Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai (5) 10

Kiti mokslo darbų tomai
English

.

Redakcinė kolegija

Redakcinė kolegija:
Doc. dr. Giedrė Adomavičienė (Kauno kolegija)
Dr. Valerija Baronienė (Dubravos eksperimentinė mokomoji urėdija)
Prof. hab. dr. Jurgis Bučas (Kauno technologijos universitetas)
Prof. dr. (HP) Honorata Danilčenko (Aleksandro Stulginskio universitetas)
Doc. dr. Laimutis Januškevičius (Kauno technologijos universitetas, Kauno kolegija)
Doc. dr. Eugenijus Jonaitis (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas)
Akademikas hab. dr. Stasys Karazija (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro filialas Lietuvos miškų institutas)
Doc. dr. Vaclovas Makūnas (Kauno kolegija)
Prof. hab. dr. Vida Mildažienė (Vytauto Didžiojo universitetas)
Lekt. Donatas Misiūnas (Kauno kolegija) (atsakingas redaktorius)
Prof. dr. Evaldas Vylius Navys (Vilniaus universitetas, draugija „Žaliuojanti Vilnija“)
Prof. dr. (HP) Ona Ragažinskienė (Vytauto Didžiojo universitetas, Kauno botanikos sodas)
Dr. (HP) Nobertas Uselis (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro filialas Sodininkystės ir daržininkystės institutas)
Lekt. Jonas Vaidelys (Kauno kolegija) (vyriausias redaktorius)
Dr. Regina Vasinauskienė (Aleksandro Stulginskio universitetas)

 

 

Redakcinės kolegijos adresas
Kauno kolegijos Technologijų ir kraštotvarkos fakulteto Želdinių ir agrotechnologijų katedra
Pramonės pr. 22, LT-50387 Kaunas
Tel: +370 37 561279
El. paštas: donatas.misiunas@go.kauko.lt

Mokslo darbai

 

Leidinio pavadinimas: Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas = Optimization of Ornamental and Garden Plant Assortment, Technologies and Environment

Leidinio tipas: mokslo darbai

Leidėjas: Kauno kolegijos Technologijų ir kraštotvarkos fakulteto Želdinių ir agrotechnologijų katedra

ISSN: 2029-1906 (spausdintas);  ISSN 2335-7282 (online)

Metai (tomas) numeris: 2014 (5) 10

Moksliniai straipsniai pristatyti respublikinėje mokslinėje konferencijoje “Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas”, vykusioje 2014 m. kovo 26 d. Kauno kolegijoje Technologijų ir kraštotvarkos fakultete.

Straipsniai recenzuoti redakcinės kolegijos ir recenzento

Patalpinimo data: 2014 m. balandžio 7 d.

Leidinys cituojamas tarptautinėse duomenų bazėse: CAB Abstracts, Global Health, CABI Full Text.


1. 

Straipsnio pavadinimas: Šiltųjų kraštų sumedėję augalai Dubravos arboretume

Autoriai (institucija): dr. Valerija Baronienė (Dubravos eksperimentinė mokomoji urėdija)

Recenzentai (institucija): doc. dr. Laimutis Januškevičius (Kauno kolegija)

Anotacija: Kai kurie Dubravos arboretume auginami introducentai, kilę iš gana šilto klimato sričių arba rekomenduojami auginti tik šilto klimato šalyse (6–9 atsparumo zonoje), pas mus, 5 atsparumo zonoje, yra visiškai atsparūs žiemai. Straipsnyje pateikti 36 taksonų augalų tyrimų duomenys. Dviejų taksonų atstovai yra žoliniai, kiti – sumedėję. Iš jų dviejų taksonų atstovai (jonažolės) nušąla iki sniego dangos arba dirvos paviršiaus, bet kasmet atsprogsta, žydi ir dera. Likusieji neapšąla arba apšąla nesmarkiai (I–III apšalimo laipsnis). Visi augalai, kurie yra sulaukę brandos amžiaus (17 taksonų atstovai), žydi ir subrandina daigias sėklas. Dauguma tirtų augalų (22 taksonų atstovai) kilę iš Azijos, toliau pagal gausumą seka introducentai iš pietinės Šiaurės Amerikos dalies (8 taksonai) ir iš Pietų bei Centrinės Europos ir Mažosios Azijos (5 taksonai). Jonažolė ‘Hidcote’ yra kultūrinės kilmės ir savaiminio paplitimo arealo neturi. Tikėtina, kad tokio kai kurių teoriškai jautrių šalčiui augalų atsparumo priežastis – ilgalaikėje introdukcijos eigoje vykusi atspariausių individų atranka. Dubravos arboretume dauguma introducentų išauginti iš sėklų augalų, kurių jau kelios kartos kultivuojamos už natūralaus arealo ribų ir yra praėjusios tam tikrą atranką. Tolesni tyrimai leistų patikslinti daugelio Lietuvoje auginamų introducentų bioekologines savybes ir duomenis ne tik apie atskirų individų, bet ir apie daugumos kiekvieno taksono atstovų atsparumą žiemai ir kitiems nepalankiems aplinkos veiksniams.

Raktiniai žodžiai: introducentai, atsparumas, minimali temperatūra, atsparumo zonos.

Puslapių skaičius: 7

Pilna bibliografinė nuoroda: BARONIENĖ, Valerija. Šiltųjų kraštų sumedėję augalai Dubravos arboretume. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 5 (10). Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras, 2014, p. 9-15. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos mokslai

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2014_9_15.pdf


2.

Straipsnio pavadinimas: Žemės ūkio technologo vaidmuo darniame ūkininkavime

Autoriai (institucija): lekt. Dalia Butkienė, lekt. Nijolė Jurkšaitienė, lekt. Donatas Klimavičius, lekt. Irena Tulabienė (Kauno kolegija)

Recenzentai: lekt. Jonas Vaidelys, Kauno kolegija

Anotacija: Kauno kolegijos Technologijų ir kraštotvarkos fakulteto Želdinių ir agrotechnologijų katedra rengia naują studijų programą “Darnus ūkininkavimas ir agroturizmas”. Studijų programos poreikiui ir žemės ūkio technologo veiklos sritims nustatyti buvo atlikta: pagrindinių žemės ūkio plėtros strateginių dokumentų ir mokslinių informacijos šaltinių, atspindinčių rengiamų specialistų poreikio aktualijas, analizė; žemės ūkio organizacijų atstovų, absolventų ir darbdavių nuomonės tyrimai. Tyrimų rezultatai leidžia teigti, kad studijų programa “Darnus ūkininkavimas ir agroturizmas” yra reikalinga, nes atitinka XXI amžiaus kaimo politikos modelio kultūrinį, socialinį, ekonominį ir politinį principą. Žemės ūkio organizacijų atstovai, absolventai ir darbdaviai taip pat palankiai vertina plataus profilio specialistų, gebančių dirbti ir gyventi pagal darnaus ūkininkavimo principus, rengimą.

Raktiniai žodžiai: darnus ūkininkavimas, agroturizmas, studijų programa, žemės ūkio technologas.

Puslapių skaičius: 5

Pilna bibliografinė nuoroda: BUTKIENĖ, Dalia, et al.  Žemės ūkio technologo vaidmuo darniame ūkininkavime. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 5 (10). Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras, 2014, p.  16-20. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: socialinių mokslų

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2014_16_20.pdf


3.

Straipsnio pavadinimas: Sumedėję dekoratyvieji augalai gyvatvorėms, jų bioekologinis ir dekoratyvinis įvertinimas

Autoriai (institucija): asist. Idalija Buzienė (Kauno kolegija)

Recenzentai: lekt. Jonas Vaidelys, Kauno kolegija

Anotacija: Dėl nuolatinio skubėjimo norisi savo kieme atsiriboti nuo aplinkinių žvilgsnių. Tačiau visai nebūtina apsitverti aklina mūro užtvara – žaliąjį toną sodybai suteikia medžių ir krūmų sienos, kurios sulaiko vėjo ir šalčio srautus. Kitaip nei monotoniška tvora, su metų laikais besikeičiančios žaliosios sienos puoš sodybą, suteiks kiemui gyvybingumo. 2013 metais tirti populiariausi augalai gyvatvorėms trijuose medelynuose: Raudondvario, „Sodo skrynios“ ir Garliavos, auginančiuose ar įsivežančiuose dekoratyviuosius sumedėjusius augalus iš Lenkijos ar Olandijos medelynų. Gauti duomenys rodo, kad perkamiausios visuose medelynuose yra vakarinės tujos ‘Smaragd‘ (Thuja occidentalis ‘Smaragd‘), kalninės pušys (Pinus mugo), paprastieji bukai (Fagus sylvatica). Raudondvario medelyne labai populiarus ir blizgantysis kaulenis (Cotoneaster lucidus), ziboldo obelis (Malus sieboldii), gudobelės (Crataegus), paprastoji eglė (Picea abies), kuri mėgiama kaimo sodybose. „Sodo skrynios“ medelyne populiarus uolinis kadagys ‘Skyrocket‘, ‘Blue Arrow‘, paprastasis skroblas (Carpinus betulus), paprastasis bukas (Fagus sylvatica). Garliavos medelyne labiausiai perkama serbinė eglė (Picea omorika). Iš žydinčių krūmų Raudondvario medelyne daugiausia dėmesio susilaukia lanksvos (Spiraea) ir jų veislės, ir krūminė sidabražolė (Potentilla fruticosa) ir jos veislės, Garliavos medelyne – pilkosios lanksvos ‘Grefsheim‘ veislė, „Sodo skrynios“ medelyne – japoninės lanksvos (Spiraea japonica), tunbergo raugerškio (Berberis thunbergii) žemaūgės veislės.

Raktiniai žodžiai: gyvatvorių augalai, dekoratyvumas, pritaikymas, paklausa.

Puslapių skaičius: 7

Pilna bibliografinė nuoroda:  BUZIENĖ, Idalija. Sumedėję dekoratyvieji augalai gyvatvorėms, jų bioekologinis ir dekoratyvinis įvertinimas. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 5 (10). Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras, 2014, p.  21-27. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2014_21_27.pdf


4.

