Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai (6) 11

Kiti mokslo darbų tomai
English

.

Redakcinė kolegija

Redakcinė kolegija:
Dr. Valerija Baronienė (Dubravos eksperimentinė mokomoji urėdija)
Prof. hab. dr. Jurgis Bučas (Kauno technologijos universitetas)
Prof. dr. (HP) Honorata Danilčenko (Aleksandro Stulginskio universitetas)
Doc. dr. Laimutis Januškevičius (Kauno technologijos universitetas, Kauno kolegija)
Doc. dr. Eugenijus Jonaitis (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas)
Akademikas hab. dr. Stasys Karazija (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro filialas Lietuvos miškų institutas)
Doc. dr. Romualdas Misius (Kauno kolegija)
Prof. hab. dr. Vida Mildažienė (Vytauto Didžiojo universitetas)
Lekt. Donatas Misiūnas (Kauno kolegija) (atsakingas redaktorius)
Prof. dr. Evaldas Vylius Navys (Vilniaus universitetas, draugija „Žaliuojanti Vilnija“)
Prof. dr. (HP) Ona Ragažinskienė (Vytauto Didžiojo universitetas, Kauno botanikos sodas)
Dr. (HP) Nobertas Uselis (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro filialas Sodininkystės ir daržininkystės institutas)
Lekt. Jonas Vaidelys (Aleksandro Stulginskio universitetas) (vyriausias redaktorius)
Dr. Regina Vasinauskienė (Aleksandro Stulginskio universitetas)

 

 

Redakcinės kolegijos adresas
Kauno kolegijos Technologijų ir kraštotvarkos fakulteto Želdinių ir agrotechnologijų katedra
Pramonės pr. 22, LT-50387 Kaunas
Tel: +370 37 561279
El. paštas: donatas.misiunas@go.kauko.lt

Mokslo darbai

 

Leidinio pavadinimas: Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas = Optimization of Ornamental and Garden Plant Assortment, Technologies and Environment

Leidinio tipas: mokslo darbai

Leidėjas: Kauno kolegijos Technologijų ir kraštotvarkos fakulteto Želdinių ir agrotechnologijų katedra

ISSN: 2029-1906 (spausdintas);  ISSN 2335-7282 (online)

Metai (tomas) numeris: 2015 (6) 11

Straipsniai recenzuoti redakcinės kolegijos ir recenzento

Patalpinimo data: 2015 m. balandžio 16 d.

Leidinys cituojamas tarptautinėse duomenų bazėse: CAB Abstracts, Global Health, CABI Full Text.


1. 

Straipsnio pavadinimas: Rudenį žydintys sumedėję augalai Dubravos arboretume

Autoriai (institucija): dr. Valerija Baronienė (Dubravos eksperimentinė mokomoji miškų urėdija)

Recenzentai (institucija): doc. dr. Laimutis Januškevičius (Kauno kolegija)

Anotacija: Mūsų parkuose ir soduose žydinčių sumedėjusių augalų rudeniop labai negausu. Nors tokių augalų rūšių nėra daug, bet ir esamos ne visiems žinomos ir nelabai populiarios. Straipsnyje pateikiama Dubravos arboretume rudenį žydinčių medžių ir krūmų apžvalga, svarbiausios jų bioekologinės savybės, platesnio auginimo galimybės. Iš maždaug 660 Dubravos arboretume auginamų magnolijūnų rūšių ir veislių apie 10 % augalų žydi rudenį. Kai kurie jų puikiai tinka Lietuvos klimato sąlygoms ir gali būti plačiau auginami tiek privačiuose, tiek visuomeninės paskirties želdynuose, suteikdami jiems spalvingumo. Beveik tiek pat augalų rudenį žydi negausiai, pakartotinai arba tik kai kuriais metais, esant tinkamoms aplinkos sąlygoms. Šie augalai taip pat galėtų būti plačiau taikomi želdynuose.

Raktiniai žodžiai: sumedėję augalai, Dubravos arboretumas, žydėjimas.

Puslapių skaičius: 7

Pilna bibliografinė nuoroda: BARONIENĖ, Valerija. Rudenį žydintys sumedėję augalai Dubravos arboretume. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 6 (11). Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras, 2015, p. 9-15. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos mokslai

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2015_9_15.pdf


2.

Straipsnio pavadinimas: Kontroliuojamo veikimo azoto trąšų ir jų normų įtaka burokėlių biologinei vertei ir išsilaikymui

Autoriai (institucija): dr. Ona Bundinienė, jaunesnysis mokslo darbuotojas Vytautas Zalatorius, Roma Starkutė, dr. Danguolė Kavaliauskaitė (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Sodininkystės ir daržininkystės institutas)

Recenzentai: dr. Julė Jankauskienė (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Sodininkystės ir daržininkystės institutas)

