Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai (4) 9

Kiti mokslo darbų tomai
English

.

Redakcinė kolegija

Redakcinė kolegija:
Doc. dr. Giedrė Adomavičienė (Kauno kolegija)
Dr. Valerija Baronienė (Dubravos eksperimentinė mokomoji urėdija)
Prof. hab. dr. Jurgis Bučas (Kauno technologijos universitetas)
Lekt. dr. Dalė Bulavienė (Kauno kolegija)
Prof. dr. (HP) Honorata Danilčenko (Aleksandro Stulginskio universitetas)
Doc. dr. Laimutis Januškevičius (Kauno technologijos universitetas, Kauno kolegija)
Doc. dr. Eugenijus Jonaitis (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas)
Akademikas hab. dr. Stasys Karazija (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro filialas Lietuvos miškų institutas)
Dr. Vaclovas Makūnas (Kauno kolegija)
Prof. hab. dr. Vida Mildažienė (Vytauto Didžiojo universitetas)
Lekt. Donatas Misiūnas (Kauno kolegija) (atsakingas redaktorius)
Prof. dr. Evaldas Vylius Navys (Vilniaus universitetas, draugija „Žaliuojanti Vilnija“)
Prof. dr. (HP) Ona Ragažinskienė (Vytauto Didžiojo universitetas, Kauno botanikos sodas)
Dr. (HP) Nobertas Uselis (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro filialas Sodininkystės ir daržininkystės institutas)
Lekt. Jonas Vaidelys (Kauno kolegija) (vyriausias redaktorius)

Redakcinės kolegijos adresas
Kauno kolegijos Kraštotvarkos fakulteto Želdinių ir agrotechnologijų katedra
Mokslo g. 2, LT–53313 Mastaičiai, Kauno raj.
Tel: +370 37 561279
Faksas: 39 30 23
El. paštas: donatas.misiunas@go.kauko.lt

Mokslo darbai

 

Leidinio pavadinimas: Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas = Optimization of Ornamental and Garden Plant Assortment, Technologies and Environment

Leidinio tipas: mokslo darbai

Leidėjas: Kauno kolegijos Kraštotvarkos fakulteto Želdinių ir agrotechnologijų katedra

ISSN: 2029-1906 (spausdintas);  ISSN 2335-7282 (online)

Metai (tomas) numeris: 2013 (4) 9

Moksliniai straipsniai pristatyti respublikinėje mokslinėje konferencijoje “Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas”, vykusioje 2013 m. kovo 27 d. Kauno kolegijoje Kraštotvarkos fakultete (Mastaičiai).

Straipsniai recenzuoti redakcinės kolegijos ir recenzento

Patalpinimo data: 2013 m. balandžio 28 d.

Leidinys cituojamas tarptautinėse duomenų bazėse: CAB Abstracts, Global Health, CABI Full Text.


1.

Straipsnio pavadinimas: Klevai (Acer L.) miestų želdynams

Autoriai (institucija): dr. Valerija Baronienė (Dubravos eksperimentinė mokomoji urėdija)

Recenzentai (institucija): doc. dr. Laimutis Januškevičius (Kauno technologijos universitetas)

Anotacija: Lietuvos miestų gatvėse auginama nemažai joms netinkančių augalų, siūlomuose mūsų želdinių asortimentuose kol kas beveik nėra specialiai miestams skirtų medžių. Užsienio šalyse sukurta šimtai miestų sąlygoms tinkamų augalų veislių, tarp kurių nemažą dalį sudaro klevo genties augalai. Straipsnyje pristatomi daugiau kaip 90 veislių klevai, kurie kol kas Lietuvoje neauginami arba yra labai reti, bet galėtų tikti mūsų miestų želdynams. Taip pat trumpai apžvelgiamos augalų veislių įvardinimo problemos, prekių ženklų taikymas ir augalų vardų rašyba.

Raktiniai žodžiai: Klevas, bioekologinės savybės, prekės ženklas.

Puslapių skaičius: 12

Pilna bibliografinė nuoroda: BARONIENĖ, Valerija. Klevai (Acer L.) miestų želdynams. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 4 (9). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2013, p. 9-20. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2013_9_20.pdf


2.

Straipsnio pavadinimas: Palemono (Polemonium L.) genties augalai Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode

Autoriai (institucija): gėlininkė-agronomė Žibutė Baškienė, dr. Judita Varkulevičienė (Vytauto Didžiojo Universiteto Kauno botanikos sodas)

Recenzentai: dr. Vilija Snieškienė  (Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas)

Anotacija: Europoje, Azijoje, JAV auga apie 30 palemonų rūšių. Lietuvoje natūraliai auga 1 rūšis – mėlynasis palemonas (Polemonium caeruleum L.), kitos Lietuvoje auginamos rūšys yra introdukuotos. Lietuvoje šios gėlės nėra dažnos gėlynuose. Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode 2010–2012 metais buvo tirta 15 rūšių palemono genties augalų. Šie augalai auga palemoninių šeimos augalų kolekciniame augyne. Buvo vykdoma augalų introdukcija ir aklimatizacija bei naujų rūšių morfologinių – dekoratyvinių savybių įvertinimas. Straipsnyje pateikiama palemonų biometriniai matavimai, žiedų spalva, žydėjimo laikas, bioekologinės savybės bei kilmė ir paplitimas. Lietuvos klimatas palankus šiems dekoratyviems augalams, todėl jie gali būti sėkmingai auginami įvairaus tipo Lietuvos želdynuose. Plačiau aprašytos 3 rūšys (P. caeruleum L., P. reptans L. ir P. x richardsonii Graham). Apie kitas rūšis informacijos galima rasti užsienio informacijos šaltiniuose. Tikimės, kad duomenys apie šiuos augalus bus vertingi.

Raktiniai žodžiai: palemonas, gentis, rūšis, šeima, biometriniai matavimai.

Puslapių skaičius: 6

Pilna bibliografinė nuoroda: BAŠKIENĖ,  Žibutė; ir VARKULEVIČIENĖ, Judita. Palemono (Polemonium L.) genties augalai Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 4 (9). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2013, p.  21-26. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2013_21_26.pdf


3.

