinio eko–dizaino sprendimo būdų – aplinkos dekoravimas gyvaisiais augalais. Tai ne tik kultūrinio paveldo puoselėjimas, bet ir ekologiškų, ekonomiškų, ergonomiškų, hedonistinių funkcijų garantavimas.

Raktiniai žodžiai: etnokultūra, želdinimas, augalų motyvai

Puslapių skaičius: 5

Pilna bibliografinė nuoroda: MALAKAUSKIENĖ, Regina; ir KUČINSKIENĖ, Jurga.  Augalo vaidmuo etnokultūros ir šiuolaikinės aplinkos kontekste. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 3 (8). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2012, p.  130-134. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2012_130_134.pdf



23.

Straipsnio pavadinimas: Retųjų daugiamečių lauko gėlių sortimento resursų įvertinimas bioekologiniais kriterijais

Autoriai (institucija): Donatas Misiūnas (Kauno kolegija), Jonas Vaidelys (Kauno kolegija)

Recenzentai: doc. dr. Laimutis Januškevičius, Kauno technologijos universitetas

Anotacija: Želdinių ir agrotechnologijų katedroje antri metai tiriama retųjų lauko gėlių sortimento plėtros klausimas. Tirti 8 pagrindinio sortimento ir 25 papildomo sortimento augalų taksonai. 2011 m. buvo stebimos šių gėlių fenofazės: vegetacijos pradžia, žiedpumpurių susidarymas, žydėjimas, jo trukmė ir laikas, vaisių sunokimas ir vegetacijos pabaiga. Nustatyta, kad 2011 m. anksčiausiai vegetuoti pradėjo baltažiedžiai ir rausvažiedžiai eleborai (Helleborus niger L., H. purpurascens Waldst. et Kit.), viršūnžiedės pachisandros (Pachysandra terminalis Sieb. et Zucc.), kiek vėliau dvokiantieji eleborai (H. foetidus L.). Jų vegetacija prasidėjo kovo mėn. Vėliausiai atžėlė širdžialapės saururijos (Houttuyania cordata Thunb.), tibetinės raktažolės (Primula florindae Ward.) – tik gegužės mėn. pirmoje ar antroje dekadose. Anksčiausiai pražydo pavasarinės vilkaguonės (Hylomecon vernalis Maxim.), rusiniai vilkdalgiai (Iris ruthenica Ker.- Gawl.), rožinės raktažolės (Primula rosea Royale). Daugiausiai tirtų augalų žydėjo gegužės, birželio bei liepos mėnesiais ir buvo vidutinės žydėjimo trukmės (nuo 21 iki 30 dienų) augalų taksonų – net 63,63 proc. Pusė tirtų taksonų augalų subrandino vaisius. Anksčiausiai vegetaciją užbaigė pavasarinės vilkaguonės (Hylomecon vernalis Maxim.), švelniosios rasakilos (Alchemilla mollis (Buser) Rothm.).

Raktiniai žodžiai: želdinimas, fenologiniai stebėjimai, retos daugiametės gėlės

Puslapių skaičius: 8

Pilna bibliografinė nuoroda: MISIŪNAS, Donatas;  ir VAIDELYS, Jonas  (Retųjų daugiamečių lauko gėlių sortimento resursų įvertinimas bioekologiniais kriterijais. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 3 (8). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2012, p.  135-142. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: technologijų

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2012_135_142.pdf



24.

Straipsnio pavadinimas: Žiedinių transporto sankryžų želdynų paskirtis ir planavimas

Autoriai (institucija): Loreta Sadauskienė (Kauno kolegija)

Recenzentai: Jūratė Žarnauskienė (Kauno kolegija)

Anotacija: Straipsnyje nagrinėjamos Lietuvos žiedinių transporto sankryžų želdinių planavimo aktualijos. Remiantis Vakarų Europos šalių ir JAV patirtimi, apžvelgiamos žiedinių sankryžų funkcijos, jų klasifikacija bei želdinių jose planavimo principai.

Raktiniai žodžiai: želdiniai, sankryžų želdinimas, augalų asortimentas

Puslapių skaičius: 8

Pilna bibliografinė nuoroda: SADAUSKIENĖ, Loreta. Žiedinių transporto sankryžų želdynų paskirtis ir planavimas. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 3 (8). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2012, p.  143-150. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: technologijų

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2012_143_150.pdf



Reikalavimai straipsniams

STRAIPSNIŲ REIKALAVIMAI MOKSLINIŲ DARBŲ LEIDINIUI

„DEKORATYVIŲJŲ IR SODO AUGALŲ SORTIMENTO, TECHNOLOGIJŲ

IR APLINKOS OPTIMIZAVIMAS“

 

Straipsnio apimtis lietuvių kalba nuo 3 iki 6 puslapių.