Anotacija: 2009–2011 m. LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institute atliktų tyrimų tikslas – įvertinti kontroliuojamo veikimo azoto trąšų ((su metilen-urea nitrifikacijos inhibitoriumi, prekinis trąšos pavadinimas Sirflor 39,5N) ir kalcio amonio salietros su ceolitu (klinoptilolitas)) ir jų normų įtaką burokėlių ‘Boro’ F1 produktyvumui, šakniavaisių biologinei vertei ir išsilaikymui. Bandymai vykdyti priesmėlio ant lengvo priemolio karbonatingajame sekliai glėjiškame išplautžemyje – IDg8-k / Calc(ar)i- Epihypogleyic Luvisols – LVg-p-w-cc). Dirvožemis buvo mažo ir vidutinio humusingumo, mažo azotingumo, didelio ir labai didelio fosforingumo, vidutinio kalingumo ir kalingas, turtingas judriuoju kalciu ir magniu.Visos panaudotos azoto trąšos didino prekinį burokėlių derlių. Didžiausias prekinis burokėlių derlius (56,2 t ha-1) gautas, išbėrus kontroliuojamo veikimo trąšą Sirflor 39,5N prieš sėją (N120). Panašūs derliai gauti tręšiant kalcio amonio salietra su ceolitu, išbėrus 120 kg ha-1 azoto (55,4 t ha-1). Prekinis burokėlių derlius, palyginti su derliumi gautu patręšus sumažinta azoto norma (N90), padidėjo vidutiniškai 4,2 t ha-1, arba 8,2 %, prekinio derliaus išeiga – 5,9 %, palyginti su tręštų amonio salietra burokėlių prekiniu derliumi atitinkamai 7,3 t ha-1, 14,9 % ir 4,6 %. Azoto normos dalijimas (N90+30), patręšus amonio salietra arba išbėrimas per kartą patręšus kontroliuojamo veikimo trąšomis, neturėjo įtakos burokėlių išsilaikymui. Išaugintas didesnis prekinis derlius garantavo ir didesnį prekinės produkcijos kiekį. Tręšimas azotu, išbėrus normą per du kartus, arba patręšus kontroliuojamo veikimo trąšomis, išbėrus per kartą prieš burokėlių sėją, mažino sausųjų, tirpių sausųjų medžiagų ir cukrų kiekius, bet didino nitratų kiekį burokėlių šakniavaisiuose, palyginti su rodikliais, gautais patręšus vien tik PK arba auginant burokėlius be trąšų. Sausųjų medžiagų kiekio didėjimas mažino prekinį burokėlių derlių (r = -0,64*). Analogiškai prekinį derlių įtakojo ir tirpių sausųjų medžiagų (r = -0,64*) bei cukrų kiekis (r = -0,46*), tačiau prekiniam derliui didėjant didėjo nitratų kiekis produkcijoje (r = 0,64*). Meteorologinės sąlygos auginimo metų vegetacijos laikotarpiu įtakojo burokėlių šakniavaisių biocheminę sudėtį ir prekinio derliaus išsilaikymą.

Raktiniai žodžiai: biocheminė sudėtis, burokėliai, kontroliuojamo veikimo trąšos, tręšimo norma, sandėliavimas.

Puslapių skaičius: 7

Pilna bibliografinė nuoroda: BUNDINIENĖ, Ona, et al.  Kontroliuojamo veikimo azoto trąšų ir jų normų įtaka burokėlių biologinei vertei ir išsilaikymui. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 6 (11). Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras, 2015, p.  16-22. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2015_16_22.pdf


3.

Straipsnio pavadinimas: Tulpių (Tulipa L.) veislių morfologinių ir dekoratyvių savybių aprašas

Autoriai (institucija): dr. Stasė Dapkūnienė (Augalų genų bankas, Vilniaus universiteto botanikos sodas), dr. Regina Juodkaitė (Vilniaus universiteto botanikos sodas ), dr. Ona Motiejūnaitė (Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakultetas)

Recenzentai: lekt. Jonas Vaidelys, Aleksandro Stulginskio universiteto Žemės ūkio ir maisto mokslų institutas

Anotacija: Tulpių (Tulipa L.) genties paplitimo arealas yra labai platus. Didžiausia tulpių įvairovė yra Vidurinėje Azijoje, Irane ir Afganistane. Vienų autorių duomenimis tulpės genčiai priklauso iki 100, kitų – 120, 140 ar 150 augalų rūšių. Manoma, kad Lietuvoje tulpės 17–18 a. pradėtos auginti dvarų parkuose, vienuolynų ir klebonijų darželiuose, kapinėse. Dabartiniu metu tulpių kolekcijos kaupiamos universitetų botanikos soduose Vilniuje, Šiauliuose, Kaune ir Klaipėdoje, o tulpių selekcija ir kolekcionavimu užsiima daugiau nei 15 Lietuvos selekcininkų draugijos narių. Sukurta dekoratyvių tulpių veislių tinkamų Augalų nacionalinių genetinių išteklių statusui. Apibūdinimo aprašai (Characterization descriptors) – vienas iš augalų genetinių išteklių dokumentų. Aprašų tulpių morfologinių – dekoratyvių savybių vertinimui paruoštų lietuvių kalba nėra. Tikimės, kad straipsnyje pristatomas „Tulpių (Tulipa L.) veislių morfologinių ir dekoratyvių savybių apibūdinimo aprašas“, kuris paruoštas pagal tarptautinės Biologinės įvairovės (Bioversity International) mokslinės organizacijos ir Tarptautinės naujų veislių apsaugos sąjungos (Union pour la Protection des Obtentions Végetales, UPOV), reikalavimus, padės atskirti skirtingus šių augalų fenotipus, lengvai matomus plika akimi ir vienodai pasireiškiančius įvairiomis aplinkos sąlygomis. Aprašą sudaro augalo vegetatyvinės ir generatyvinės augalo dalių vertinimas.