Straipsnio pavadinimas: Vilniaus miesto saugomi medžiai

Autoriai (institucija): dr. Stasė Dapkūnienė (Augalų genų bankas, Vilniaus universiteto botanikos sodas), dr. Ona Motiejūnaitė (Lietuvos edukologijos universitetas)

Recenzentai: doc. dr. Laimutis Januškevičius (Kauno technologijos universitetas)

Anotacija: Straipsnyje aptariami medžių grupių ir pavienių medžių kategorijos augalų nacionaliniai genetiniai ištekliai, jų skirtumas nuo botaninių gamtos paveldo objektų ir pristatomi 57 išskirtiniai vertingi pavieniai medžiai ir jų grupės, augantys Vilniaus miesto parkuose ir kituose želdynuose.

Raktiniai žodžiai: saugomi medžiai, Vilniaus miestas, introdukcija.

Puslapių skaičius: 6

Pilna bibliografinė nuoroda:  DAPKŪNIENĖ, Stasė; ir MOTIEJŪNAITĖ, Ona. Vilniaus miesto saugomi medžiai. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 4 (9). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2013, p.  27-31. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2013_27_31.pdf


4.

Straipsnio pavadinimas: Klaipėdos miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų aplinkos vertinimas

Autoriai (institucija): lekt. Vida Gerikienė (Klaipėdos valstybinė kolegija), dr. Jurga Kučinskienė (Klaipėdos universitetas, Klaipėdos valstybinė kolegija), lekt. Diana Baravykaitė (Klaipėdos valstybinė kolegija)

Recenzentai: dr. Rita Nekrošienė (Klaipėdos universitetas)

Anotacija: Straipsnyje nagrinėjama ikimokyklinio ugdymo įstaigų aplinka: sumedėjusių ir žolinių augalų rūšinė sudėtis, kiekis, įvertinama jų būklė bei jų sklaida teritorijoje. Taip pat vertinama kitų teritorijoje esančių elementų įvairovė, jų kompozicinis formavimas, panaudojimo būdai, estetinė kokybė. Analizuojami LR įstatymai, aplinkos ministro įsakymai ir kiti teisiniai dokumentai.

Raktiniai žodžiai: teisiniai dokumentai, ikimokyklinio ugdymo įstaigų aplinka, želdiniai, vaikų žaidimų įrenginiai.

Puslapių skaičius: 9

Pilna bibliografinė nuoroda:  GERIKIENĖ, Vida;   KUČINSKIENĖ,  Jurga; ir BARAVYKAITĖ, Diana. Klaipėdos miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų aplinkos vertinimas. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 4 (9). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2013, p.  32-40. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2013_32_40.pdf


5.

Straipsnio pavadinimas: Juodųjų serbentų (Ribes nigrum) fitosanitarinė būklė Vilniaus universiteto botanikos sode

Autoriai (institucija): dr. Banga Grigaliūnaitė (GTC Botanikos instituto Fitopatogeninių mikroorganizmų laboratorija), dr. Edvardas Meidus (Vilniaus universiteto Botanikos sodo Pomologijos skyrius)

Recenzentai: doc. dr. Evaldas Vylius Navys (Vilniaus universitetas)

Anotacija: 2011–2012 m. Vilniaus universiteto botanikos sode buvo atliekamas 59 veislių ir selekcinių numerių juodųjų serbentų (Ribes nigrum) fitosanitarinis vertinimas. Nustatyta, kad plačiau išplitę ir didesnę žalą serbentams padaro patogeniniai mikromicetai – lapų šviesmargės sukėlėjas Mycosphaerella ribis ir agrastinė miltė (Podosphaera mors-uvae) agrastinis valkčiagrybis (Sphaerotheca mors-uvae). Šie ligų sukėlėjai vienų veislių augalus pažeidė tik 0,5–1 proc., kitų – kaip ‘Detskoselskaja’, ‘Stirniai’, 8–182 net iki 75 proc. Fitoplazma išplitusi veislių: ‘Balašicka’, ‘Brodtorp’, ‘From’, ‘Klussonovskaja’, ‘Roodknop’ augaluose. Džiūstančiuose juodųjų serbentų veislių: ‘Dubingiai’, ‘Složnokislaja’ stiebuose aptiktas serbentinis stiklasparnis (Synanthedon tipuliformis Cl.).

Raktiniai žodžiai: Ribes nigrum, fitosanitarinė būklė, fitoplazma.

Puslapių skaičius: 5

Pilna bibliografinė nuoroda:  GRIGALIŪNAITĖ, Banga; ir MEIDUS, Edvardas. Juodųjų serbentų (Ribes nigrum) fitosanitarinė būklė Vilniaus universiteto botanikos sode.  Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 4 (9). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2013, p.  41-45. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2013_41_45.pdf


 

6.

Straipsnio pavadinimas: Introdukuotų Salix ‘Gudrun’ augalų grybinių ligų sukėlėjai

Autoriai (institucija): dr. Banga Grigaliūnaitė, dr. Elicija Stackevičienė , dr. Antanas Matelis (GTC Botanikos instituto Fitopatogeninių mikroorganizmų laboratorija)

Recenzentai: dr. Daiva Burokienė (Gamtos tyrimų centro Botanikos institutas)

Anotacija: Botanikos instituto introdukuotų augalų plantacijoje ant (Salix dasyclados ‘Helga’ x S. viminalis) kultivaro ‘Gudrun’ augalų sutrūkinėjusių stiebų identifikuotas alternariozės sukėlėjas Alternaria tenuissima (Kunze) Wiltshire. Ant džiūstančių šakų aptikti patogeniniai Gloeosporium capreae Allesch. ir Phomopsis salicina Westend grybai. Cucurbitaria rubefaciens Petr. Lietuvoje aptiktas pirmą kartą.

Raktiniai žodžiai: Salix kultivaras ‘Gudrun’, grybai, plantacija.

Puslapių skaičius: 4

Pilna bibliografinė nuoroda:  GRIGALIŪNAITĖ, Banga;  STACKEVIČIENĖ, Elicija; ir  MATELIS, Antanas. Introdukuotų Salix ‘Gudrun’ augalų grybinių ligų sukėlėjai. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 4 (9). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2013, p. 46-49. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2013_46_49.pdf


7.