Teksto redaktorius: MS Word

Tekstas formuojamas vienu stulpeliu.

Šriftas – Times New Roman,12 pt.

Puslapių formatas – A4 (viena skiltim)

Puslapio paraštės: 2,5×2,5×2,5×2,5

Pastraipos įtrauka: 1 cm

Eilėtarpis: 1 intervalas

Lapų numeracija: lapo apačioje, centre

 

Straipsnio formatavimo reikalavimai:

1)      Straipsnio pavadinimas: Times New Roman Bold šriftas. Didžiosios raidės, raidžių dydis14 pt, centruotai. Po pavadinimu paliekama tuščia eilutė.

2)      Autorių vardai ir pavardės: Times New Roman, Italic, Bold šriftas. Raidžių dydis12 pt, centruotai. Po užrašu paliekama tuščia eilutė.

3)      Įstaigos pavadinimas, adresas, autorių el. pašto adresai: Times New Roman, Italic šriftas, raidžių dydis12 pt, centruotai. Po užrašu paliekama tuščia eilutė.

4)      Recenzentas: Times New Roman šriftas, raidžių dydis12 pt, centruotai. Po užrašu paliekamos 2 tuščios eilutės.

5)      Anotacija: Times New Roman, Bold šriftas. Raidžių dydis 12 pt, abipusė teksto lygiuotė. Po skyriumi paliekama tuščia eilutė. Skyriaus antraštė: Times New Roman Bold šriftas, raidžių dydis 12 pt, centruotai. Viengubas tarpas tarp eilučių. Po skyriaus antrašte paliekama tuščia eilutė.

6)      Įvadas, metodika, rezultatai, išvados: Times New Roman šriftas, raidžių dydis 12 pt, abipusė teksto lygiuotė. Skyrių antraštės: Times New Roman Bold šriftas, raidžių dydis 12 pt, centruotai. Po skyrių antraštėmis paliekama tuščia eilutė.

7)      Paveikslų pavadinimai: Po paveikslu Times New Roman šriftu, raidžių dydis 12 pt, teksto lygiuotė centre.

8)      Lentelių pavadinimai ir tekstas: Virš lentelės Times New Roman šriftu, raidžių dydis 12 pt, teksto lygiuotė centre. Tekstas lentelėse 10 pt šriftu.

9)      Literatūra (informacijos šaltiniai): Times New Roman šriftas, raidžių dydis 10 pt, abipusė teksto lygiuotė. Kiekvienas informacijos šaltinis pradedamas iš naujos eilutės. Skyriaus antraštė: Times New Roman Bold šriftas, raidžių dydis 10 pt, centruotai. Po skyriaus antrašte paliekama tuščia eilutė.

10)  Straipsnio pavadinimas užsienio kalba: Times New Roman, Bold šriftas. Didžiosios raidės, raidžių dydis12 pt, centruotai. Po pavadinimu paliekama tuščia eilutė.

11)  Straipsnio anotacija užsienio kalba: Times New Roman šriftas, raidžių dydis 12 pt, abipusė teksto lygiuotė. Skyriaus antraštė: Times New Roman Bold šriftas, raidžių dydis 12 pt, centruotai.

Straipsnio tekstas susideda iš anotacijos (straipsnio kalba), įvado, metodikos, rezultatų, išvadų, literatūros sąrašo ir reziumė užsienio kalba (Summary).

Tekste literatūros šaltiniai cituojami nurodant autoriaus pavardę, leidimo metus.

Į literatūros sąrašą turi būti įtraukti visi cituojami straipsniai, nurodant straipsnio autoriaus pavardę, vardo pirmąją raidę, išleidimo metus, šaltinio pavadinimą, tomą, išleidimo vietą.

Straipsniams nurodomas leidinio, kuriame atspausdintas straipsnis pavadinimas bei puslapiai.

Lentelių ir jų grafų bei paveikslų pavadinimai pateikiami lietuvių kalba. Paveikslai – juodai balti. Formulės, lentelės ir paveikslai tekste turi būti numeruojami.

Recenzijas rašo straipsnio medžiagoje nagrinėjamų problemų srities specialistai.