Raktiniai žodžiai: tulpės, apibūdinimo aprašas, morfologinės ir dekoratyvios savybės.

Puslapių skaičius: 7

Pilna bibliografinė nuoroda:  DAPKŪNIENĖ, Stasė; JUODKAITĖ, Regina; ir MOTIEJŪNAITĖ, Ona. Tulpių (Tulipa L.) veislių morfologinių ir dekoratyvių savybių aprašas. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 6  (11). Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras, 2015, p.  23-29. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2015_23_29.pdf


4.

Straipsnio pavadinimas: Pėsčiųjų alėja kaip poilsio erdvė

Autoriai (institucija): lekt. Vida Gerikienė (Klaipėdos valstybinė kolegija), dr. Jurga Kučinskienė (Klaipėdos valstybinė kolegija, Klaipėdos universitetas), dr. Diana Baravykaitė (Klaipėdos valstybinė kolegija)

Recenzentai: dr. Rita Nekrošienė, Klaipėdos universitetas

Anotacija: Įvairių paskirčių miesto želdynai yra svarbiausi miesto kraštovaizdžio architektūros objektai. Tai parkai, skverai, aikštės, pėsčiųjų takai, alėjos, bulvarai ir kt. Planuojant naujus ar pertvarkant senus želdynus reikia išspręsti daugelį ekonominių, techninių, sanitarinių-higieninių, architektūrinių-meninių uždavinių. Darnios miesto plėtros tikslas – pagerinti susisiekimą, kuris tenkintų miesto gyventojų ar miesto svečių poreikius bei užtikrintų miesto kraštovaizdžio harmoningą formavimą. Miestuose nuolat augantis automobilių skaičius verčia susimąstyti ir kompleksiškai įvertinti situaciją, nes mechaninės transporto priemonės užima vis didesnes teritorijas. Straipsnyje aptariami miestų viešųjų erdvių: pėsčiųjų takų, alėjų, bulvarų kūrimo ir realizavimo principai.

Raktiniai žodžiai: viešosios erdvės, pėsčiųjų takai, alėjos, bulvarai, pėsčiųjų gatvių zonos, miestas, želdynai.

Puslapių skaičius: 7

Pilna bibliografinė nuoroda:  GERIKIENĖ, Vida, KUČINSKIENĖ, Jurga; ir BARAVYKAITĖ, Diana. Pėsčiųjų alėja kaip poilsio erdvė. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 6 (11). Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras, 2015, p.  30-36. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: technologijos mokslai

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2015_30_36.pdf


5.

Straipsnio pavadinimas: Kanapių augimo dinamikos tyrimai

Autoriai (institucija): dr. Zofija Jankauskienė (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Upytės bandymų stotis), dr. Elvyra Gruzdevienė (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Upytės bandymų stotis), Ernestas Maumevičius (Aleksandro Stulginskio universitetas), Iryna M. Layko (Ukrainos NAMA Šiaurės-Rytų ŽŪI luobinių pluoštų kultūrų bandymų stotis)

Recenzentai: lekt. Jolanta Margelienė, Kauno kolegija

Anotacija: 2014 m. LAMMC Upytės bandymų stoties bandymų stotyje tirta dviejų pluoštinių kanapių veislių (USO 31 ir Bialobrzeskie), sėtų dviem išsėjimo normomis (45 kg ha-1 ir 70 kg ha-1), augalų augimo dinamika. Augalų aukštis matuotas kas 2 savaitės nuo pilno pasėlio sudygimo. Tik augimo pradžioje (BBCH 1010 ir BBCH 1016) išryškėjo esminiai augalų aukščio skirtumai laukeliuose, apsėtuose skirtinga sėklos norma – išsėjus didesnę sėklos normą (tankesniame pasėlyje), augalai buvo iš esmės aukštesni. Tolesnių matavimų metu stebima tik panaši tendencija, o skirtumai jau buvo neesminiai. Veislė esminės įtakos augalų aukščiui augimo metu neturėjo. Tyrimų metu pastebėtos kelios tendencijos. Vegetacijos pradžioje sparčiau augo veislės Bialobrzeskie augalai, o vėliau (nuo birželio pabaigos) – veislės USO 31 augalai. Visų matavimų metu (išskyrus paskutiniuosius, kai augalai jau žydėjo ir ruošėsi brandinti sėklas) augalai buvo šiek tiek aukštesni tankesniame pasėlyje. Augalų aukščio padidėjimas vegetacijos eigoje buvo netolygus.

Raktiniai žodžiai: augalo aukštis, kanapės, sėklos norma, veislės.

Puslapių skaičius: 8

Pilna bibliografinė nuoroda:  JANKAUSKIENĖ Zofija, et al. Kanapių augimo dinamikos tyrimai.  Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 6 (11). Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras, 2015, p.  37-44. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2015_37_44.pdf


 

6.