Straipsnio pavadinimas: Paprastųjų alyvų (Syringa vulgaris) fitosanitarinė būklė Vilniaus universiteto botanikos sode

Autoriai (institucija): dr. Banga Grigaliūnaitė (Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Fitopatogeninių mikroorganizmų laboratorija), vyr. specialistė Irena Žiemytė (Vilniaus universitetas, Botanikos sodas), dokt. Donatas Šneideris (Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto fitopatogeninių mikroorganizmų laboratorija)

Recenzentai:  dr. doc. Evaldas Vylius Navys (Vilniaus universitetas)

Anotacija: Vilniaus universiteto botanikos sode ištirta paprastųjų alyvų (Syringa vulgaris L.) 35 veislių fitosanitarinė būklė. Nustatyta 15 rūšių biotrofinių grybų (Fungi) priklausančių aukšliagrybūnų (Ascomycota) ir papėdgrybūnų (Basidiomycota) skyriams. Plačiau išplitę lapų grybinių ligų sukėlėjai: Phoma syringae, Erysiphe syringae bei lapų chlorotinių dėmių sukėlėjas – LCLV virusas. Atspariausios ligų sukėlėjams ir kenkėjams paprastųjų alyvų veislės ‘Maurine Barres’ ir ‘Woodland Blue’.

Raktiniai žodžiai: paprastosios alyvos, fitosanitarinė būklė, grybai, kenkėjai.

Puslapių skaičius: 4

Pilna bibliografinė nuoroda: GRIGALIŪNAITĖ,  Banga;  ŽIEMYTĖ, Irena; ir  ŠNEIDERIS, Donatas. Paprastųjų alyvų (Syringa vulgaris) fitosanitarinė būklė Vilniaus universiteto botanikos sode. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 4 (9). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2013, p.  50-53. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2013_50_53.pdf



8.

Straipsnio pavadinimas: Linum usitatissimum L. rūšies augalų žiedų spalvos įvairovės selekciniuose augynuose tyrimai

Autoriai (institucija): dr. Zofija Jankauskienė, dr. Elvyra Gruzdevienė (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Upytės bandymų stotis)

Recenzentai: lekt. Jolanta Margelienė, Kauno kolegija

Anotacija: Pluoštinių ir aliejinių linų žiedų spalvos įvairovės selekciniuose augynuose tyrimai vykdyti 2012 m. LAMMC Upytės bandymų stotyje. Daugiausiai abiejų tipų linų genotipų žydėjo mėlynai (76,7–77,6 %), kur kas mažiau žydėjo baltai – 14,1–14,4 %, violetine spalva – 4,5–4,8 %, šviesiai mėlynais žiedais – 1,5–3,2 %, rožiniais žiedais – 1,4–1,6 %. Tiek pluoštinių, tiek aliejinių linų genotipų žiedo spalvos paplitimas spalvos grupėje buvo gana panašus, didesni skirtumai išryškėjo tik šviesiai mėlynai žydinčių genotipų paplitime. Įvairiuose selekciniuose augynuose linų genotipų žiedų spalvos paplitimas buvo skirtingas.

Raktiniai žodžiai: Linum usitatissimum L., žiedo spalva, genotipas.

Puslapių skaičius: 6

Pilna bibliografinė nuoroda: JANKAUSKIENĖ, Zofija; ir  GRUZDEVIENĖ, Elvyra. Linum usitatissimum L. rūšies augalų žiedų spalvos įvairovės selekciniuose augynuose tyrimai. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 4 (9). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2013, p.  54-59. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2013_54_59.pdf



 

9.

Straipsnio pavadinimas: Ilzenbergo dvaro parko (Rokiškio rajonas) dendrologinis ir kraštovaizdinis įvertinimas

Autoriai (institucija): dr. Laimutis Januškevičius (Kauno technologijos universitetas)

Recenzentai: dr. Valerija Baronienė (Dubravos eksperimentinė mokomoji urėdija)

Anotacija: Mišraus plano Ilzenbergo dvaro parkas buvo įkurtas XIX a. antroje pusėje vaizdingoje, raiškaus reljefo vietoje, šalia Ilgio ir Apvalasų ežerų. Parko  autochtoninę dendroflorą sudaro 24 medžių ir krūmų rūšys: medžiai – 14, krūmai  – 10.  Introdukuotai dendroflorai priklauso 17 rūšių ir formų – Pinophyta – 5, Magnoliophyta – 12. Renovuojant parką jo introdukuotą   dendroflorą siūlome papildyti 42 dekoratyvinių sumedėjusių augalų rūšimis ir kultivarais (Pinophyta – 7, Magnoliopohyta – 35. Parenkant parko papildymui siūlomas egzotines rūšis,  buvo atsižvelgta į šalies dvarų parkuose auginamų introdukuotų medžių ir krūmų asortimentą. Renovuojant ir tvarkant atskirus parko infrastruktūros elementus, turėtų būti atsižvelgiama tiek į buvusį (pirminį) parko vaizdą, tiek ir į vienokius ar kitokius pasikeitimus, atsiradusius dvaro sodyboje renovacijos eigoje.

Raktiniai žodžiai: Ilzenbergo dvaro parkas, kraštovaizdinis įvertinimas, introdukcija.

Puslapių skaičius: 9

Pilna bibliografinė nuoroda:  JANUŠKEVIČIUS, Laimutis.  Ilzenbergo dvaro parko (Rokiškio rajonas) dendrologinis ir kraštovaizdinis įvertinimas. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 4 (9). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2013, p.  60-67. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2013_60_67.pdf


 

10.

Straipsnio pavadinimas: Aplinkosauginių įgūdžių formavimas neformaliąjame ugdyme: sėkmingo ekologinio ūkininkavimo prielaida

Autoriai (institucija):  lekt. Nijolė Jurkšaitienė, lekt. Laima Markevičienė (Kauno kolegija)

Recenzentai: lekt. Donatas Misiūnas (Kauno kolegija)

Anotacija: Straipsnyje nagrinėjami klausimai, įtakojantys ekologijos specialistų rengimą: ekologinių žinių integravimą į dėstomus dalykus, atskleidžiantis vieningą gamtos ir joje vykstančių procesų suvokimą. Straipsnyje pateikiami mokslinės informacijos šaltinių analizės ir anketinės apklausos aplinkosauginio ugdymo aspektu, tyrimo duomenys, apibendrinami paskutinių trijų metų (2009–2011), VšĮ „Ekoagros“ ekologinių ūkių sertifikavimo rezultatai.

Raktiniai žodžiai: Aplinkosauginiai įgūdžiai, ekologinis ūkininkavimas, neformalus ugdymas.

Puslapių skaičius: 6

Pilna bibliografinė nuoroda: JURKŠAITIENĖ, Nijolė; ir MARKEVIČIENĖ, Laima. Aplinkosauginių įgūdžių formavimas neformaliąjame ugdyme: sėkmingo ekologinio ūkininkavimo prielaida. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 4 (9). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2013, p.  68-73. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: socialinių

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2013_68_73.pdf


 

11.