Straipsnio pavadinimas: Raganių (Clematis L.) veislių morfologinių ir dekoratyvių savybių aprašas

Autoriai (institucija): Dr. Stasė Dapkūnienė (Augalų genų bankas, Vilniaus universiteto botanikos sodas), botanikė Gintarėlė Jurkevičienė (Vilniaus universiteto botanikos sodas)

Recenzentai: lekt. Jonas Vaidelys, Kauno kolegija

Anotacija: Raganių (Clematis L.) gentyje apie 300 rūšių, augančių visuose pasaulio žemynuose, išskyrus Antarktidą. Raganės yra rūšinės, savaime augančios gamtoje, ir veislinės, išvestos selekcininkų, dažniausiai stambiažiedės. Raganėmis Lietuvoje susidomėta tik 20 a. pabaigoje. Selekcininkai A.Samboras, L.Bakevičius ir J. Vestartienė yra sukūrę puikių raganių veislių, tinkančių Augalų nacionalinių genetinių išteklių statusui. Apibūdinimo aprašai (Characterization descriptors) – vienas iš augalų genetinių išteklių dokumentų. Aprašų raganių morfologinių – dekoratyvių savybių vertinimui paruoštų lietuvių kalba nėra. Tikimės, kad pristatomas „Raganių (Clematis L.) morfologinių ir dekoratyvių savybių apibūdinimo aprašas“, kuris paruoštas pagal tarptautinės Biologinės įvairovės (Bioversity International) mokslinės organizacijos ir Tarptautinės naujų veislių apsaugos sąjungos (Union pour la Protection des Obtentions Végetales, UPOV), reikalavimus, padės atskirti skirtingus šių augalų fenotipus, lengvai matomius plika akimi ir vienodai pasireiškiančius įvairiomis aplinkos sąlygomis. Aprašą sudaro augalo vegetatyvinės ir generatyvinės augalo dalių vertinimas. Vegetatyvinei raganių veislių augalo daliai aprašyti tinkamiausi kriterijai yra augalo aukštis, stiebo sumedėjimas, lapo tipas, lapalakščio forma, ilgis ir plotis, krašto, viršūnės, pagrindo ir paviršiaus šiurkštumo pobūdis ir lapalakščio viršutinės pusės spalva, o generatyvinei – butonizacijos pradžia, žydėjimo trukmė, žiedyno tipas ir žiedo erdvinė padėtis žiedyne, taurelės skersmuo, taurėlapių eilių skaičius taurelėje, taurėlapių forma, ilgis ir plotis, viršūnės, pagrindo ir krašto pobūdis, taurėlapių viršutinės pusės spalva ir antrinės spalvos pasiskirstymo taurelėje pobūdis, staminodžių, kuokelių ir piestelės dalių vertinimas.

Raktiniai žodžiai: raganės, aprašas, morfologinės ir dekoratyvios savybės.

Puslapių skaičius: 6

Pilna bibliografinė nuoroda:  DAPKŪNIENĖ, Stasė; ir  JURKEVIČIENĖ, Gintarėlė. Raganių (Clematis L.) veislių morfologinių ir dekoratyvių savybių aprašas. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 5 (10). Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras, 2014, p.  28-33. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2014_28_33.pdf


5.

Straipsnio pavadinimas: Skulptūra mieste – estetinis ir emocinis kontekstas

Autoriai (institucija): Lekt. Vida Gerikienė (Klaipėdos valstybinė kolegija), doc., dr. Jurga Kučinskienė (Klaipėdos universitetas, Klaipėdos valstybinė kolegija), lekt. Diana Baravykaitė (Klaipėdos valstybinė kolegija)

Recenzentai: dr. Rita Nekrošienė, Klaipėdos universitetas

Anotacija: Estetinė vertė apibūdina objektą kaip įvairių ryšių ir santykių visumą ir jų atspindį vizualiojoje aplinkoje. Mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių buvimas erdvinėse struktūrose nuteikia ten esančius skirtingiems pojūčiams, veiksmams ar vietovės studijoms. Šie statiniai aplinkai suteikia tam tikrą estetiką, idėjinį-politinį turinį, tenkina kultūrinius–buitinius poreikius, skatina užimtumą vienokiu ar kitokiu aspektu. Tai labai svarbūs kraštovaizdžio architektūros elementai, kurie sudėlioja galutinius taškus erdvinių struktūrų jungtyse meniniu, funkciniu ir idėjiniu požiūriais.

Raktiniai žodžiai: dekoratyvinė skulptūra, miestas, emocinis suvokimas, estetinis vertinimas, želdynai.

Puslapių skaičius: 6

Pilna bibliografinė nuoroda:  GERIKIENĖ, Vida; KUČINSKIENĖ,  Jurga; ir  BARAVYKAITĖ, Diana. Skulptūra mieste – estetinis ir emocinis kontekstas.  Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 5 (10). Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras, 2014, p.  34-39. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: technologijos mokslai

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2014_34_39.pdf


 

6.

Straipsnio pavadinimas: Sumedėjusių augalų fitosanitarinė būklė vilniaus priemiesčio rekreacinėje teritorijoje

Autoriai (institucija): dr. Banga Grigaliūnaitė, dr. Antanas Matelis (Gamtos tyrimų centro Botanikos institutas)

Recenzentai: habil. dr. Juozas Staniulis, Gamtos tyrimo centro Botanikos institutas

Anotacija: 2011–2013 m. Vilniaus miesto Šiaurės rytinės dalies rekreacinėje teritorijoje ant 14 rūšių sumedėjusių augalų, išvartų aptikta 32 grybų (Fungi) rūšys, priklausančios 28 gentims. Visi nustatyti grybai priklauso papėdgrybūnų (Basidiomycota) ir aukšliagrybūnų (Ascomycota) skyriams, Nustatyti agresyviausi patogeniniai Fomitopsis, Heterobasidion, Phellinus genčių grybai – gyvos ir negyvos medienos ardytojai. Plačiausiai paplitusi pušinė kempinė (Phellinus pini) pažeidžianti paprastąsias pušis (Pinus sylvestris). Ant lapų identifikuoti parazituojantys Erysiphe, Marssonina, Mycosphaerella bei kitų genčių grybai augalams didelės žalos nepadarė. Žalinga antropogeninė veikla blogina medžių kokybę, mažėja jų atsparumas grybinėms ligoms ir stipresniems vėjams.

Raktiniai žodžiai: sumedėję augalai, rekreacinė teritorija, Vilnius.

Puslapių skaičius: 5

Pilna bibliografinė nuoroda:  GRIGALIŪNAITĖ, Banga;  ir  MATELIS, Antanas. Sumedėjusių augalų fitosanitarinė būklė vilniaus priemiesčio rekreacinėje teritorijoje. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 5 (10). Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras, 2014, p. 40-44. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2014_40_44.pdf


7.

Straipsnio pavadinimas: Sumedėjusių augalų grybai ir kenkėjai istorinėse Bernardinų kapinėse

Autoriai (institucija): dr. Banga Grigaliūnaitė, dr. Antanas Matelis (Gamtos tyrimų centro Botanikos institutas)

Recenzentai: dr. Rima Mačkinaitė (Gamtos tyrimo centro Botanikos institutas)

Anotacija: Vilniaus miesto senosiose Bernardinų kapinėse nustatyti patogeniniai grybai ir kenkėjai, aptikti 2010–2013 m. ant 16 rūšių sumedėjusių augalų nustatyta 22 rūšys patogeninių grybų. priklausančių 18 genčių (Apiognomonia, Camarosporium, Coccomyces, Dasyscypha, Fomes, Fumago, Guignardia, Inonotus, Microsphaera, Mycosphaerella, Monilia, Pestalotiopsis, Phyllactinia, Phoma, Polyporus, Rhytisma, Uncinula, Venturia), 2 skyriams: Ascomycota ir Basidiomycota. Daugiausiai grybų aptikta ant Tilia cordata ir Acer platanoides. Žalingi grybai: Fomes fomentarius, Polyporus squamosus, Dasyscypha Willkommii sukelia medienos puvinius. Labiausiai išplitę augalų kenkėjai: Cameraria ohridella pažeidžia kaštonų lapus 100% ir Phyllonorycter populifoliella – tuopų iki 80%.

Raktiniai žodžiai: sumedėję augalai, grybai, Bernardinų kapinės, Vilnius.

Puslapių skaičius: 5

Pilna bibliografinė nuoroda: GRIGALIŪNAITĖ, Banga;  ir  MATELIS, Antanas. Sumedėjusių augalų grybai ir kenkėjai istorinėse Bernardinų kapinėse. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 5 (10). Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras, 2014, p.  45-49. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2014_45_49.pdf



8.

Straipsnio pavadinimas: Senųjų lietuviškų linų veislių tyrimai

Autoriai (institucija): dr. Zofija Jankauskienė, dr. Elvyra Gruzdevienė (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Upytės bandymų stotis)

Recenzentai: lekt. Jolanta Margelienė, Kauno kolegija

Anotacija: Senųjų lietuviškų linų veislių, įtrauktų į Tautinį paveldą, tyrimai vykdyti 2013 m. LAMMC Upytės bandymų stotyje. Bendru ir stiebelių derliumi senųjų lietuviškų linų veislių rodikliai daugumoje atvejų atsiliko nuo standarto, tačiau sėklų ir pelų derliumi kai kurios veislės buvo pranašesnės. Brukto pluošto derliumi bei išeiga jos žymiai atsiliko nuo standarto. Pluošto kokybės numeriu dabartiniam standartui prilygo tik pavyzdžio Vaižgantas a pluošto kokybės numeris. Pluošto stiprumu tik Vaižgantas a, b ir c prilygo standartui, tačiau pluošto lankstumu visi senųjų lietuviškų linų veislių pavyzdžiai lenkė šiuolaikinį standartą.

Raktiniai žodžiai: derlius, linai, pluoštas, veislės.

Puslapių skaičius: 6

Pilna bibliografinė nuoroda: JANKAUSKIENĖ, Zofija; ir  GRUZDEVIENĖ, Elvyra. Senųjų lietuviškų linų veislių tyrimai. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 5 (10). Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras, 2014, p.  50-55. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2014_50_55.pdf



 

9.