Straipsnio pavadinimas: Marijampolės miesto parkai – dendrologinis ir kraštovaizdinis įvertinimas

Autoriai (institucija): dr. Laimutis Januškevičius (Kauno kolegija)

Recenzentai: dr. Valerija Baronienė, Dubravos eksperimentinė mokomoji miškų urėdija

Anotacija: 2010 – 2014 m. laikotarpyje buvo ištirti 5 Marijampolės miesto dekoratyviniai želdynai: Marijampolės kolegijos (Kvietiškio) parkas, Vytauto parkas, Marių, Pašešupio ir Poezijos parkai. Pagal išplanavimą šie želdynai pasiskirsto taip: geometrinio plano – 1 želdynas (Vytauto parkas), mišraus išplanavimo – 2 (Poezijos ir Marijampolės kolegijos parkai), peizažinio plano – 2 (Marių ir Pašešupio parkai). Iš viso Marijampolės dekoratyviniuose želdynuose ir senamiesčio viešosiose erdvėse auga 135 rūšių ir žemesnio rango taksonų introdukuoti sumedėję augalai (Pinophyta – 12 rūšių ir 29 žemesnio rango taksonai, Magnoliophyta – 60 ir 34). Gausiausiai atstovaujamos šeimos yra: Cupressaceae Rich. ex Bartling. – 25 augalų taksonai (3 rūšys ir 22 dekoratyvinės formos), Rosaceae Juss. – 28 (19 ir 9), Salicaceae Mirb. – 9 (7 ir 2), Aceraceae Juss. – 8 (3 ir 5) ir Oleaceae Hoffsgg. et Link. – 6 (5 ir 1). Prie kraštovaizdžio architektūros požiūriu vertingiausių Marijampolės miesto želdynų reiktų priskirti Poezijos, Pašešupio ir Marių parkus. Tai lemia natūralaus gamtinio karkaso ypatumai – šalia tekanti Šešupė (Poezijios ir Pašešupio parkai), vaizdingas Jevonio upelis (Poezijos parkas).

Raktiniai žodžiai: parkas, skveras, rūšis, kultivaras.

Puslapių skaičius: 8

Pilna bibliografinė nuoroda:  JANUŠKEVIČIUS, Laimutis.  Marijampolės miesto parkai – dendrologinis ir kraštovaizdinis įvertinimas. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 6 (11). Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras, 2015, p. 45-52. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: technologijos mokslų

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2015_45_52.pdf


7.

Straipsnio pavadinimas: A comparison of vineyards soil temperatures in southern Finland and Estonia

Autoriai (institucija): Juha Karvonen (University of Helsinki, Department of Agricultural Sciences, Faculty of Agriculture and Forestry)

Recenzentai: dr. Romutė Mikučionienė (Aleksandro Stulginskio universitetas)

Anotacija: In recent decades, the cultivation of grapevines for wine production has been undertaken in Scandinavia and in the Baltic countries. This study measured vineyard soil temperatures in Southern Finland (Tuusula) and Estonia (Räpina) throughout the year. During the coldest months of January, February and March, soil temperatures at depths of 25 cm and 45 cm were 0 °C or higher in both localities, so the roots of the vines did not freeze. In April, in Tuusula, the mean temperature of the soil was significantly lower than in Räpina (P < 0.001). This difference grew smaller during the growing season, but remained in Tuusula significantly lower than in Räpina (P < 0.001). The Estonian locality Räpina fits the warmer ‘frigid’ temperature regime, and the southern Finnish locality Tuusula is cryic. However, it did not prevent grapevines from survival from winter, nor the cultivation of grapevines using suitable varieties in these regions.

Raktiniai žodžiai: grapevines, soil temperature, Tuusula, Räpina.

Puslapių skaičius: 4

Pilna bibliografinė nuoroda: KARVONEN, Juha. A comparison of vineyards soil temperatures in southern Finland and Estonia. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 6 (11). Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras, 2015, p.  53-56. ISSN 2029-1906.

Kalba: anglų

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2015_53_56.pdf



8.

Straipsnio pavadinimas: Obelų vegetatyvinių poskiepų dauginimas

Autoriai (institucija): lekt. Donatas Klimavičius, lekt. Nijolė Jurkšaitienė (Kauno kolegija)

Recenzentai: doc. dr. Regina Vasinauskienė, Aleksandro Stulginskio universitetas

Anotacija: 2014 metais Kauno kolegijos Technologijų ir kraštotvarkos fakulteto medelyne tirta skirtingo augumo vegetatyvinių obelų poskiepių dauginimas sumedėjusiais auginiais. Tirti obelų vegetatyvinių poskiepiai M.26, M.9, B.396 dauginant horizontaliomis atlankomis. Skirtingų poskiepių dauginimas horizontaliomis atlankomis buvo vertintas pagal jų įsišaknijimą, ūglių skaičių, aukštį, šaknies kaklelio storį, šaknų skaičių ir jų ilgį. Tyrimo metu buvo stebėti aplinkos veiksnių pokyčiai – temperatūra, kritulių kiekis. Tirti poskiepiai buvo pasodinti taikant 1,2 x 0,5 m sodinimo schemą. Tyrimo metu nustatytas produktyvių ūglių skaičius ir jų kokybė.

Raktiniai žodžiai: poskiepis, vegetatyvinis dauginimas, produktyvumas, aplinkos veiksniai.

Puslapių skaičius: 6

Pilna bibliografinė nuoroda: KLIMAVIČIUS, Donatas; ir JURKŠAITIENĖ Nijolė. Obelų vegetatyvinių poskiepų dauginimas. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 6 (11). Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras, 2015, p.  57-61. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2015_57_61.pdf



 

9.