Straipsnio pavadinimas: Spalviškai išraiškingi dekoratyvieji lapuočiai krūmai sodybose – asortimento įvairovė ir pasirinkimo galimybės

Autoriai (institucija): Audronė Ona Jurkštienė (Kauno kolegija)

Recenzentai: lekt. Jonas Vaidelys (Kauno kolegija)

Anotacija: Dekoratyviųjų lapuočių spalvos yra reikšmingos, kuriant estetiškas bei išraiškingas želdinių kompozicijas sodybose. Krūmai spalvotais lapais efektingai papildo bendrą sodybos želdyno koloritą. Saikingai parinkti išskirtinai spalvingi augalai praturtina vyraujančią želdinių spalvinę gamą. Plati spalviškai išraiškingų dekoratyviųjų lapuočių krūmų taksonų įvairovė medelynų asortimentuose įgalina subtiliai varijuoti pasirenkant dekoratyviuosius augalus įvairiaspalvėms sumedėjusių augalų kompozicijoms. Pagal medelynų asortimentą paruoštus želdynų projektus realizuojant, šie įgyvendinami be pakeitimų, išlaikoma pirminė, kruopščiai apgalvota koncepcija. Spalviškai išraiškingų dekoratyviųjų lapuočių krūmų asortimento tyrimas atliktas 2012 m. rudenį penkiuose valstybiniuose bei privačiuose Kauno miesto ir rajono medelynuose. Nustatyta, kad asortimento tyrimo atlikimo metu medelynų sąrašuose buvo 58 krūmų spalvotais lapais taksonai.

Raktiniai žodžiai: Lapuočiai krūmai, asortimentas, želdynai.

Puslapių skaičius: 6

Pilna bibliografinė nuoroda:  JURKŠTIENĖ, Audronė Ona. Spalviškai išraiškingi dekoratyvieji lapuočiai krūmai sodybose – asortimento įvairovė ir pasirinkimo galimybės. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 4 (9). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2013, p.  74-79. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2013_74_79.pdf


12.

Straipsnio pavadinimas: Studijų ir darbo rinkos poreikių sąsajų pedagoginės įžvalgos

Autoriai (institucija): lekt. Nijolė Jurkšaitienė, lekt.Donatas Misiūnas (Kauno kolegija)

Recenzentai: lekt. Irena Tulabienė (Kauno kolegija)

Anotacija:  Nuo 2009 m Želdinių ir agrotechnologijų katedroje atliekamas rengiamų specialistų integracijos į darbo rinką tyrimas, kuris analizuojamas keliomis kryptimis: profesinio savarankiškumo ugdymo ypatumai, studentų adaptacija veiklos pasaulyje baigiamosios praktikos metu, praktikantų adaptacijos darbo rinkoje ypatumai darbdavių požiūriu, verslumo ugdymo veiksmingumas ir kita. Šiame straipsnyje aptariamos studijų ir darbo rinkos poreikių sąsajos teoriniu aspektu ir atliktų tyrimų pagrindu, išskiriamos studijų ir darbo rinkos sąsajos ir jų optimizavimo kryptys.

Raktiniai žodžiai: darbo rinka, studentų adaptacija, mokymas.

Puslapių skaičius: 6

Pilna bibliografinė nuoroda:   JURKŠAITIENĖ, N.; ir MISIŪNAS, D. Studijų ir darbo rinkos poreikių sąsajų pedagoginės įžvalgos. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 4 (9). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2013, p.  80-85. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: socialinių

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2013_80_85.pdf


13.

Straipsnio pavadinimas: Lauko akmens vaidmuo aplinkos formavime

Autoriai (institucija): dr. Regina Malakauskienė (Klaipėdos valstybinė kolegija)

Recenzentai: doc. dr. Jurga Kučinskienė (Klaipėdos valstybinė kolegija)

Anotacija: Nuo seniausių laikų lietuvių tauta gyveno darnoje su gamta, todėl garbino ne tik augmeniją, bet ir lauko akmenis. Ši po ledynmečio Lietuvos teritorijoje atsiradusi medžiaga, atliko net keletą labai svarbių funkcijų ankstyvojoje kultūroje. Senieji gyventojai iš akmens gaminosi įrankius bei padargus, tam tikrus akmenis naudojo statyboms, o kai kurie akmenys atsiradę žmogaus gyvenamoje aplinkoje atliko ritualines, apeigines funkcijas. Tikėjimas akmens mistinėmis galiomis lietuvių kultūroje buvo puoselėjamas iki laiko, kuomet atsirado poreikis sukultūrinti didesnius žemės plotus. Ilgainiui lauko akmuo vėl sugrįžo į žmogaus formuojamą gyvenamąją aplinką, kaip dekoro elementas, aplenkiant filosofinės, apeiginės ar mistinės prasmės.

Raktiniai žodžiai: lauko akmenys, rieduliai, ritualiniai akmenys, aplinkos formavimas.

Puslapių skaičius: 5

Pilna bibliografinė nuoroda:  MALAKAUSKIENĖ, Regina. Lauko akmens vaidmuo aplinkos formavime. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 4 (9). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2013, p.  86-90. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: technologijos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2013_86_90.pdf


14.

Straipsnio pavadinimas: Dekoratyvių augalų, įrašytų į lietuvos raudonąją knygą, panaudojimo želdiniuose galimybių tyrimas

Autoriai (institucija): lekt. Jolanta Margelienė (Kauno kolegija)

Recenzentai: lekt. Jonas Vaidelys (Kauno kolegija)

Anotacija: Norint pritaikyti retus dekoratyvius augalus žmogaus aplinkoje, reikia išanalizuoti jų panaudojimo galimybes želdiniuose, jau žinant jų morfologines ir bioekologines savybes. Tirta 39 taksonai dekoratyvių augalų, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą (2007), pagal šiuos parametrus: pritaikymo galimybės želdiniuose ir pritaikymo želdiniuose balų nustatymas. Tyrimo rezultatai teigia, kad dekoratyvių augalų (39 taksonų), įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą, panaudojimas yra įvairus, tačiau daugiausia tirtų augalų rūšių galima panaudoti: apvadams – 21, lysvaitėms – 17, skynimui – 15, alpinariumams – 13, grupėms ir vazonams – 10. Klomboms, parterams, gyvatvorėms tiriamų retų dekoratyvių augalų rūšių yra mažai (1 – 4 taksonai). Tiriami augalai vertingi pagal jų pritaikymo galimybes, bet reti dekoratyvūs augalai patenka tik į tris pritaikymo pozicijas. Didžiausia augalų grupė – 25 taksonai turi tik tris pritaikymo pozicijas, 12 augalų taksonų turi po keturias ar šešias pritaikymo galimybes ir tik 2 augalų taksonai – po septynias ar devynias pozicijas. Laukinių dekoratyvių augalų pritaikymo galimybės yra daug mažesnės nei kultūrinių dekoratyviųjų augalų.