Straipsnio pavadinimas: Virtualios mokymo(-si) aplinkos Moodle naudojimo studijų procese analizė Kauno kolegijos Technologijų ir kraštotvarkos fakulteto Želdinių ir agrotechnologijų katedroje

Autoriai (institucija): lekt. Jovita Jankienė (Kauno kolegija)

Recenzentai: lekt. Donatas Misiūnas (Kauno kolegija)

Anotacija: Atlikta dėstytojų ir studentų apklausų duomenų 2009–2013 m. lyginamoji analizė apie nuostatas į informacines technologijas (IT) ir e–mokymą(si) virtualia mokymosi aplinka (VMA) Moodle. Aiškintasi Moodle naudojimo studijų procese naudingumą ir iškylančias problemas lavinant studentų bendruosius ir specialiuosius gebėjimus. IT valdymu ir e-mokymu(si) gerinama studijų kokybės sistema remiantis šiais kriterijais: sąnaudų efektyvumu, studentų palankia nuomone, grįžtamuoju ryšiu, mokymosi efektyvumu, katedros įvaizdžio gerinimu. Straipsnyje pateikta studentų nuomonė apie VMA Moodle teikiamų paslaugų reikalingumą, sudėtingumą ir problemas. Respondentai Želdinių ir Agrotechnologijų katedroje mokymuisi naudojamą VMA Moodle pažymėjo, kaip naudinga arba labai naudinga, įvertindami 73%. Tyrimas patvirtino, kad virtualios mokymosi aplinkos pagalba atsiveria naujos mokymo(si) galimybės; įgalinama prieiga prie įvairių informacijos šaltinių; didėja mokymosi veiksmingumas; didėja mokymosi prieinamumas ir lankstumas laiko ir vietos požiūriu; pateikiamos suformuotos ir koncentruotos žinios; vyksta besimokančiųjų tarpusavio bendradarbiavimas.

Raktiniai žodžiai: Virtuali mokymosi aplinka, Moodle, informacinės technologijos, e-mokymas(is).

Puslapių skaičius: 5

Pilna bibliografinė nuoroda: JANKIENĖ, Jovita.  Virtualios mokymo(-si) aplinkos Moodle naudojimo studijų procese analizė Kauno kolegijos Technologijų ir kraštotvarkos fakulteto Želdinių ir agrotechnologijų katedroje. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 5 (10). Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras, 2014, p.  56-60. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: socialinių mokslų

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2014_56_60.pdf


 

10.

Straipsnio pavadinimas: Pokario metų parkai ir jų renovacijos dendrologiniai bei architektūriniai aspektai

Autoriai (institucija):  doc. dr. Laimutis Januškevičius (Kauno kolegija)

Recenzentai: dr. Valerija Baronienė (Dubravos eksperimentinė mokomoji urėdija)

Anotacija: 2005–2013 m. laikotarpyje buvo aplankyta ir ištirta 100 pokario laikotarpio šalies parkų ir skverų: Vakarų Lietuvoje – 19, Pietų ir Pietvakarių – 21, Vidurio – 35, Rytų – 25. Pagal plotą ištirtus želdynus galima būtų suskirstyti taip: dideli parkai (plotas daugiau kaip 20 ha) – 18 parkų. (18% visų tirtų), vidutiniai (10–20 ha) – 20 (20%) ir maži (iki 10 ha) – 62 (62%). Geros ir labai geros būklės rasta 14 parkų (14% visų tirtų), vidutinės – 72 (72%), patenkinamos – 12 (12%) ir blogos – 2 parkai (2%). Ištirtuose želdynuose iš viso auga 285 sumedėjusių introdukuotų augalų rūšys ir formos (Pinophyta – 86, Magnoliophyta – 199), priklausančios 35 šeimoms ir 80 genčių (Pinophyta – 3 šeimos ir 10 genčių, Magnoliophyta – 32 ir 70). Būdingi renovuojamų parkų ypatumai – jų infrastruktūros elementų rekonstrukcija, renovacija bei papildymas ir gana ženklus introdukuotos dendrofloros praturtinimas įvairiomis, neretai gana retomis ir vertingomis, egzotinėmis medžių ir krūmų rūšimis bei kultivarais.

Raktiniai žodžiai: parkas, skveras, rūšis, kultivaras.

Puslapių skaičius: 7

Pilna bibliografinė nuoroda: JANUŠKEVIČIUS, Laimutis.  Pokario metų parkai ir jų renovacijos dendrologiniai bei architektūriniai aspektai. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 5 (10). Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras, 2014, p.  61-67. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: technologijos mokslai

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2014_61_67.pdf


 

11.

Straipsnio pavadinimas: Puošniai žydintys krūmai ir krūmokšniai šiuolaikinės sodybos želdynui

Autoriai (institucija): Audronė Ona Jurkštienė (Kauno kolegija)

Recenzentai: dendrologas – biologas Arvydas Rutkauskas (Vytauto Didžiojo universitetas)

Anotacija: Puošniai žydinčių krūmų ir krūmokšnių žiedų spalva, žydėjimo gausa bei trukmė yra viena vertingiausių dekoratyvinių savybių, ženkliai įtakojančių šiuolaikinės sodybos želdyno kompoziciją. Gausiai žydintys krūmai yra puošnesni už medžius ir kartais pakeičia daugiametes gėles. Tinkamai suformuotu žydinčių sumedėjusių augalų asortimentu galima pasiekti, kad sodybos želdynas būtų efektingas viso vegetacijos laikotarpio metu. Straipsnyje pateikiamas Lietuvoje auginamų ir šiuolaikinės sodybos želdynui tinkamų, puošniai žydinčių krūmų ir krūmokšnių 71 rūšies ir tarprūšinių hibridų sąrašas. Taip pat trumpai apžvelgiama introdukuotų sumedėjusių dekoratyvinių augalų atsiradimo, auginimo Lietuvoje eiga ir puošniai žydinčių krūmų sodybose plitimas.

Raktiniai žodžiai: puošniai žydintys krūmai, krūmokšniai, asortimentas.

Puslapių skaičius: 6

Pilna bibliografinė nuoroda:  JURKŠTIENĖ, Audronė Ona. Puošniai žydintys krūmai ir krūmokšniai šiuolaikinės sodybos želdynui. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 5 (10). Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras, 2014, p.  68-73. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos mokslai

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2014_68_73.pdf


12.

Straipsnio pavadinimas: Poskiepių įtaka obelų veislės ‘Aldas’ vaismedžių augumui ir derėjimui

Autoriai (institucija): lekt. Donatas Klimavičius (Kauno kolegija)

Recenzentai: doc. dr. Laimutis Januškevičius (Kauno technologijos universitetas)

Anotacija:  2008–2013 metais Kauno kolegijos Kraštotvarkos fakulteto sode tirta poskiepių įtaka obelų veislės ‘Aldas’ augumui ir derėjimui. Obelų veislė ‘Aldas’ tirta su poskiepiais B.396 (RU) ir P.60 (PL). Abu poskiepiai priskiriami žemūgiams poskiepiams. Vaismedžių augumas įvertintas pagal metūglių ilgį ir kamieno skersmenį. Įvertintas vaismedžių žydėjimo gausumas, obuolių derlius, vidutinė vaisiaus masė. Stebėta vaisių ir lapų jautrumas rauplėms ir lapų filostiktozei.

Raktiniai žodžiai: B.396 poskiepis, P.60 poskiepis, vaismedžių augumas, vaismedžių derlingumas, ‘Aldas‘ veislė, obelų rauplės.

Puslapių skaičius: 5

Pilna bibliografinė nuoroda:   KLIMAVIČIUS, Donatas. Poskiepių įtaka obelų veislės ‘Aldas’ vaismedžių augumui ir derėjimui. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 5 (10). Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras, 2014, p.  74-78. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos mokslai

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2014_74_78.pdf


13.

Straipsnio pavadinimas: Žuvų antrinių žaliavų produktai organinei augalininkystei

Autoriai (institucija): lekt. Irina Koscelkovskienė, dr. Alvija Šalaševičienė (Kauno kolegija)

Recenzentai: doc. dr. Aušra Šimonėlienė (Kauno kolegija)

Anotacija: Didėjant žvejybos mastams bei auginamų fermose žuvų kiekiams, didėja ir perdirbamos žaliavos kiekiai. To pasekoje, žuvų perdirbamojoje pramonėje produkuojama daug daugiau antrinių žuvų žaliavų. Antrinės žuvų žaliavos tiesiogiai susidaro žvejybos laivuose ir žuvų perdirbimo įmonėse, išdorojant žuvis ir atskiriant galvas, vidurius, pelekus ir kitus maistui mažai naudojamus organus arba menkavertes žuvis. Maisto antrinių žaliavų panaudojimas ir sugražinimas į agro ir maisto technologinius srautus yra labai aktualus biologiniu, ekologiniu, aplinkos, o taip pat ekonominiu atžvilgiu ne tik Lietuvoje, bet europiniu ir pasauliniu mastu, vis labiau įsigalint bioekonomikos reikalavimams darniųjų technologijų plėtrai.

Raktiniai žodžiai: žuvų antrinės žaliavos, ekologiškos trąšos, baltymų hidrolizatai, mineralinės medžiagos.

Puslapių skaičius: 5

Pilna bibliografinė nuoroda:   KOSCELKOVSKIENĖ, Irina; ir ŠALAŠEVIČIENĖ, Alvija. Žuvų antrinių žaliavų produktai organinei augalininkystei. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 5 (10). Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras, 2014, p.  79-83. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: technologijos mokslai

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2014_79_83.pdf


14.