Straipsnio pavadinimas: Mėtų genties įvairovės biologinių savybių ir panaudojimo galimybių želdiniuose tyrimas

Autoriai (institucija): jaunesnioji mokslo darbuotoja Nijolė Maročkienė (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Sodininkystės ir daržininkystės institutas), lekt. Laima Markevičienė (Kauno kolegijos Technologijų ir kraštotvarkos fakulteto Želdinių ir agrotechnologijų katedra)

Recenzentai: dr. Julė Jankauskienė, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas  Sodininkystės ir daržininkystės institutas

Anotacija: 2010–2012 metais Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Sodininkystės ir daržininkystės institute buvo tiriama mėtų genties daugiamečių prieskoninių augalų sezoninio vystymosi fazių dėsningumai, morfologiniai požymiai ir panaudojimo galimybės želdiniuose. Tyrimo objektui buvo pasirinktos penkios skirtingos kilmės mėtų genties daugiamečių augalų rūšys: šaltmėtė (Mentha spicata L.) iš Lietuvos, gauruotoji mėta (Mentha crispa L.) iš Baltarusijos, apskritalapė mėta (Mentha rotundifolia (L.) Huds.) iš Baltarusijos, pipirmėtė (Mentha x piperita L.) iš Lenkijos, pipirmėtė (Mentha x piperita L.) iš Lietuvos.

Raktiniai žodžiai: Mentha spicata L., Mentha crispa L, Mentha rotundifolia (L.) Huds.), Mentha x piperita L., morfologinės ir dekoratyvinės savybės.

Puslapių skaičius: 8

Pilna bibliografinė nuoroda: MAROČKIENĖ, Nijolė; ir Markevičienė, Laima.  Mėtų genties įvairovės biologinių savybių ir panaudojimo galimybių želdiniuose tyrimas. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 6 (11). Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras, 2015, p.  62-69. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2015_62_69.pdf


 

10.

Straipsnio pavadinimas: Sodybos žaliasis etnokultūros paveldas kultūros paveldo autentiškumo raiškos kriterijų kontekste

Autoriai (institucija):  doc. dr. Romualdas Misius (Kauno kolegija)

Recenzentai: dr. Jurga Kučinskienė, Klaipėdos universitetas

Anotacija: Ankstesniuose autoriaus tyrimuose nustatyta, kad etninės kultūros paveldo objektai ir etninė architektūra vertinami ignoruojant jų sudėtyje esančius želdynus ir neįtraukiat jų į vertinamo objekto kompozicinio raiškumo, ekspozicinės galios, lokalinio unikalumo, funkcinio ir kompozicinio ryšio su aplinka bei kitas vertes, nors augalai ir jų kompozicijos turi neabejotiną įtaką objekto planinei, erdvinei ir tūrinei struktūrai bei ryšiui su supančia aplinka. Straipsnyje trumpai pristatomos paveldo vertės, vertinimo kriterijai ir autentiškumo aspektas, nusakantis vertinamo etnokultūrinio objekto pirmapradiškumą pagal medžiagos, atlikimo, formos ir apsupties parametrus. Analizuojama galimybė šiuos parametrus, taikomus architektūriniam kompleksui, pritaikyti sodybos želdyno, kaip žaliojo etnokultūros paveldo, vertinimui nustatant vertinimo kriterijus ir vertės identifikavimo požymius.

Raktiniai žodžiai: sodybos želdynas, žaliasis etninės kultūros paveldas, autentiškumas, vertinimo kriterijai, identifikavimo požymiai.

Puslapių skaičius: 8

Pilna bibliografinė nuoroda: MISIUS, Romualdas.  Sodybos žaliasis etnokultūros paveldas kultūros paveldo autentiškumo raiškos kriterijų kontekste. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 6 (11). Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras, 2015, p.  70-77. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: technologijos mokslai

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2015_70_77.pdf


 

11.

Straipsnio pavadinimas: Vaistinių augalų pažinimo, auginimo ir vaistinės augalinės žaliavos ruošimo technologijos vaistažolininkystės plėtrai Lietuvoje

Autoriai (institucija): prof. dr. (HP) Ona Ragažinskienė (Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas, Kauno kolegijos Medicinos fakultetas)

Recenzentai: prof. habil. dr. Nijolė Savickienė, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

Anotacija: Lietuvoje spartus vaistažolininkystės vystymasis kelia vis didesnius reikalavimus vaistažolininkystės, kaip augalininkystės šakos, studijoms ir žinių sklaidai, nes trūksta kvalifikuotų specialistų. Studentai ir vaistinių augalų augintojai bei specialistai turi susipažinti su vaistinių augalų auginimo, kokybiškos vaistinės žaliavos ruošimo ir perspektyvių vaistinių augalų savybių mokslinio tyrimo lauko bandymo metodika. Bandymų duomenys vertingi, kai eksperimentuojama pagal moksliniam darbui keliamus reikalavimus, o gauti duomenys analizuojami ir pagrindžiami matematiniais-statistiniais metodais. Vaistinių augalų auginimo stebėjimų ir jų biologinių savybių tyrimų lauko bandymuose iki šiol stokojama, vystant vaistažolininkystę įvairiuose Lietuvos geografiniuose regionuose. Darbo tikslas – sukurti perspektyvių vaistinių augalų parodomųjų bandymų įrengimo ir jo vykdymo, augalų pažinimo, auginimo, priežiūros, augimo, stebėjimo, vaistinės žaliavos kiekybinio įvertinimo bei produktyvumo metodinę priemonę, ruošiant šią žaliavą džiovinimui.