Raktiniai žodžiai: dekoratyvieji augalai, Lietuvos raudonoji knyga, augalų panaudojimas.

Puslapių skaičius: 6

Pilna bibliografinė nuoroda: MARGELIENĖ, Jolanta. Dekoratyvių augalų, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą, panaudojimo želdiniuose galimybių tyrimas. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 4 (9). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2013, p.  91-96. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2013_91_96.pdf


15.

Straipsnio pavadinimas: Apium graveolens L. rūšies veislių įvertinimas remiantis morfologinėmis savybėmis ir derlumu

Autoriai (institucija): Nijolė Maročkienė (jaunesnioji mokslo darbuotoja), lekt. Laima Markevičienė (Kauno kolegija)

Recenzentai: dr. Alma Valiuškaitė (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Sodininkystės ir daržininkystės institutas)

Anotacija: Valgomojo saliero (Apium graveolens L.) rūšies veislių morfologinių savybių ir produktyvumo tyrimai daryti Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Sodininkystės ir daržininkystės institute 2010–2011 m. Stebėjimams atlikti buvo pasirinkta dvylika veislių. Auginta valgomojo šakninio saliero (Apium graveolens L. var. rapaceum (Mill.) Alef.) šešių veislių augalai – ‘Edward’, ‘Monarch’, ‘Gol’, ‘Brilliant’, ‘Rywal’ ir ‘Prager Riesen’; valgomojo lapkotinio saliero (Apium graveolens L. var. dulce (Mill.) DC.) keturių veislių augalai – ‘Malachit’, ‘Boliwar’, ‘Pascal’ ir ‘Tall Utach’; valgomojo lapinio saliero (Apium graveolens L. var. secalinum Alef.) dvejų veislių augalai – ‘Afina’ ir ‘Gevone snij’.

Reikšminiai žodžiai: Apium graveolens L. var. rapaceum (Mill.) Alef., Apium graveolens L. var. dulce (Mill.) DC., Apium graveolens L. var. secalinum Alef., gumbo formos indeksas, produktyvumas.

Puslapių skaičius: 6

Pilna bibliografinė nuoroda:  MAROČKIENĖ, Nijolė; ir MARKEVIČIENĖ, Laima. Apium graveolens L. rūšies veislių įvertinimas remiantis morfologinėmis savybėmis ir derlumu. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 4 (9). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2013, p.  97-102. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2013_97_102.pdf


16.

Straipsnio pavadinimas:  Suvalkijos etnografinio regiono planingos statybos vienkieminių sodybų želdynų tyrimas

Autoriai (institucija): dr. Romualdas Misius (Kauno kolegija)

Recenzentai: dr. Rasa Bertašiūtė (Kauno technologijos universitetas)

Anotacija: Straipsnyje glaustai apibūdinama kaimo sodybų želdinimo kompozicinės ir meninės raiškos tyrimo metodika, analizuojama ištirtų planingos statybos sodybų, įkurtų 1930–1940 metų laikotarpyje, planinė ir erdvinė struktūra, apsauginių želdinių išdėstymas ir augalų sortimentas, aptariami gėlių darželių ir dekoratyvinių sodų kompoziciniai ypatumai, sodo augalų ir daržų dislokacija, sodybų siluetų dermė su supančiu kaimiškuoju kraštovaizdžiu.

Raktiniai žodžiai: vienkieminė sodyba, želdynų tyrimai, kraštovaizdis.

Puslapių skaičius: 9

Pilna bibliografinė nuoroda: MISIUS, Romualdas. Suvalkijos etnografinio regiono planingos statybos vienkieminių sodybų želdynų tyrimas. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 4 (9). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2013, p.  103-110. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2013_103_110.pdf


17.

Straipsnio pavadinimas: Paprastųjų pušų būklė skirtingos oro taršos sąlygomis Kauno miesto želdynuose

Autoriai (institucija): dr. Rita Nekrošienė (Klaipėdos universitetas)

Recenzentai: doc. dr. Laimutis Januškevičius (Kauno technologijos universitetas)

Anotacija: Paprastoji pušis – jautrus aplinkos sąlygų indikatorius. Šių spygliuočių būklės tyrimai yra labai naudingi vertinant miesto aplinkos sąlygų pokyčius, o spyglių cheminė analizė plačiai naudojama aiškinant oro teršalų poveikį spygliuočiams. Tyrimai atlikti 2010 metų rugpjūčio mėnesį šešiuose Kauno miesto želdynuose, kuriuose fiksuota skirtinga atmosferos oro tarša: Pažaislio pušyne, Kleboniškio miško parke, Panemunės Šilo miško parke, Aukštuosiuose Šančiuose (karių kapinių želdynuose), Nemuno Salos parke, Dainavos parke. Tyrimų tikslas – įvertinti paprastųjų pušų spyglių cheminės sudėties ir būklės pokyčius. Ištyrus akumuliuotų cheminių junginių kiekius pušų spygliuose nustatyta, kad visose tirtose vietose pušų spygliai pasižymėjo didesnėmis vidutinėmis azoto, kalio, magnio koncentracijomis, tačiau mažesne vidutine kalcio koncentracija, lyginant su vidutinėmis šių elementų reikšmėmis nacionaliniuose stebėjimo ploteliuose Lietuvos monitoringo tinkle. Didžiausia paprastųjų pušų lajos defoliacija nustatyta Dainavos parke – 38,00±2,58 %, mažiausia – Pažaislio pušyne (11,50±2,41 %).

Raktiniai žodžiai: paprastoji pušis, oro tarša, defoliacija, želdynai.

Puslapių skaičius: 7

Pilna bibliografinė nuoroda:  NEKROŠIENĖ, Rita. Paprastųjų pušų būklė skirtingos oro taršos sąlygomis Kauno miesto želdynuose. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 4 (9). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2013, p.  111-117 ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2013_111_117.pdf


 

 18.