Straipsnio pavadinimas: Augalinės žaliavos parinkimas konditerijos gaminiams eliminuojant glitimą

Autoriai (institucija): Doc. dr. Ingrida Kraujutienė, lekt. Aldona Sugintienė,doc. dr. Aušra Šimonėlienė (Kauno kolegija); doc. dr. Ilona Vagusevičienė (Aleksandro Stulginskio universiteto Žemės ūkio ir maisto mokslų institutas)

Recenzentai: doc. dr. Aušra Steponavičienė (Kauno kolegija)

Anotacija: Atlikta augalinės žaliavos, kurios sudėtyje nebūtų alergeno – glitimo, literatūros analizė. Nustatyta, kad grūdinis baltymas glitimas yra sudarytas iš kelių proteinų: gliadino, gliutenino (kviečiuose), hordeino (miežiuose) ir sekalino (rugiuose). Asmenims, besilaikantiems glitimo dietos, reikia rinktis produktus be minėtų javų žaliavų, keičiant į gaminius iš grikių, ryžių, kukurūzų, avižų, burnočių ir kt. Vertingos grūdinės kultūros auginamos Lietuvoje yra grikiai ir kukurūzai. Jų plotai palyginus su kviečių ženkliai mažesni, nes jų derlingumas nedidelis. Tai lemia biologinės šių augalų ypatybės ir klimato sąlygos. Tačiau jie puikiai tinka plečiant maisto produktų asortimentą – gliuteno netoleruojantiems žmonėms. Technologiniams tyrimams (keksų gamybai) buvo pasirinkti begliuteniai miltai: grikių, kukurūzų bei ryžių. Ryžiai Lietuvoje neauginami, tačiau kaip žaliava maisto pramonėje labai populiari. Eksperimentui pasirinkti konditerijos gaminiai – keksai. Darbas buvo atliekamas Kauno kolegijos Technologijų ir kraštotvarkos fakulteto Maisto technologijos duonos gamybos laboratorijoje. Buvo kepami kontroliniai keksai – pakeičiant 30% kvietinių miltų krakmolu ir begliutenės keksų rūšys, iš 100% kukurūzų, ryžių, grikių miltų. Keksai priskiriami prie minkštos trapios tešlos gaminių. Ruošiant gaminius produktai šiai tešlai ne minkomi, o plakami. Iškepti gaminiai vertinti po 1 paros. Atlikta gaminių jusinė analizė, pagal sudarytas anketas apklausiant vartotojus, bei cheminėje laboratorijoje nustatant drėgmės kiekį. Buvo apklaustas 21 respondentas. Gauti rezultatai parodė, kad tradicinių, kukurūzų ir ryžių miltų keksai buvo priimtinų skoninių savybių, išskyrus keksus iš grikių miltų. Labiausiai grikių miltų keksuose vartotojams nepatiko būdingas grikiams skonis ir kvapas. Jų paviršius pagal įprastas kepimo sąlygas buvo linkęs apdegti.

Raktiniai žodžiai: augalinės žaliavos, kviečių, grikių, kukurūzų ir ryžių miltai, keksai.

Puslapių skaičius: 5

Pilna bibliografinė nuoroda: KRAUJUTIENĖ, Ingrida, et. al. Augalinės žaliavos parinkimas konditerijos gaminiams eliminuojant glitimą. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 5 (10). Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras, 2014, p.  84-88. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: technologijos mokslai

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2014_84_88.pdf


15.

Straipsnio pavadinimas: Ilgalaikis saugojimas in vitro: alternatyvus būdas braškių genetinių išteklių išsaugojimui

Autoriai (institucija): dr. Vanda Lukoševičiūtė (Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas), dr. Rytis Rugienius (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Sodininkystės ir daržininkystės institutas), dr. Adomas Vitas (Vytauto Didžiojo universitetas GMF Aplinkos tyrimų centras Dendroklimatologinių ir radiometrinių tyrimų grupė)

Recenzentai: dr. Vidmantas Bendokas, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Sodininkystės ir daržininkystės institutas

Anotacija: Braškių genetinių išteklių ilgalaikio saugojimo 4 oC temperatūroje tyrimai atlikti 2009–2012 metais Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto Sodo augalų genetikos ir biotechnologijos skyriuje. Ilgalaikio saugojimo tyrimams naudota 16 daržinės braškės (Fragaria x ananassa) veislių, vienas selekcinis numeris ir F. moschata, F. vesca, F. virginiana, F. virginiana subp. glauca rūšys. Braškių skirtingų genotipų mikroūgliai klimato kameroje laikyti 12 mėnesių ant Murashige ir Skoog bei Knopo agarizuotų maitinamųjų terpių 4 oC temperatūroje in vitro. Nustatyta, kad saugojimo žemoje teigiamoje temperatūroje metu, braškių mikroūglių būklės kitimas priklauso nuo genotipo. Ištvermingesnės žiemai braškės ir žemuogės geba geriau prisitaikyti bei išlaikyti ilgesnius eksponavimus žemoje teigiamoje temperatūroje nei neištvermingos žiemai.

Reikšminiai žodžiai: braškė, in vitro, genetiniai ištekliai, mikroūgliai.

Puslapių skaičius: 5

Pilna bibliografinė nuoroda:  LUKOŠEVIČIŪTĖ, Vanda; RUGIENIUS, Rytis; ir  VITAS, Adomas. Ilgalaikis saugojimas in vitro: alternatyvus būdas braškių genetinių išteklių išsaugojimui. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 5 (10). Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras, 2014, p.  89-93. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2014_89_93.pdf


16.

Straipsnio pavadinimas:  Žiedinukų (Brassicogethes spp.) rūšių nustatymas molekuliniu (sekoskaitos) metodu ir genetinės įvairovės įvertinimas

Autoriai (institucija): doc. dr. Vaclovas Makūnas (Kauno kolegija)

Recenzentai: lekt. Jonas Vaidelys (Kauno kolegija)

Anotacija: Žiedinukų (Brassicogethes spp. ) rūšinė sudėtis Kėdainių populiacijų, surinktų 2010 m. žieminiuose ir vasariniuose rapsuose nustatyta bei genetinė įvairovė įvertinta naudojant molekulinį – sekoskaitos metodą. Nustatytos dvi rūšys – vyraujanti (98,2%) Brassicogethes aeneus ir B. viridescens (1,8%). Pagal mtDNR sekas nustatyti penki skirtingi B. aeneus rūšies vabalų haplotipai (Ked_A, Ked_B, Ked_C, Ked_D, Ked_E), didžiausias genetinis atstumas tarp jų 0,5%. Dažniausiai buvo aptinkamas haplotipas Ked_B (70,9%), kuris buvo nustatytas visuose ėminiuose iš žieminių ir vasarinių rapsų. B. viridescens rūšies (tiek iš Kėdainių populiacijos, tiek iš Alytaus, Prienų bei Tauragės populiacijų) nustatyti du haplotipai – Ked_V ir Ked_V1. Haplotipas Ked_V buvo identiškas Genų banke deponuotam haplotipui (iš Suomijos), o haplotipas Ked_V1 nustatytas tik vienoje iš tirtų populiacijų (Alytaus). Pagal mtDNR COI genų sekas Kėdainių populiacijos tirti B. aeneus individai yra labai artimi iš Suomijos Genų banke deponuotiems šios rūšies vabalų duomenims, tačiau skiriasi nuo Jungtinėje Karalystėje ar Italijoje išplitusių individų.

Raktiniai žodžiai: Brassicogethes aeneus, B. viridescens, molekulinis rūšių nustatymas, sekoskaita, genetinė įvairovė.

Puslapių skaičius: 10

Pilna bibliografinė nuoroda: MAKŪNAS, Vaclovas.  Žiedinukų (Brassicogethes spp.) rūšių nustatymas molekuliniu (sekoskaitos) metodu ir genetinės įvairovės įvertinimas. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 5 (10). Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras, 2014, p.  94-103. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos mokslai

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2014_94_103.pdf


17.

Straipsnio pavadinimas: Vandens įrenginiai interjerų optimizavime

Autoriai (institucija): lekt. Regina Malakauskienė (Klaipėdos valstybinė kolegija)

Recenzentai: doc. dr. Jurga Kučinskienė (Klaipėdos valstybinė kolegija)

Anotacija: Straipsnyje nagrinėjama vandens svarba žmogaus formuojamoje aplinkoje. Analizuojamas vandens etnokultūrinis paveldas, funkcijų ir galimybių asortimentas bei panaudojimas pastatų vidaus erdvėse. Apibendrintai pateikiami vandens įrenginių privalumai bei pritaikymas interjeruose.

Raktiniai žodžiai: vanduo, interjeras, vandens įrenginiai, vandens funkcijos.

Puslapių skaičius: 6

Pilna bibliografinė nuoroda:  MALAKAUSKIENĖ, Regina. Vandens įrenginiai interjerų optimizavime. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 5 (10). Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras, 2014, p.  104-109. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: technologijos mokslai

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2014_104_109.pdf


 

 18.

Straipsnio pavadinimas:  Retųjų augalų apsauga ir panaudojimo želdiniuose galimybių tyrimas

Autoriai (institucija):  lekt. Jolanta Margelienė (Kauno kolegija)

Recenzentai: lekt. Jonas Vaidelys (Kauno kolegija)

Anotacija: Tirta 39–55 taksonai retų dekoratyvių augalų, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą. Atlikus retų augalų tyrimą nustatyta, kad įvertinus laukinių retų, dekoratyvių augalų morfologines savybes dominuoja vidutinio aukščio augalai – 20 rūšių, net 17 tirtų augalų rūšių žiedai yra violetinės spalvos, o žalios spalvos lapus turi 48 tiriamųjų augalų rūšys. Ištyrus laukinių dekoratyvių augalų (55 vnt.) bioekologines savybes, nustatyta, kad vyrauja šviesomėgiai augalai (37 rūšys); daugiausia augalų žydi nuo birželio pradžios iki rugpjūčio pabaigos (50 rūšių); dažniausiai augalai dauginasi tik sėklomis (25 rūšys). Ištyrus laukinių dekoratyvių augalų (55 vnt.) nykimo priežastis nustatyta, kad daugiausia jie nyksta dėl augaviečių apaugimo medžiais ir krūmais (58,18 proc.), melioracijos ir sausinimo (36,36 proc.) bei intensyvaus ūkininkavimo (29,09 proc.). Nustatyta, kad pagrindinės laukinių dekoratyvių augalų apsaugos priemonės yra tradicinio ūkininkavimo palaikymas, šienavimo bei ganymo ribojimas kt. Dekoratyvių augalų (39 taksonų), įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą, panaudojimas yra įvairus, tačiau daugiausia tirtų augalų rūšių galima panaudoti: apvadams – 21, lysvaitėms – 17 ir skynimui – 15. Pagal pritaikymo pozicijas didžiausia augalų grupė – 25 taksonai turi tik tris pritaikymo pozicijas, 12 augalų taksonų turi po keturias ar šešias pritaikymo galimybes ir tik 2 augalų taksonai – po septynias ar devynias pozicijas. Laukinių dekoratyvių augalų pritaikymo galimybės yra daug mažesnės nei kultūrinių dekoratyviųjų augalų.

Raktiniai žodžiai: taksonas, biologinė įvairovė, augalų nykimo priežastys.

Puslapių skaičius: 9

Pilna bibliografinė nuoroda: MARGELIENĖ, Jolanta. Retųjų augalų apsauga ir panaudojimo želdiniuose galimybių tyrimas. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 5 (10). Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras, 2014, p.  110-118. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2014_110_118.pdf



 

19.