Raktiniai žodžiai: vaistiniai augalai, jų pažinimas, vaistinė augalinė žaliava, inovatyvios technologijos.

Puslapių skaičius: 6

Pilna bibliografinė nuoroda:  RAGAŽINSKIENĖ, Ona. Vaistinių augalų pažinimo, auginimo ir vaistinės augalinės žaliavos ruošimo technologijos vaistažolininkystės plėtrai Lietuvoje. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 6 (11). Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras, 2015, p.  78-81. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos mokslai

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2015_78_81.pdf


12.

Straipsnio pavadinimas: Granuliuotų organinės kilmės trąšų efektyvumas valgomųjų morkų produktyvumui

Autoriai (institucija): dr. Regina Repšienė (Lietuvos Agrarinių ir miškų mokslo centro Vėžaičių filialas, Klaipėdos valstybinės kolegijos Technologijų fakultetas), doc. dr. Danutė Karčauskienė (Klaipėdos valstybinės kolegijos Technologijų fakultetas, Klaipėdos universitetas)

Recenzentai: dr. Kazimieras Katutis, Lietuvos Agrarinių ir miškų mokslo centro Vėžaičių filialas

Anotacija:  Auginant ekologiškai ir išskirtinės kokybės daržoves yra svarbu gauti gausų derlių, tačiau labai svarbus yra tinkamas, savalaikis ir subalansuotas jų tręšimas, nesumažinat dirvožemio derlingumo. Tam reikia naudoti ne tik mineralines, bet ir organines trąšas. Straipsnyje pateikiami organinės kilmės trąšų veiksmingumo valgomųjų morkų produktyvumui, jų bioceminiams rodikliams, dirvožemio cheminėms savybėms tyrimų duomenys. Tyrimai atlikti Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Vėžaičių filiale 2014 m. Tyrimų tikslas – įvertinti granuliuotų organinės kilmės trąšų „Ekoefekt“ veiksmingumą valgomosioms morkoms (Daucus sativus Röhl.), tręšiant jas skirtingomis normomis. Didžiausias (36,14 t ha-1 morkų šakniavaisių derlius ir daugiausia (75 %) standartinių šakniavaisių buvo gauta patręšus „Ekoefekt“ 1,0 t ha-1 norma. Įterpus šią trąšų normą, morkų šakniavaisiuose nustatyta daugiausia tirpiųjų sausųjų medžiagų bei mažiausias nitratų kiekis. Dirvožemyje, kuriame buvo augintos morkos nustatyta judriojo kalio ir judriojo fosforo padidėjimo tendencija, kai buvo tręšta „Ekoefekt“ didžiąja (1,0 t ha-1) trąšų norma. Kitiems agrocheminiams rodikliams nuoseklių pokyčių nuo „Ekoefekt“ trąšų nenustatyta.

Raktiniai žodžiai: granuliuotos organinės trąšos, morkų produktyvumas, dirvožemio cheminės savybėss.

Puslapių skaičius: 8

Pilna bibliografinė nuoroda:  REPŠIENĖ, Regina; ir KARČAUSKIENĖ, Danutė. Granuliuotų organinės kilmės trąšų efektyvumas valgomųjų morkų produktyvumui. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 6 (11). Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras, 2015, p.  82-89. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos mokslai

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2015_82_89.pdf


13.

Straipsnio pavadinimas: Sumedėjusių lapuočių vaistinių augalų ligos, pažeidžiančios augalų dalis naudojamas vaistinei žaliavai

Autoriai (institucija): dr. Vilija Snieškienė (Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas)

Recenzentai: dr. Antanina Stankevičienė, Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas

Anotacija: 2009–2014 metais buvo įvertinta 47 rūšių sumedėjusių lapuočių augalų naudojamų tradicinėje ir liaudies medicinoje fitopatologinė būklė. Tyrimai buvo atlikti Kaune (Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo ekspozicijose ir kolekcijose ir miesto želdynuose) ir Alytuje (miesto želdynuose). Buvo aptikta ir identifikuota 73 grybų rūšys, pažeidžiančios 30 rūšių augalų dalis, naudojamas vaistinei žaliavai. Dažniausiai buvo aptinkamos dėmėtligės ir miltligės. .

Raktiniai žodžiai: sumedėję vaistiniai augalai, ligos, ligų sukėlėjai.

Puslapių skaičius: 7

Pilna bibliografinė nuoroda:   SNIEŠKIENĖ, Vilija. Sumedėjusių lapuočių vaistinių augalų ligos, pažeidžiančios augalų dalis naudojamas vaistinei žaliavai. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 6 (11). Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras, 2015, p.  90-96. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2015_90_96.pdf


14.

Straipsnio pavadinimas: Miltligių sukėlėjai pažeidžiantys sumedėjusius augalus miestų želdynuose

Autoriai (institucija): dr. Antanina Stankevičienė (Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas)

Recenzentai: dr. Vilija Snieškienė, Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas

Anotacija: 2009–2014 m. buvo atliekama miltligių sukėlėjų Alytaus miesto želdynuose stebėsena. Buvo vertinami apsauginiuose gatvių želdiniuose 1547 sumedėjusių dekoratyvinių augalų (28 gentys, 33 rūšys, 7 veislės); rekreaciniuose želdynuose – 4040 augalų (57 gentys, 98 rūšys, 19 veislių). Gatvių želdiniuose nustatyta miltligių sukėlėjų 3 gentys, 5 rūšys, o rekreaciniuose – 3 gentys ir 9 rūšys. Miltligės dažniausiai pažeidė Quercus L., Acer L., Berberis L. genčių augalus. Erysiphe genties nustatyta 8 rūšys: E. alphitoides, E. berberidis, E. euonymi, E. flexuosa, E. penicillata, E. palczewskii, ir E. syringae. Sawadaea bicornis ir S. tulasnei klevo genties augalus pažeidė nuo 1 iki 3,33 balo. Tik 2012–2014 m. Podosphaera pannosa ir Phyllactinia fraxini rožes ir paprastąjį uosį pažeidė 1,17–1,54 balo.