Straipsnio pavadinimas:  Introdukuojamo dygliuotojo šaltalankio morfologinės ir cheminės savybės

Autoriai (institucija):  dr. Ona Ragažinskienė (Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas)

Recenzentai: habil. dr. Nijolė Lapinskienė (Gamtos tyrimų centras, Botanikos institutas)

Anotacija: Straipsnyje pateikiami dygliuotojo šaltalankio aštuonių veislių ir vieno kolekcinio pavyzdžio introdukciniai tyrimai atlikti 1997–2010 m. Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo Vaistinių augalų mokslo sektoriaus vaistinių augalų kolekcijoje. Ištyrus jų morfologines ir chemines savybes, nustatyta, kad augalai prisitaikė augti ir derėti Vidurio Lietuvos klimatinėmis sąlygomis. ‘Vitaminnaja‘, ‘Botaničeskaja‘, ‘Populiarnaja’ ir ‘Čiuiskaja’ rekomenduojama auginimui gamybinėse plantacijose Lietuvoje.

Raktiniai žodžiai: Dygliuotasis šaltalankis (Hippophae rhamnoides L.), morfologinės ir cheminės savybės, introdukcija, Lietuva.

Puslapių skaičius: 5

Pilna bibliografinė nuoroda: RAGAŽINSKIENĖ, Ona. Introdukuojamo dygliuotojo šaltalankio morfologinės ir cheminės savybės. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 4 (9). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2013, p.  118-122. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2013_118_122.pdf



 

19.

Straipsnio pavadinimas: Vaistinių, prieskoninių (aromatinių) augalų įvairovės aspektai švietimui

Autoriai (institucija):  dr. Ona Ragažinskienė (Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas), dr. Ona Motiejūnaitė (Vilniaus miesto savivaldybė), inžinierė analitikė Rita Litvinaitė, vyresn. agr. vaistažolininkė Erika Šeinauskienė (Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas)

Recenzentai: prof. habil. dr. Nijolė Savickienė (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas)

Anotacija: Straipsnyje analizuojama vaistinių, prieskoninių (aromatinių) augalų įvairovės kolekcijose pažinimo reikšmė kuriant žinių visuomenę ir siekiant darnaus šios visuomenės vystymosi uždavinių įgyvendinimo. Vykdant mokslinę, švietėjišką ir rekreacinę veiklą augalų kolekcijose yra sprendžiami visuomenės darnaus vystymosi uždaviniai: žinių apie augalus gilinimo ir sklaidos, gamtamokslinio ugdymo, aplinkai palankaus gyvenimo būdo formavimo, mokslinio-tiriamojo darbo įgūdžių ugdymo ir kiti aplinkosauginiai uždaviniai. Tyrimo objektas – vaistinių, prieskoninių (aromatinių) augalų rūšių ir veislių įvairovė bei atrinkti perspektyvūs augalai Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo ir kitose Lietuvos vaistinių augalų kolekcijose edukacinė priemonė. 

Raktiniai žodžiai: vaistinių, prieskoninių (aromatinių) augalų rūšių įvairovė, visuomenės darnus vystymasis, edukacija, augalų kolekcijos.

Puslapių skaičius: 6

Pilna bibliografinė nuoroda:  RAGAŽINSKIENĖ, Ona, et .al. Vaistinių, prieskoninių (aromatinių) augalų įvairovės aspektai švietimui. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 4 (9). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2013, p.  123-128. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2013_123_128.pdf


20.

Straipsnio pavadinimas: Kalio trąšų iš atsinaujinančių šaltinių panaudojimas augalų tręšimui

Autoriai (institucija): dr. Regina Repšienė (Klaipėdos valstybinė kolegija)

Recenzentai: dr. Regina Skuodienė (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Vėžaičių filialas)

Anotacija: Tyrimai atlikti 2012 metais Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro (LAMMC) Vėžaičių filialo sėjomaininiame lauke. Tyrimų tikslas – įvertinti Ekoplant – naujų kalio trąšų iš atsinaujinančių energijos šaltinių efektyvumą vasariniams javams. Vakarų Lietuvos agroklimatinėmis sąlygomis miežių tręšimui naudojant Ekoplant ir kalio chloridą nustatyta, kad šios trąšos miežių grūdų derliui buvo lygiavertės. Miežius patręšus kalio chlorido, Ekoplant ir diamonio fosfato trąšų N60P60K60 ir N60P90K90 normomis, grūdų derlius gautas 55 – 60 % didesnis, palyginus su netręštu variantu. Palyginus kalio chlorido ir Ekoplant trąšų K 60 ir 90 kg ha-1 normas miežių grūdų derlius buvo panašus – 3,80 – 3,97 t ha-1. Pagal baltymų kiekį visi miežių grūdai, tiek netręšti, tiek naudojant visas trąšas – atitiko salyklinių miežių pirmos klasės reikalavimus.

Raktiniai žodžiai: kalio trąšos, atsinaujinantys šaltiniai, dirvožemis.

Puslapių skaičius: 8

Pilna bibliografinė nuoroda: REPŠIENĖ, Regina. Kalio trąšų iš atsinaujinančių šaltinių panaudojimas augalų tręšimui. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 4 (9). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2013, p.  129-135. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: žemės ūkio mokslų

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2013_129_135.pdf



21.

Straipsnio pavadinimas: Rododendrų (Rhododendron L.) genties augalų vaisių ir sėklų tyrimai Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode

Autoriai (institucija): dr. Jolanta Šabūnaitė (Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas), dr. Adomas Vitas (Vytauto Didžiojo universiteto GMF Aplinkos tyrimų centras)

Recenzentai: dr. Rūtilė Pukienė (Vytauto Didžiojo universitetas)

Anotacija: Straipsnyje pateikiami Rhododendron L. genties 24 taksonų augalų vaisių subrendimo ir barstymo laikas. Stebėjimai atlikti Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Kauno botanikos sode 2007–2012 metais. Jie palyginami su literatūros duomenimis. Nepastebėta jokios sėklų barstymo priklausomybės nuo rododendrų žydėjimo pražios. Nustatyta, kad Šiaurės Amerikoje ir Europoje savaime paplitę, vasarą žydintys, rododendrai, vaisius Lietuvos sąlygomis subrandina skirtingu laiku. Rododendrų porūšiai ir formos sėklas irgi subrandina skirtingu laiku. Daugumos rododendrų taksonų vaisių dėžutės atsidaro skildamos iš viršaus į apačią, išskyrus R. vaseyi (plyštant šonams).