Straipsnio pavadinimas: Valgomosios gelteklės ir valgomojo pūtelio ekologiškai auginamų profiliuotoje dirvoje biologinių ir ūkinių savybių įvertinimas

Autoriai (institucija):  Jaunesnioji mokslo darbuotoja Nijolė Maročkienė (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Sodininkystės ir daržininkystės institutas)

Recenzentai: dr. Loreta Buskienė (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Sodininkystės ir daržininkystės institutas)

Anotacija: Tyrimai atlikti Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Sodininkystės ir daržininkystės institute 2011–2012 metais. Kaip tyrimo objektas buvo pasirinktos valgomosios gelteklės (Scorzonera hispanica L.), valgomojo pūtelio (Tragopogon porrifolius L.) šakniavaisinių prieskoninių daržovių rūšys ir ‘Duplex’, ‘Flandrija’ veislės. Darbo tikslas buvo įvertinti valgomosios gelteklės ir valgomojo pūtelio rūšių svarbiausias biologines ūkines savybes, auginant ekologinėmis sąlygomis profiliuotoje dirvoje. Remiantis atlikto bandymo duomenimis nustatyta, kad valgomojo pūtelio augalai išsiskyrė antžeminės dalies aukščiu (39,8 cm.), lapų skrotelės skersmeniu (74,5 cm.), lapų skaičiumi (32,5 vnt.), lapijos ilgiu (58,5 cm) ir šakniavaisio formos indeksu (10,3). Didžiausią suminį (9,0 t ha-1) ir prekinių (7,5 t ha-1) šakniavaisių derlių išaugino valgomosios gelteklės ‘Duplex’ veislė. Šios veislės prekinių šakniavaisių išeiga (82,7%) buvo didžiausia. 

Raktiniai žodžiai: derlius, valgomoji gelteklė, valgomasis pūtelis, žaliava.

Puslapių skaičius: 5

Pilna bibliografinė nuoroda:  MAROČKIENĖ, Nijolė. Valgomosios gelteklės ir valgomojo pūtelio ekologiškai auginamų profiliuotoje dirvoje biologinių ir ūkinių savybių įvertinimas. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 5 (10). Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras, 2014, p.  119-123. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2014_119_123.pdf


20.

Straipsnio pavadinimas: Reti dekoratyvūs augalai Lietuvos gėlynams

Autoriai (institucija): Donatas Misiūnas, Jonas Vaidelys (Kauno kolegija)

Recenzentai: doc. dr. Laimutis Januškevičius (Kauno technologijos universitetas)

Anotacija: 2009–2013 metais Jono Vaidelio sodyboje – valstybės saugojamoje dendrologinėje kolekcijoje buvo tirti 33 taksonų reti arba mažai paplitę Lietuvos želdiniuose žoliniai dekoratyvieji augalai. Atlikti fenologiniai stebėjimai ir biometriniai matavimai, įvertinant tirtų augalų dekoratyvumą, augimo ir vystymosi ypatybes; reprodukcinio pajėgumo tyrimai, įvertinant augalo prioritetinį dauginimo būdą, dauginimo(si) spartą; išaiškintos pritaikymo gėlynuose teorinės galimybės. 1980–1983 m. ir 2002–2006 m. Lietuvos miestų visuomeninių gėlynų tyrimai (Vaidelys, 1980–1983; 2002–2006) parodė, kad juose neauginami arba labai retai auginami šie augalai, todėl jie galėtų pagausinti gėlynams tinkamų augalų sortimentą. Perspektyviausiais galima laikyti švelniąją rasakilą – Alchemilla molis (Buser) Rothm.), taurujį bobramunį – Chamaemelum (Anthemis) nobile (L.) All., širdžialapę stimburę (saururiją) – Houttuyania cordata Thunb., stambiažiedį plačvarpį – Platycodon grandiflorus (Jacq.)A.DC., kaštonlapę rodžersiją – Rodgersia aesculifolia Batal., gumbinį česnaką – Allium tuberosum Rottl. ex Spreng., didžiąją astranciją – Astrantia major L., skydinę darmerą – Darmera peltata Torr. ex Benth., Knapo gvazdiką – Dianthus knapii (Panth.) Borb., pavasarinę vilkaguonę – Hylomecon vernalis Maxim., rusinį vilkdalgį – Iris ruthenica Ker-Gawl., viršūnžiedę pachisandrą – Pachysandra terminalis Sieb. et Zucc., tibetinę raktažolę – Primula florindae Ward. Kiti tirti augalai turi siauresnį pritaikymo diapozoną dėl sudėtingo dauginimo ir ypatingų reikalavimų aplinkos sąlygoms.

Raktiniai žodžiai: žoliniai dekoratyvūs augalai, sortimentas, pritaikymas gėlynuose.

Puslapių skaičius: 8

Pilna bibliografinė nuoroda: MISIŪNAS, Donatas; ir VAIDELYS, Jonas. Reti dekoratyvūs augalai Lietuvos gėlynams. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 5 (10). Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras, 2014, p.  124-131. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2014_124_131.pdf



21.

Straipsnio pavadinimas: Sodybos želdyno, kaip žaliojo etninės kultūros paveldo, identifikavimas

Autoriai (institucija): doc. dr. Romualdas Misius (Kauno kolegija)

Recenzentai: dr. Aušra Mlinkauskienė (Kauno technologijos universitetas)

Anotacija: Lietuvoje saugotini vietose etninės kultūros paveldo objektai identifikuojami ir vertinami remiantis nuodugniais tyrimais jų buvimo vietose. Esantis Lietuvos Istorijos ir kultūros paminklų sąraše bei Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registre ir dar neregistruotas jokiuose dokumentuose kultūros paveldas nuodugniai tiriamas, o paliktinas saugoti vietose vertinamas bei apsaugai ir plėtrai atrenkamas pagal sisteminį kompleksą objekto/vietovės vertės identifikavimo požymių, apibrėžiamų šešiais bendriausiais jos įvertinimo kriterijais. Straipsnyje analizuojamas sodybos želdyno teisinis ir paveldosauginis statusas, sodybos želdyno atitikimas kultūros vertybių apsaugos organizavimo nuostatoms, kultūros paveldo objektų raiškos kriterijai etninės kultūros paveldo identifikavimo kontekste.

Raktiniai žodžiai: sodybos želdynas, žaliasis etninės kultūros paveldas, vertinimo kriterijai, identifikavimo požymiai.

Puslapių skaičius: 8

Pilna bibliografinė nuoroda:  MISIUS, Romualdas. Sodybos želdyno, kaip žaliojo etninės kultūros paveldo, identifikavimas. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 5(10). Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras, 2014, p.  132-139. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: technologijos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2014_132_139.pdf



22.

Straipsnio pavadinimas: Skirtingų rūšių kaštonų (Aesculus L.) fitopatologinė būklė pajūrio klimato sąlygomis

Autoriai (institucija): dr. Rita Nekrošienė, Dovilė Paulauskaitė (Klaipėdos universitetas)

Recenzentai: dr. Regina Skuodienė (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Vėžaičių filialas)

Anotacija: Straipsnyje analizuojamas Klaipėdos universiteto (toliau – KU) Botanikos sode augančių trijų kaštonų rūšių: paprastojo (Aesculus hippocastanum L.), rausvažiedžio (A. x carnea Hayne) ir raudonžiedžio (A. pavia L.) lapų ligų išplitimas bei intensyvumas. Nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu kaštonų lapus pažeidė šios ligos: kaštoninė diploidina (sukėlėjas Diplodina aesculi), miltligė (sukėlėjas Erysiphe flexuosa) ir filostiktozė (sukėlėjas Guignardia aesculi). Intensyviausiai ligos plito ant paprastojo kaštono lapų, o raudonžiedis kaštonas ligų buvo pažeistas mažiausiai.

Raktiniai žodžiai: kaštonų lapų ligos, lapų ligų išplitimas, lapų ligų intensyvumas.

Puslapių skaičius: 6

Pilna bibliografinė nuoroda: NEKROŠIENĖ, Rita; ir PAULAUSKAITĖ, Dovilė. Skirtingų rūšių kaštonų (Aesculus L.) fitopatologinė būklė pajūrio klimato sąlygomis. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 5(10). Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras, 2014, p.  140-145. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2014_140_145.pdf



23.

Straipsnio pavadinimas: Kitos rūšies apsupimo įtaka kai kuriems eglių ir pušų augimo ir vystymosi rodikliams

Autoriai (institucija): Gediminas Palekas (Aleksandro Stulginskio universitetas, Miškų ir ekologijos fakultetas, Miško biologijos ir miškininkystės institutas)

Recenzentai: lekt. dr. Julius Bačkaitis (Aleksandro Stulginskio universitetas)

Anotacija: Skirtingo mišrumo laipsnio eglės ir pušies medynuose įvertinti kitų medžių rūšių apsupimo laipsnis ir medžių padėtis medyne, išmatuoti medžių skersmenys ir įvertinta išsivystymo klasė. Šie duomenys leidžia nustatyti eglės apsupimo įtaką pušies ir pušies apsupimo įtaką eglės išsivystymo klasės ir padėties medyno arde rodikliams. Nustatoma, kaip kinta eglių ir pušų skersmuo didėjant tarpusavio sąlyčio laipsniui. Atlikus duomenų analizę pastebėta, kad didesnis kitų medžių apsupimo laipsnis labiau įtakoja eglės skersmens, išsivystymo klasės ir padėties medyno arde rodiklius. Daugumoje atvejų pastebimas ir ryškesnis jų absoliutinių reikšmių kitimas. Žymesnio eglės apsupimo poveikio pušiai neaptikta.

Raktiniai žodžiai: paprastoji eglė, paprastoji pušis, medžių skersmuo, medžių rūšių apsupimo laipsnis, medžių padėtis medyne.

Puslapių skaičius: 5

Pilna bibliografinė nuoroda: PALEKAS, Gedinimas. Kitos rūšies apsupimo įtaka kai kuriems eglių ir pušų augimo ir vystymosi rodikliams. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 5 (10). Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras, 2014, p. 146-150. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2014_146_150.pdf


24.