Raktiniai žodžiai: miltligių sukėlėjai, miesto želdynai, paplitimas.

Puslapių skaičius: 7

Pilna bibliografinė nuoroda: STANKEVIČIENĖ, Antanina. Miltligių sukėlėjai pažeidžiantys sumedėjusius augalus miestų želdynuose. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 6 (11). Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras, 2015, p.  97-103. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2015_97_103.pdf


15.

Straipsnio pavadinimas: Maisto ruošimo atliekų sudėties įtaka komposto kokybinėms, fiziko-cheminėms ir saugos charakteristikoms

Autoriai (institucija): dr. Alvija Šalaševičienė, lekt. Irina Koscelkovskienė (Kauno kolegijos Technologijų ir kraštotvarkos fakultetao Maisto technologijos katedra )

Recenzentai: dr. Regina Vasinauskienė, Aleksandro Stulginskio universitetas

Anotacija: Rinkoje yra daug kompostavimo įrenginių, bei naudojamos įvairios kompostavimo technikos. Tačiau ne visi įrenginiai ir kompostavimo metodai yra tinkami maisto atliekų kompostavimui, nes kompostuoti reikia ne tik efektyviai, bet ir saugiai. Maisto bioskaidžių atliekų kompostavimui labai svarbus deguonies prieinamumas bei aukšta temperatūra kompostavimo eigoje. Eksperimentu įrodyta, kad maisto atliekų kompostavimui taikant aerobinį karštąjį kompostavimo būdą galima pasiekti +70 ºC temperatūrą komposto masėje, kas įgalina kompostuoti gyvūninės kilmės maisto atliekas, o gautas kompostas saugus ir atitinka mikrobiologinius, parazitologinius ir fiziko-cheminius teisės aktų reikalavimus.

Reikšminiai žodžiai: karštasis aerobinis kompostavimas, gyvūninės kilmės maisto atliekos, sauga.

Puslapių skaičius: 7

Pilna bibliografinė nuoroda:  ŠALAŠEVIČIENĖ, Alvija; ir KOSCELKOVSKIENĖ, Irina. Maisto ruošimo atliekų sudėties įtaka komposto kokybinėms, fiziko-cheminėms ir saugos charakteristikoms. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 6 (11). Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras, 2015, p.  104-110. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2015_104_110.pdf


16.

Straipsnio pavadinimas:  Kauno miesto Aleksoto seniūnijos Naugardiškių parko želdinių būklė

Autoriai (institucija): lekt. Irena Tulabienė (Kauno kolegija), dr. Vilija Snieškienė (Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas)

Recenzentai: dr. Antanina Stankevičienė, Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas

Anotacija: 2013–2014 m. buvo tirti Kauno miesto Aleksoto seniūnijos Naugardiškių parko želdiniai. 1959 m. vietos gyventojų įveistame 2,3 ha ploto parke vyrauja vietinių rūšių (8 rūšys) medžių grupės. Introdukuoti augalai (8 rūšys) auga nedidelėmis grupėmis arba pavieniai. Buvo įvertinta visų parke augančių sumedėjusių augalų būklė: morfologiniai būklės rodikliai (defoliacija, dechromacija, sausų šakų kiekis lajose, lapų nekrozės), ligų ir kenkėjų intensyvumas. Daugumos parko želdinių būklė 2013–2014 m. buvo gera. Lapų ligos šiek tiek gadino medžių estetinį vaizdą, bet medžių būklei įtakos neturėjo. Kenkėjų (kaštoninės keršosios kandelės) stipriausiai buvo pažeisti paprastieji kaštonai, jų lapų dechromacija vasaros viduryje buvo apie 4 balus.

Raktiniai žodžiai: Naugardiškių parkas, želdiniai, ligos, kenkėjai.

Puslapių skaičius: 7

Pilna bibliografinė nuoroda: TULABIENĖ, Irena; ir SNIEŠKIENĖ, Vilija.  Kauno miesto Aleksoto seniūnijos Naugardiškių parko želdinių būklė. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 6 (11). Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras, 2015, p.  111-117. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos mokslai

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2015_111_117.pdf


17.