Raktiniai žodžiai: rododendrai, dėžutės, fenologiniai stebėjimai, sėklų barstymas

Puslapių skaičius: 4

Pilna bibliografinė nuoroda:  ŠABŪNAITĖ, Jolanta; ir VITAS, Adoma. Rododendrų (Rhododendron L.) genties augalų vaisių ir sėklų tyrimai Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 4 9). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2013, p.  136-140. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2013_136_140.pdf



22.

Straipsnio pavadinimas: Priešsėlių įtakos žieminių kviečių derlingumui tyrimas

Autoriai (institucija): lekt. Aloyzas Šeškas (Kauno kolegija)

Recenzentai: lekt. Donatas Klimavičius (Kauno kolegija)

Anotacija: 2009–2012 metais Kauno rajono Piliuonos kaimo ūkininko Antano Isodos ūkyje tirta priešsėlių įtakos žieminių kviečių derlingumui efektyvumas. Šis ūkininkas ūkininkauja nuo 2000 metų,analizuojamų augalų derliai gaunami vidutiniai. Tiriamuoju laikotarpiu 2009–2012 m. atlikti tyrimai parodė, kad didžiausią derlių ūkininkas gavo priešsėliu parinkdamas daugiametes žoles.

Raktiniai žodžiai: žieminiai kviečiai, priešsėlis, derlingumas.

Puslapių skaičius: 9

Pilna bibliografinė nuoroda: ALOYZAS, Šeškas. Priešsėlių įtakos žieminių kviečių derlingumui tyrimas. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 4 (9). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2013, p.  141-145. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: žemės ūkio mokslų

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2013_141_145.pdf



23.

Straipsnio pavadinimas: Vaistinių augalų būklė pavasariais Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode

Autoriai (institucija): dr. Vilija Snieškienė, dr. Antanina Stankevičienė, dr. Ona Ragažinskienė (Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas)

Recenzentai: dr. Judita Varkulevičienė (Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas)

Anotacija: Straipsnyje pateikti 2006–2012 m. surinkti duomenys, tiriant Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Kauno botanikos sodo Vaistinių augalų mokslo sektoriuje auginamų vaistinių augalų ligas, pasireiškiančias pavasarį, identifikuoti infekcinių ligų sukėlėjai ir nustatyti kenkėjai. Pavasariais pirmiausiai pastebimos neinfekcinės ligos – žiemos pažeidimai. Tirti augalai buvo pažeisti 10 genčių ir 8 rūšių grybų–ligų sukėlėjų. Žalingiausios infekcinės ligos buvo rūdligės, dėmėtligės ir puviniai. Vaistiniams augalams pavasariais kenkia lapgraužių būrio vabalai ir amarai. Dauguma vaistinių ir prieskoninių augalų, auginamų botanikos sode, pavasariais būna be infekcinių ligų ir kenkėjų pakenkimų požymių. Didesnė dalis kenkėjų ir ligų sukėlėjų aktyvesni tampa vasarą.

Raktiniai žodžiai: vaistiniai ir prieskoniniai augalai, ligos, kenkėjai.

Puslapių skaičius: 6

Pilna bibliografinė nuoroda: SNIEŠKIENĖ, Vilija Snieškienė; STANKEVIČIENĖ, Antanina; ir RAGAŽINSKIENĖ, Ona. Vaistinių augalų būklė pavasariais Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 4 (9). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2013, p. 146-150. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2013_146_150.pdf


24.

Straipsnio pavadinimas: Alytaus miesto rekreacinių želdynų fitosanitarinė būklė

Autoriai (institucija): dr. Antanina Stankevičienė, dr. Vilija Snieškienė (Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas)

Recenzentai: dr. Laima Česonienė (Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas)

Anotacija: Darbo tikslas – įvertinti Alytaus miesto rekreacinių želdynų būklę ir jos kitimo priežastis. Būklė buvo vertinta 2009–2012 metais rugpjūčio mėnesio viduryje, septyniuose parkuose (Gulbynės, Jaunimo, Kurorto, Likiškių, Miesto sodo, Putinų, Žuvėdrų kalvos), dviejuose skveruose (Studentų, Angelų sargų bažnyčios) ir aikštėse (Rotušės ir Pirmojo Alytaus). Iš 96 taksonų (52 gentys, 81 rūšys, 20 varietetų, veislių) sumedėjusių Alytaus miesto rekreaciniuose želdiniuose augančių sumedėjusių augalų antžeminės dalies išskirta 17 genčių 22 rūšys grybinių ligų sukėlėjų ir 14 genčių 17 rūšių kenkėjų. Didesnė dalis ligų ir kenkėjų yra įprasti ant tam tikrų rūšių augalų šeimininkų ir žalos nedarė. Potencialiai pavojingos grybinės ligos pažeidžiančios mažalapę liepą yra: Apiognomonia errabunda, Mycoshaerella microsora, veimutinę pušį – Cronartium ribicola, kalninę guobą – Ophiostoma ulmi, šermukšnį – Venturia inaequalis, paprastąjį kaštoną – Erysiphe flexuosa; potencialiai pavojingi kenkėjai: mažalapei liepai – Schizotetranychus tiliarum, Eucalipterustiliae, Caliroa annulipes, paprastajam putinui – Pyrrhalta viburni.

Raktiniai žodžiai: fitosanitarinė būklė, ligos, kenkėjai, želdiniai.

Puslapių skaičius: 8

Pilna bibliografinė nuoroda: STANKEVIČIENĖ, Antanina; ir SNIEŠKIENĖ, Vilija. Alytaus miesto rekreacinių želdynų fitosanitarinė būklė. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 4 (9). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2013, p. 151-158. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2013_151_158.pdf

 


25.