Straipsnio pavadinimas: Vaistinių augalų įvairovės tyrimų raida Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode vaistinių augalų mokslo sektoriuje 90-ties metų laikotarpiu

Autoriai (institucija): prof. dr. (HP) Ona Ragažinskienė (Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas)

Recenzentai: prof. dr. Nijolė Savickienė, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

Anotacija: Pateikiama 90 metų (1924–2014 m.) mokslinės veiklos raida tiriant vaistinių, prieskoninių (aromatinių) augalų rūšių įvairovę ir kuriant jų kolekcijas Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo Vaistinių augalų mokslo sektoriuje, atskirais laikotarpiais ir tyrimų temų aspektais. Pažymėtini vaistinių, prieskoninių–medingųjų augalų ir apynių kolekcijų bei jų mokslinių tyrimų keturi laikotarpiai: pirmasis – 1924–1949 m., antrasis – 1949–1984 m., trečiasis – 1984–1999 m., ketvirtasis – 1999–2014 m. Straipsnyje pateiktas apibendrinimas atskirų laikotarpių tyrimo problemos, temos ir mokslinių duomenų apie vaistinių, prieskoninių (aromatinių) augalų įvairovę. Tai atsispindi monografijose, mokslinėse publikacijose, leidiniuose ir habilitacijos ir daktaro disertacijose. Mokslinio tiriamojo ir pedagoginio darbo sudedamoji dalis ir tyrimo objektas – vaistinių, prieskoninių–medingųjų augalų ir apynių kolekcijose introdukuojami augalai.

Raktiniai žodžiai: vaistiniai, prieskoniniai (aromatiniai) augalai, įvairovė, kolekcijos, introdukcija, Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas.

Puslapių skaičius: 6

Pilna bibliografinė nuoroda: RAGAŽINSKIENĖ, Ona. Vaistinių augalų įvairovės tyrimų raida Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode vaistinių augalų mokslo sektoriuje 90-ties metų laikotarpiu. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 5 (10). Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras, 2014, p. 151-156. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2014_151_156.pdf

 


25.

Straipsnio pavadinimas: Kalkinių medžiagų, praturtintų humusu, naudojimas rūgštėjančiuose dirvožemiuose

Autoriai (institucija): Dr. Regina Repšienė (Lietuvos Agrarinių ir miškų mokslo centro Vėžaičių filialas), doc. dr. Danutė Karčauskienė, prof. dr. Dalia Ambrazaitienė (Klaipėdos universitetas, Klaipėdos valstybinė kolegija)

Recenzentai: dr. Gintaras Šiaudinis, Lietuvos Agrarinių ir miškų mokslo centro Vėžaičių filialas

Anotacija: Straipsnyje pateikiami tyrimų duomenys skirtingų normų pakalkinimo kalkine medžiaga su humuso priedu poveikį dirvožemio savybėms ir augalų produktyvumui. Tyrimai buvo atlikti Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Vėžaičių filiale 2012–2013 m. Tyrimų tikslas – nustatyti kalkinių medžiagų Kalktrąšė Hum praturtintu humusu poveikį dirvožemio savybėms ir daugiamečių žolių produktyvumui. Vakarų Lietuvoje po pakalkinimo parūgštėjusio iki vidutinio rūgštumo (pHKCl4,9–5,1, judrusis Al 1,4–1,6 mg kg-1) moreninio priemolio Nepasotintojo Balkšvažemio cheminių savybių pokyčiai ir augalų produktyvumas priklausė nuo Kalktrąšės Hum kiekio ir laiko praėjusio po pakalkinimo. Kasmetinis rūgštėjančio dirvožemio pakalkinimas santykinai nedidelėmis (0,5 ir 1 t ha-1) Kalktrąšės Hum normomis sėjomainos grandyje (miežiai su įsėliu → daugiametės žolės I n.m.) dirvožemio rūgštumo rodikliams – pH ir judriajam Al esminės įtakos neturėjo, tačiau nustatyta mainų Ca ir Mg padidėjimo ir hidrolizinio rūgštumo sumažėjimo tendencijos, palyginus su nekalkintu dirvožemiu. Dirvožemio mikrobiologinis aktyvumas vegetacijos pradžioje didžiausias buvo dirvožemyje pakalkintame (1,0 t ha-1) norma, palyginus su nekalkintu. Kalkinimas įtakojo mikroskopinių grybų skaičiaus sumažėjimą. Didžiausias (3,85 t ha-1) daugiamečių žolių sausųjų medžiagų derlius bei jame raudonųjų dobilų (48,4 %) kiekis gautas dirvožemyje pakalkintame Kalktrąšės Hum 1,0 t ha-1 norma, palyginus su nekalkintu.

Raktiniai žodžiai: kalkinės medžiagos su humusu, rūgštus dirvožemis, derlius.

Puslapių skaičius: 8

Pilna bibliografinė nuoroda: REPŠIENĖ, Regina; KARČIAUSKIENĖ, Danutė; ir AMBRAZAITIENĖ,  Dalia. Kalkinių medžiagų, praturtintų humusu, naudojimas rūgštėjančiuose dirvožemiuose. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 5 (10). Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras, 2014, p. 157-164. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2014_157_164.pdf


26.

Straipsnio pavadinimas: Augimo reguliatorių įtaka darželinių našlaičių (Viola x wittrockiana Gams) daigų auginimui

Autoriai (institucija): magistr. Rasa Samajauskaitė (Aleksandro Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto Žemės ūkio ir maisto mokslų institutas)

Recenzentai: doc. dr. Vaclovas Makūnas (Kauno kolegija)

Anotacija: Augimo reguliatorių įtakos darželinių našlaičių (Viola x wittrockiana Gams) daigų auginimui tyrimai atlikti 2012 metų birželio 30 d. – 2013 metų gegužės 31 d. Plokščių kaime, Šakių rajone. Šio tyrimo tikslas – ištirti augimo reguliatorių Stabilan ir Florone įtaką darželinių našlaičių (Viola x wittrockiana Gams) daigų auginimui. Bandymui atlikti buvo auginamos Swiss Giants serijos ‘Ullswater Blue’ ir ‘Coronation Gold’ veislių darželinės našlaitės (Viola x wittrockiana Gams). Tyrimui atlikti panaudoti augimo reguliatorių Stabilan 0,20% ir Florone 0,15,% 0,20%, 0,25%, 0,30% koncentracijų tirpalai. Dviejų veiksnių bandymas buvo atliktas keturiais pakartojimais, kiekviename pakartojime po 5 tiriamus augalus. Darželinės našlaitės augintos lauke. Sėklos buvo pasėtos į plastikines daigyklas, o daigai išauginę 2–3 tikruosius lapelius persodinti į plastikinius 10 cm skersmens vazonėlius. Bandymui naudotas universalus durpių substratas, kurio pH 5,5–6,5. Atlikus bandymą nustatyta, kad tik augimo reguliatoriaus Stabilan 0,20% koncentracijos tirpalo panaudojimas našlaičių veislės ‘Coronation Gold’ daigams turėjo teigiamą esminę įtaką vegetacijos pradžioje. Našlaičių žydėjimo pradžioje atlikus aukščio, kerelių pločio ir žiedų dydžio matavimus nustatyta, kad augimo reguliatorių Florone ir Stabilan panaudojimas šiems biometriniams rodikliams neturėjo esminės įtakos.

Raktiniai žodžiai: darželinė našlaitė, inhibitoriai, augimo reguliavimas.

Puslapių skaičius: 8

Pilna bibliografinė nuoroda: SAMAJAUSKAITĖ, Rasa. Augimo reguliatorių įtaka darželinių našlaičių (Viola x wittrockiana Gams) daigų auginimui. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 5 (10). Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras, 2014, p. 165-172. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2014_165_172.pdf


27.

Straipsnio pavadinimas: Patogenai 2009–2013 m. neigiamai veikę Alytaus miesto gatvių želdinius

Autoriai (institucija): dr. Vilija Snieškienė (Vytauto Didžiojo Universiteto Kauno botanikos sodas)

Recenzentai: dr. Antanina Stankevičienė, Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas

Anotacija: 2009–2013 m. buvo atliekama Alytaus miesto želdinių būklės stebėsena. Šiame straipsnyje pateikti duomenys apie mieste prie gatvių augančių sumedėjusių augalų ligas ir jų sukėlėjus. Želdinių būklės vertinimui buvo naudota kompleksinė medžių būklės vertinimo metodika, parengta pagal miškininkystėje naudojamą metodiką ją pritaikius specifinėms miesto sąlygoms. Kiekvienais metais rugpjūčio mėnesį buvo įvertinama visų gatvėse augančių medžių būklė. Buvo aptikti 17 rūšių patogenai pastebimai neigiamai veikiantys 12 rūšių ir 2 veislių medžius ir krūmus 19-koje gatvių. Dažniausiai aptinkamos ligos – lapų dėmėtligės (Apiognomonia, Mycoshaerella, Cercospora, Septoria, Phyllosticta, Marsonina, Rhytisma), miltligės (Erysiphe, Podosphaera, Sawadea). Dauguma iš šių ligų augalams nėra labai pavojingos, bet menkina augalų dekoratyvumą. Stipriausiai šių ligų pažeidžiami: Acer negundo L. (dėmėtligės sukėlėjas – Phyllosticta negundicola Sacc.); Quercus robur L. (miltligės sukėlėjas – Erysiphe alphitoides (Griffon & Maubl.) U. Braun & S. Takam); Tilia cordata Mill. (dėmėtligės sukėlėjas – Mycoshaerella microsora Syd. &P. Syd.). Gatvių želdiniuose ir rekreaciniuose želdiniuose tų pačių rūšių patogenai pasireiškia nevienodai. Didesnė ligų sukėlėjų rūšių įvairovė yra rekreaciniuose želdynuose, nes dažnai čia geresnės sąlygos ne tik augalams, bet ir jų ligų sukėlėjams. Prie gatvių augančių medžių mažesni prieaugiai (miltligių sukėlėjai dažniausiai įsikuria ant jaunų ūglių), po jais nuolat šalinami nukritę lapai (lapuose išlieka grybų vaisiakūniai su sporomis). Medžių būklę neigiamai veikia ne tik patogenai, bet ir kai kurių rūšių grybai–saprotrofai. Tai suodgrybiai, padegdami lapus trukdo normaliai vykti asimiliacijos procesams, be to, teršia aplinką ir gali alergizuoti žmones.

Raktiniai žodžiai: ligų sukėlėjai, miesto želdynai, gatvių želdiniai

Puslapių skaičius: 6

Pilna bibliografinė nuoroda: SNIEŠKIENĖ, Vilija. Patogenai 2009–2013 m. neigiamai veikę Alytaus miesto gatvių želdinius. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 5 (10). Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras, 2014, p. 173-178. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2014_173_178.pdf



28.

Straipsnio pavadinimas: Svarbiausios sumedėjusių augalų ligos Kauno miesto želdiniuose ir želdynuose

Autoriai (institucija): dr. Antanina Stankevičienė (Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas)

Recenzentai: dr. Vilija Snieškienė, Vytauto Didžiojo Universiteto Kauno botanikos sodas

Anotacija: Siekiant išsaugoti, įveisti naujus miesto želdynus ir želdinius, juos prižiūrėti kaip svarbius kraštovaizdžio elementus, suformuoti pilnavertę žaliųjų teritorijų sistemą, Kaune kaip ir daugelyje Europos Sąjungos šalių, yra vykdoma įteisinta privalomoji želdinių būklės urbanizuotose teritorijose stebėsena. Vykdant Kauno miesto aplinkos būklės stebėsenos 2013–2017 metų programą, 2013 m. 62 pastovaus stebėjimo taškuose (32 apsauginiuose gatvės želdiniuose ir 30 rekreacinių želdinių) įvertinta 2114 sumedėjusių augalų (16 genčių, 26 rūšių ir 3 veislių) būklė. Grybinių ligų sukėlėjai yra vienas svarbiausių biotinių veiksnių lemiančių būklės pokyčius. Apsauginiuose gatvių želdiniuose ir rekreaciniuose želdiniuose nustatyta 14 rūšių grybinių ligų sukėlėjų, darančių pastebimą neigiamą įtaką augalų būklei (vidutinis pažeidimo balas, V > 0). Kitų patogenų daroma žala buvo nežymi. Grybinių ligų pažeidimų nepastebėta ant ginalinio klevo (Acer ginnala), paprastosios ievos (Padus avium), grakščiosios liepos (Tilia euchlora), paprastojo skroblo (Carpinus betulus), vienapiestės gudobelės (Crataegus monogyna), baltažiedės robinijos (Robinia pseudoacacia), raudonojo ąžuolo (Quercus rubra), paprastojo skirpsto (Ulmus suberosa). Daugiausiai sumedėjusių augalų rūšių pažeidė suodligės sukėlėjai (Fumago vagans, Cladosporium sp. ir kt.): mažalapę liepą (Tilia cordata), didžialapę liepą (T. platyphyllos), uosialapį klevą (Acer negundo), drebulę (Populus tremula), paprastaąjį ąžuolą (Quercus robur). Stipriausiai augalus pažeidė rauplės: baltąjį gluosnį ‘Tristis’ (Salix alba ‘Tristis’) – Venturia saliciperda, vidutinis pažeidimo balas – 2±2,24; švedinį šermukšnį (Sorbus intermedia) – Venturia inaequalis 2±0,58 balais bei uosialapį klevą (Acer negundo) uosialapio klevo dėmėtligė (Phyllosticta negundinis) – 1,25±0,23 balo.

Raktiniai žodžiai: grybinės ligos, sumedėję augalai, apsauginiai gatvių ir rekreaciniai želdiniai ir želdynai, Kaunas.

Puslapių skaičius: 6

Pilna bibliografinė nuoroda: STANKEVIČIENĖ, Antanina. Svarbiausios sumedėjusių augalų ligos Kauno miesto želdiniuose ir želdynuose. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 5 (10). Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras, 2014, p. 179-184. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2014_179_184.pdf


29.

Straipsnio pavadinimas: Šermukšnio uogomis bei tropiniais vaisiais modeliuotų gėrimų technologija ir analizė

Autoriai (institucija): lekt. Aldona Sugintienė, doc. dr. Ingrida Kraujutienė, doc. dr. Aušra Šimonėlienė (Kauo kolegija)

Recenzentai: dr. Aušra Steponavičienė (Kauno kolegija)

Anotacija: Likeris – saldus alkoholinis gėrimas su kvapiųjų prieskoninių augalų ir vaisių ištraukomis, vaisių sulčių ir eterinių aliejų priedais. Gėrimų gamyboje naudojama labai daug rūšių augalinės žaliavos. Atliktas tyrimas: iš augalinės žaliavos paruoštas pusgaminis –aromatinė trauktinė, o vėliau iš jos bei kitų ingredientų sukurtas užsibrėžtų kokybinių rodiklių spiritinio gėrimo bandomasis pavyzdys. Ištirti šio gėrimo analitiniai rodikliai ir juslinės savybės. Ruošiant gėrimo pusgaminį, eksperimentui pasirinkta šermukšnio uogos, tropiniai citrinų ir apelsinų vaisiai bei kavos pupelės, kuriuos ekstrahuojant 70,0 proc. (tūrio) etanoliu, buvo paruoštas spiritinis ekstraktas – aromatinė trauktinė. Šiuo ekstraktu likeriui suteikiama spalva, aromatinės bei skoninės savybės. Saldumas koreguojamas obuolių vyne ištirpintu cukraus tirpalu. Atliktas tyrimas: iš šermukšnio uogų, tropinių vaisių, kavos aromatinės trauktinės ir obuolių vyno, etilo alkoholio bei cukraus pagamintas spiritinis gėrimas – likeris, kurio kokybiniai rodikliai: etilo alkoholio kiekis – 30,0 proc. tūrio; cukraus kiekis 150,0 g/l, bendrojo ekstrakto kiekis – 150,0 g/l, titruojamųjų rūgščių kiekis, perskaičiavus į citrinų rūgštį, – 6,5 g/l. Sumodeliuoto gėrimo juslinėms savybėms apibūdinti, gaminys analizuotas po dviejų savaičių. 27 vertintojai apibūdino išvaizdos (spalvos, skaidrumo), aromato ir skonio savybes, bei nustatė bendrąjį gėrimo įvertinimą bei priimtinumą.

Raktiniai žodžiai: šermukšnių uogos, tropiniai vaisiai, aromatinė trauktinė, vertintojai.

Puslapių skaičius: 6

Pilna bibliografinė nuoroda: SUGINTIENĖ, Aldona; KRAUJUTIENĖ, Ingrida; ir ŠIMONĖLIENĖ, Aušra. Šermukšnio uogomis bei tropiniais vaisiais modeliuotų gėrimų technologija ir analizė. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 5 (10). Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras, 2014, p. 185-190. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: technologijos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2014_185_190.pdf



30.

Straipsnio pavadinimas: Priešsėlių įtakos žieminių kviečių derlingumui tyrimas

Autoriai (institucija): lekt. Aloyzas Šeškas (Kauno kolegija)

Recenzentai: lekt. Donatas Klimavičius (Kauno kolegijas)

Anotacija: 2009–2013 metais Kauno rajono Piliuonos kaimo ūkininko Antano Isodos ūkyje tirta priešsėlių įtakos žieminių kviečių derlingumui efektyvumas. Šis ūkininkas ūkininkauja nuo 2000 metų, analizuojamų augalų derliai gaunami vidutiniai. Tiriamuoju laikotarpiu 2009–2013 m. atlikti tyrimai parodė, kad didžiausią derlių ūkininkas gavo priešsėliu parinkdamas daugiametes žoles. Tyrimas pagal numatytą metodiką 2013 m. rudenį nutraukiamas, nes per ši tiriamąjį laikotarpį rezultatai buvo analogiški, tai yra labiausia tikslinga sėti žieminius kviečius po daugiamečių žolių. Be to, ūkininkas pakeitė ūkio specializaciją, atsisakydamas gyvulininkystės padalinio, todėl pas jį jau keičiasi ir sėjomaina, nebus daugiau auginama daugiametės žolės.

Raktiniai žodžiai: derlingumas, priešsėlis, pūdymas, žieminiai kviečiai.

Puslapių skaičius: 4

Pilna bibliografinė nuoroda: ŠEŠKAS, Aloyzas. Priešsėlių įtakos žieminių kviečių derlingumui tyrimas. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 5 (10). Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras, 2014, p. 191-194. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2014_191_194.pdf



31.

Straipsnio pavadinimas: Vaisių uogų sultimis ir kitais bioaktyviais komponentais praturtinto maistui skirto sirupo, pagaminto naudojant natūralią medaus invertazę, tyrimai

Autoriai (institucija): doc. dr. Aušra Šimonėlienė, doc. dr. Ingrida Kraujutienė, Lekt. Aldona Sugintienė (Kauno kolegija)

Recenzentai: doc. dr. Ernesta Trečiokienė (Kauno kolegija)

Anotacija: Tirta maistui skirtų produktų, savo sudėtimi artimų medui, ir praturtintų vaisių uogų sultimis bei kitais bioaktyviais komponentais gamybos galimybes. Natūralią meduje esančią invertazę galima naudoti sirupų, savo sudėtimi artimų žiedų medui, gamybai. Vaisių uogų sultys suteikia gaminiui natūralią spalvą ir pasižymi natūraliu antioksidaciniu poveikiu. Tuo pagrindu buvo siekiama sukurti sveikatai palankų produktą ir nustatyti kai kuriuos svarbius technologinius parametrus. Sirupai buvo pagaminti naudojant medų, cukrų, spanguolių ir braškių sultis, vitaminą C ir prebiotines bakterijas. Dėl gerų juslinių savybių cheminės sudėties sirupų gamybai pasirinkta naudoti braškių ir spanguolių sultis. Tyrimo tikslas – ištirti maistui skirtų produktų savo sudėtimi artimų medui, ir praturtintų vaisių uogų sultimis bei kitais bioaktyviais komponentais gamybos galimybes. Nustatyta, kad praturtinus produktą vitaminu C, vitamino kiekis intensyviausiai mažėja pirmą laikymo savaitę. Vėliau vitamino kiekis mažėjo nestipriai. Vitamino C stabilumą sirupuose prailginti galima gaminį laikant ne aukštesnėje kaip 5–10 oC temperatūroje. Sirupų, kurių sudėtyje yra sulčių, klampis po inversijos buvo didesnis, nei sirupų be sulčių. Po inversijos, laikomo produkto klampis didėja, todėl rekomenduojama invertuotus tirpalus sufasuoti nedelsiant. Laikant bandinius kambario temperatūroje kristalizacijos procesas vyksta greitai, be to bandinių sudėtyje esančios pektininės medžiagos, kurios pasižymi tirštinančiomis savybėmis, apsprendžia didesnį produkto klampumą. Nustatyta, kad 100 g invertuotų sirupų su braškių ir spanguolių sultimis energinė vertė svyravo nuo 1715,13 kJ iki 1769,32 kJ. Maistui skirto natūralia medaus invertaze invertuoto sirupo praturtinti prebiotinėmis bakterijomis, kurios gerintų žmogaus žarnyno mikroflorą (Lactobacillus bulgaricus, Streptococcus thermophilus; Lactobacillus acidophilus; Lactobacillus bifidus) netikslinga, nes tokioje terpėje bakterijos neišlieka gyvybingos.