Straipsnio pavadinimas: Lazdijų rajono Rudaminos dvaro parko sumedėjusių augalų fitosanitarinė būklė

Autoriai (institucija):  lekt. Irena Tulabienė (Kauno kolegija), dr. Vilija Snieškienė (Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas)

Recenzentai: dr. Antanina Stankevičienė (Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas)

Anotacija: 2010–2012 m. buvo tirti Lazdijų rajono Rudaminos dvaro parko želdiniai.Parke buvo įvertinta 12 vietinės floros (mažalapė liepa (Tilia cordata), paprastasis ąžuolas (Quercus robur), karpotasis beržas (Betula pendula), paprastasis klevas (Acer platanoides),paprastoji pušis (Pinus sylvestris), paprastasis uosis (Fraxinus excelsior), miškinė kriaušė(Pyrus pyraster), paprastoji eglė (Picea abies), paprastasis skroblas (Carpinus betulus), blindė (Salix caprea), juoduogis šeivamedis (Sambucus nigra) paprastoji vinkšna (Ulmus laevis)),7 rūšių introdukuotų (paprastasis kaštonas (Aeculus hippocastanum), platanalapis klevas (Acer pseudoplatanus), didžialapė liepa (Tilia platyphyllos), švedinis šermukšnis (Sorbus intermedia), europinis maumedis (Larix decidua),dygioji eglė (Piceapungens), kanadinė tuopa (Populus canadensis)), ir vienos veislės (Salix alba `Tristis`)) sumedėjusių augalų fitosanitarinė būklė. 2010–2012 m. ligos ir kenkėjai Rudaminos dvaro parke nebuvo labai paplitę. Per visą tyrimų laikotarpį pastoviai gausu buvo keršosios kaštoninės kandelės (Cameraria ohridella), kurios pažeidimai siekė iki 4 balų. Parke labiausiai paplitusios lapų ligos – ąžuolo miltligė (sukėlėjas Microsphaera alphitoides) – pažeidimas 2–4 balai, klevo lapų juoduliai (sukėlėjas Rhytisma acerinum) pažeidimas 2–3 balai.

Raktiniai žodžiai: žodžiai: sumedėję augalai, fitosanitarinė būklė, ligos, kenkėjai.

Puslapių skaičius: 8

Pilna bibliografinė nuoroda: TULABIENĖ, Irena; ir SNIEŠKIENĖ, Vilija. Lazdijų rajono Rudaminos dvaro parko sumedėjusių augalų fitosanitarinė būklė. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 4 (9). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2013, p. 159-164. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2013_159_164.pdf


26.

Straipsnio pavadinimas: Juodojo (Morus nigra L.) ir baltojo (M. alba L.) šilkmedžių morfologinės charakteristikos

Autoriai (institucija): jaunesnioji mokslo darbuotoja Edita Turskienė (Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas)

Recenzentai: dr. Valerija Baronienė (VĮ Dubravos eksperimentinė mokomoji miškų urėdija)

Anotacija: Lietuvoje šilkmedžiai yra dar per mažai žinomi sumedėję augalai, labiau pažįstami tik botanikams, profesionaliems sodininkams ar kolekcionieriams, nors jie galėtų tapti žymiai populiaresni dėl įvairiapusės naudos žmogui. Šilkmedžių uogos valgomos ir vitaminingos, medžiai tinkami auginti dekoratyviniuose želdiniuose, lapai yra vaistingi, o mediena tinkama medžio dirbiniams. Mūsų šalies klimato sąlygomis gali augti 3šilkmedžio rūšys. Lyginamajam tyrimui buvo pasirinkti juodieji (Morus nigra L.) ir baltieji (M. alba L.) šilkmedžiai, augantys Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Kauno botanikos sode. Morfologiškai jie labai panašūs ir juos dažnai būna sunku atskirti.

Raktiniai žodžiai: juodasis šilkmedis (Morus nigra L.), baltasis šilkmedis (Morusalba L.), morfologinės savybės.

Puslapių skaičius: 8

Pilna bibliografinė nuoroda: TURSKIENĖ, Edita. Juodojo (Morus nigra L.) ir baltojo (M. alba L.) šilkmedžių morfologinės charakteristikos. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 4 (9). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2013, p. 165-172. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2013_165_172.pdf


27.

Straipsnio pavadinimas: Retųjų daugiamečių gėlių sortimento integravimo į įvairių tipų gėlynus prielaidos

Autoriai (institucija): lekt. Jonas Vaidelys, lekt. Donatas Misiūnas (Kauno kolegija)

Recenzentai: doc. dr. Laimutis Januškevičius (Kauno technologijos universitetas)

Anotacija: Straipsnyje pateikti 33 taksonų retai auginamų daugiamečių dekoratyviųjų žolinių augalų dekoratyviųjų ir bioekologinių savybių įvertinimo tyrimai, atlikti Kauno kolegijoje 2009–2011 m., siekiant plačiau integruoti juos į įvairių tipų gėlynus. Ištirta, kad daugelis šių augalų gali būti plačiau naudojami įvairių tipų gėlynuose, tinkamai parinkus ekologines aplinkos sąlygas. Plačiau galėtų būti auginamos žolinės žiemės (Vinca herbacea Waldst et Kit.), kaukazinės žvaigždūnės (Scabiosa caucasica Bieb.), rožinės ir tibetinės raktažolės (Primula rosea Royale ir P. florindae Ward.), stambiavaisės nakvišos (Oenothera macrocarpa Nutt.), skydinės darmeros (Darmera peltata Torr.exBenth.), gumbiniai česnakai (Allium tuberosum Roth. ex Spreng.), širdžialapės saururijos (Houttuyania cordata Thunb.), taurieji bobramuniai (Chamaemelum nobile (L.) All. ir kt.

Raktiniai žodžiai: retosios daugiametės gėlės, dekoratyviųjų ir bioekologinių savybių tyrimai, pritaikymo gėlynuose galimybės.

Puslapių skaičius: 11

Pilna bibliografinė nuoroda: VAIDELYS, Jonas; ir MISIŪNAS, Donatas. Retųjų daugiamečių gėlių sortimento integravimo į įvairių tipų gėlynus prielaidos. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 4 (9). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2013, p. 173-182. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2013_173_182.pdf



28.

Straipsnio pavadinimas: Žaliosios sienos (green walls) interjere – vienas iš daiktinės aplinkos komponentų

Autoriai (institucija): lekt. Dana Žemaitaitienė, Rūta Siaurusevičienė (Kauno kolegija)

Recenzentai: dr. Romualdas Misius (Kauno kolegija)

Anotacija: Dėl ne itin palankių gamtinių sąlygų Lietuvoje sudėtinga būtų įrenginėti žaliąsias sienas lauke, tačiau tai įmanoma uždarose erdvėse. Naujų technologijų pagalba žaliosios sienos – puikus fitodizaino, vizualinės estetikos bei pagerintų mikroklimatinių sąlygų derinys interjeruose.

Raktiniai žodžiai: žaliosios sienos, interjeras, augalų asortimentas.

Puslapių skaičius: 7

Pilna bibliografinė nuoroda: ŽEMAITAITIENĖ, Dana; ir SIAURUSEVIČIENE, Rūta. Žaliosios sienos (green walls) interjere – vienas iš daiktinės aplinkos komponentų. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 4 (9). Mastaičiai: Kauno kolegijos leidybos centras, 2013, p. 183-189. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2013_183_189.pdf