Raktiniai žodžiai: vaisių–uogų sultys, invertuotas sirupas, vitaminas C, sveikatai palankus maistas, medus.

Puslapių skaičius: 6

Pilna bibliografinė nuoroda: ŠIMONĖLIENĖ, Aušra; Aldona; KRAUJUTIENĖ, Ingrida; ir SUGINTIENĖ. Vaisių uogų sultimis ir kitais bioaktyviais komponentais praturtinto maistui skirto sirupo, pagaminto naudojant natūralią medaus invertazę, tyrimai. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 5 (10). Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras, 2014, p. 195-200. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: technologijos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2014_195_200.pdf



32.

Straipsnio pavadinimas: Lazdijų rajono Rudaminos dvaro parko sumedėjusių augalų būklė

Autoriai (institucija): Lekt. Irena Tulabienė(Kauno kolegija), dr. Vilija Snieškienė (Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas)

Recenzentai: dr. Antanina Stankevičienė (Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas)

Anotacija: 2010–2013 m. buvo tirti Lazdijų rajono Rudaminos dvaro parko želdiniai. Parke buvo įvertinta 12 vietinės floros (mažalapė liepa (Tilia cordata), paprastasis ąžuolas (Quercus robur), karpotasis beržas (Betula pendula), paprastasis klevas (Acer platanoides), paprastoji pušis (Pinus sylvestris), paprastasis uosis (Fraxinus excelsior), miškinė kriaušė (Pyrus pyraster), paprastoji eglė (Picea abies), paprastasis skroblas (Carpinus betulus), blindė (Salix caprea), juoduogis šeivamedis (Sambucus nigra) paprastoji vinkšna (Ulmus laevis)), 7 rūšių introdukuotų (paprastasis kaštonas (Aeculus hippocastanum), platanalapis klevas (Acer pseudoplatanus), didžialapė liepa (Tilia platyphyllos), švedinis šermukšnis (Sorbus intermedia), europinis maumedis (Larix decidua), dygioji eglė (Picea pungens), kanadinė tuopa (Populus canadensis)), ir vienos veislės (Salix alba `Tristis`) sumedėjusių augalų fitosanitarinė būklė. 2010–2013 m. ligos ir kenkėjai Rudaminos dvaro parke nebuvo labai paplitę. Tiriamuoju laikotarpiu pastoviai gausu buvo keršosios kaštoninės kandelės (Cameraria ohridella), kurios pažeidimų vidurkis siekė iki 4 balų. Parke labiausiai paplitusios lapų ligos – klevo lapų juoduliai (sukėlėjas Rhytisma acerinum) pažeidimo vidurkis – 2,75 balai, ąžuolo miltligė (sukėlėjas Microsphaera alphitoides) – pažeidimo vidurkis – 2,5 balo.

Raktiniai žodžiai: sumedėję augalai, fitosanitarinė būklė, ligos, kenkėjai.

Puslapių skaičius: 7

Pilna bibliografinė nuoroda: TULABIENĖ, Irena; ir SNIEŠKIENĖ, Vilija. Lazdijų rajono Rudaminos dvaro parko sumedėjusių augalų būklė. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 5 (10). Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras, 2014, p. 201-207. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2014_201_207.pdf



33.

Straipsnio pavadinimas: Baltojo šilkmedžio (Morus alba L.) introdukcija VDU Kauno botanikos sode

Autoriai (institucija): Edita Turskienė (Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas)

Recenzentai: dr. Valerija Baronienė, VĮ Dubravos eksperimentinė mokomoji miškų urėdija

Anotacija:  Šilkmedžiai (Morus L.) – šilkmedinių (Moraceae Link) šeimos augalų gentis, kurioje yra 10 medžių ir krūmų rūšių. Lietuvoje šilkmedžiai natūraliai neauga, jie yra kilę iš Azijos bei Amerikos žemynų. Lietuvoje šilkmedžiai dar mažai žinomi sumedėję augalai, labiau pažįstami tik botanikams, profesionaliems sodininkams ar kolekcionieriams. Jie galėtų tapti žymiai populiaresni dėl įvairiapusės naudos žmogui. Šilkmedžių uogos valgomos ir vitaminingos, medžiai tinkami auginti dekoratyviniuose želdiniuose, lapai yra vaistingi, o mediena tinkama medžio dirbiniams. Lietuvoje šilkmedžiai nuo seno buvo auginami kelių dvarų parkuose. Kartu su medžiais buvo atvežti ir šilkaverpio vikšrai, mintantys šilkmedžių lapais. Jie buvo auginami atvirame grunte arba žiemos soduose, iš jų buvo bandoma išgauti šilką. Po karo šilkmedžiai pamažu buvo pradėti sodinti parkuose, šalia mokyklų bei kitose viešose erdvėse. Pirmasis Lietuvoje, pradėjęs sistematiškai introdukuoti bei moksliškai tirti šilkmedžius, buvo Kauno botanikos sodo mokslininkas dr. A.Urbonas. Jis ne tik tyrė, bet ir populiarino šiuos augalus. Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode pirmasis baltasis šilkmedis buvo pasodintas 1936 metais. Jis iki tyrimo pradžios neišliko, bet tebeauga 13 medžių, sodintų 1948 metais. Baltieji šilkmedžiai buvo sodinami dviejose Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Kauno botanikos sodo vietose – senajame pomologiniame sode ir centrinėje botanikos sodo dalyje šalia „J“ formos tvenkinio. Botanikos sode auga ir juodieji šilkmedžiai, bet apie jų introdukavimo pradžią VDU Kauno botanikos sodo archyvuose beveik neišlikę duomenų. 2012–2013 metais buvo tirtas baltųjų šilkmedžių amžius Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode. Buvo atliekami šių medžių introdukciniai ir dendrochronologiniai tyrimai, nustatoma sėklų gavimo kilmė bei medžių gyvavimo trukmė.

Raktiniai žodžiai: baltasis šilkmedis, introdukcija, VDU Kauno botanikos sodas

Puslapių skaičius: 5

Pilna bibliografinė nuoroda: TURSKIENĖ, Edita. Baltojo šilkmedžio (Morus alba L.) introdukcija VDU Kauno botanikos sode. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 5 (10). Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras, 2014, p. 208-212. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2014_208_212.pdf



34.

Straipsnio pavadinimas: Dažniausiai Lietuvoje auginamų riešutmedžių rūšių sėjinukų augimo ir vystymosi palyginamieji tyrimai

Autoriai (institucija): dokt. Tadas Vaidelys (Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto Miško biologijos ir miškininkystės institutas)

Recenzentai: doc. dr. Laimutis Januškevičius (Kauno technologijos universitetas)

Anotacija: Riešutmedžiai yra vertingi augalai, nes jų mediena yra labai vertinama baldininkų, jų riešutai turi didelę maistinę vertę, jų lapai naudojami liaudies medicinoje. Sėkmingam riešutmedžių auginimui, Lietuvos klimatinėmis sąlygomis, svarbu nustatyti augimo ir vystymosi skirtumus tarp atskirų riešutmedžių rūšių. Dažniausiai Lietuvoje auginamų riešutmedžių rūšių (pilkojo, juodojo, graikinio, mandžiūrinio ir širdžiavaisio) sėjinukų tyrimai vykdyti 2011–2013 metais. Nustatyta, kad geriausiai sudygo mandžiūriniai ir širdžiavaisiai riešutmedžiai, prastai dygo juodieji ir graikiniai riešutmedžiai. Pilkųjų riešutmedžių daigumas 60%. Didžiausią augimo į aukštį ir skersmenį prieaugį per dvejus metus pasiekė mandžiūrinių, širdžiavaisių ir pilkųjų riešutmedžių sėjinukai, mažiausią – graikinių ir juodųjų riešutmedžių sėjinukai.

Raktiniai žodžiai: riešutmedžių rūšys, riešutmedžių daigumas, aukščio ir skersmens prieaugis.

Puslapių skaičius: 7

Pilna bibliografinė nuoroda: VAIDELYS, Tadas. Dažniausiai Lietuvoje auginamų riešutmedžių rūšių sėjinukų augimo ir vystymosi palyginamieji tyrimai. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 5 (10). Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras, 2014, p. 213-219. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2014_213_219.pdf



35.

Straipsnio pavadinimas: Unikalių ekologiškų baldų, iš augalinės kilmės konstrukcinių medžiagų, dizainas

Autoriai (institucija): lekt. Inga Valentinienė (Kauno kolegija)

Recenzentai: lekt. Jolanta Margelienė, Kauno kolegija

Anotacija: Jau seniai yra žinoma ir dar vis tobulinama ekologiškų baldų, iš natūralios medienos gamybos technologija, tačiau panaudojant vis daugiau Žemės teikiamų resursų – kasmet natūraliai savaime gamtoje atsinaujinančių ar pluoštinių augalų žaliavą gamybai, ekologiškumo problemos baldų pramonės sektoriuje ženkliai sumažėtų. Straipsnyje nagrinėjamos inovatyvios galimybės projektuoti ir gaminti ekologiškus baldus iš kitų pasaulio šalių augmenijos bei Lietuvoje auginamų pluoštinių augalų – linų, dilgėlių ir kanapių pluošto. Aptariama, kokią įtaką daro augalinės kilmės konstrukcinės medžiagos baldų dizainui.

Raktiniai žodžiai: ekologiški baldai, eko dizainas, pluoštiniai augalai, linų, dilgėlių ir kanapių pluoštas, biopluoštinės plokštės.

Puslapių skaičius: 6

Pilna bibliografinė nuoroda: VALENTINIENĖ, Inga. Unikalių ekologiškų baldų, iš augalinės kilmės konstrukcinių medžiagų, dizainas. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 5 (10). Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras, 2014, p. 220-225. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: technologijos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2014_220_225.pdf