Straipsnio pavadinimas: Gėlių sortimento kaitos analizė Radviliškio, Kėdainių ir Panevėžio miestų visuomeniniuose gėlynuose

Autoriai (institucija): lekt. Jonas Vaidelys (Aleksandro Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto Žemės ūkio ir maisto mokslų institutas), lekt. Donatas Misiūnas (Kauno kolegija)

Recenzentai: doc.dr. Laimutis Januškevičius, Kauno kolegija

Anotacija: Gėlių sortimentas Radviliškio, Kėdainių ir Panevėžio miestuose buvo tirtas 2012–2013 m. ir tyrimų rezultatai palyginti su 1980–1983 m. atliktais tyrimais. Nustatyta, kad visuose tirtuose miestuose gėlių sortimentas sumažėjo ir sudarė tik 48,47 % nuo 1980–1983 m lygio: atitinkamai – Radviliškyje – 41,18 %; Kėdainiuose – 73,68 % ir Panevėžyje – 30,56 %. Gėlių sortimento gėlynuose sumažėjimo priežastys gali būti įvairios, tačiau vienos svarbiausių, kad gėlynų priežiūrą kasmet vykdo kiti gėlių augintojai, laimėję gėlynų priežiūros viešuosius konkursus ir naudoja savo išaugintus gėlių sodmenis, o Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento Kraštovaizdžio skyriaus darbuotojai nepasirūpina optimizuoto šiam laikotarpiui gėlių sortimento išleidimu (paskutinysis oficialus dekoratyviųjų augalų sortimentas buvo išleistas 1971 m.).

Raktiniai žodžiai: gėlių sortimentas, sortimento kaita, taksonai, bioekologinės gėlių grupės.

Puslapių skaičius: 7

Pilna bibliografinė nuoroda:  VAIDELYS, Jonas; ir MISIŪNAS, Donatas. Gėlių sortimento kaitos analizė Radviliškio, Kėdainių ir Panevėžio miestų visuomeniniuose gėlynuose. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 6 (11). Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras, 2015, p.  118-124. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2015_118_124.pdf


 

 18.

Straipsnio pavadinimas:  Persodinimo įtakos Lietuvoje auginamų riešutmedžių rūšių sodinukams palyginamieji tyrimai

Autoriai (institucija):  dokt. Tadas Vaidelys (Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto Miško biologijos ir miškininkystės institutas)

Recenzentai: dr. Gerda Šilingienė, Aleksandro Stulginskio universitetas

Anotacija: Riešutmedžiai yra ypatingi augalai. Be didelę maistinę vertę turinčių riešutų, riešutmedžiai teikia labai vertingą medieną baldininkams. Sėkmingam riešutmedžių auginimui, Lietuvos klimatinėmis sąlygomis, svarbu nustatyti augimo ir vystymosi skirtumus tarp atskirų riešutmedžių rūšių. Riešutmedžių sodinukų optimaliam augimui labai svarbu persodinimo amžius ir laikas. 2010–2014 metais atlikus, dažniausiai Lietuvoje auginamų riešutmedžių rūšių tyrimus nustatyta, kad greitai augančius (mandžiūrinį ir širdžiavaisį) riešutmedžius atviromis šaknimis vertėtų persodinti 1–2 metų amžiaus, lėčiau augančius (pilkajį, juodajį ir graikinį) riešutmedžius – 2–3 metų amžiaus. Tokiame amžiuje persodinti augalai patiria mažiausią stresą – jų augimas į aukštį ir skersmenį mažiausiai įtakojamas. Per vėlus greitai augančių riešutmedžių persodinimas, skatina didesnį šoninių ūglių augimą, kas vėliau brangina jų priežiūrą bei mažina medienos vertę.

Raktiniai žodžiai: riešutmedžių rūšys, persodinimas atviromis šaknimis, aukščio ir skersmens prieaugis.

Puslapių skaičius: 7

Pilna bibliografinė nuoroda: VAIDELYS, Tadas. Persodinimo įtakos Lietuvoje auginamų riešutmedžių rūšių sodinukams palyginamieji tyrimai. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 6 (11). Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras, 2015, p.  125-131. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2015_125_131.pdf



 

19.

Straipsnio pavadinimas: Kompiuterinių programų, skirtų sumedėjusių augalų lapų morfologinių požymių įvertinimui, palyginamasis tyrimas

Autoriai (institucija):   dokt. Tadas Vaidelys (Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto Miško biologijos ir miškininkystės institutas)

Recenzentai: lekt. Donatas Misiūnas (Kauno kolegija)

Anotacija: Kompiuterinės programos turi didelę reikšmę sumedėjusių augalų moksliniuose tyrimuose, nes pagreitina ir palengvina duomenų rinkimą ir analizę. Labai svarbu pasirinkti tinkamiausią medžių lapų morfologinių požymių nustatymo tyrimams programą. Tyrimui buvo naudotos atsitiktinai pasirinktos keturios kompiuterinės programos: Black Spot, Compu Eye, ImageJ ir Lamina, kuriomis nustatytas keturių medžių rūšių: paprastojo ąžuolo (Quercus robur), karpotojo beržo (Betula pendula), paprastojo klevo (Acer platanoides), mažalapės liepos (Tilia cordata) lapų (surinktų rudenį) paviršiaus plotai. Tyrimas parodė, kad universalių programų nėra – vienos programos pateikdavo geresnius rezultatus su vienomis medžių rūšimis, kitos su kitomis medžių rūšimis. Nustatant paprastojo ąžuolo, karpotojo beržo ir mažalapės liepos lapų paviršiaus plotus, gauti panašūs rezultatai. Paprastojo klevo lapų ploto rezultatai labiausiai išsiskyrė.

Raktiniai žodžiai: kompiuterinės programos, medžių lapų morfologiniai požymiai, medžio lapo plotas.

Puslapių skaičius: 7

Pilna bibliografinė nuoroda:  VAIDELYS, Tadas. Kompiuterinių programų, skirtų sumedėjusių augalų lapų morfologinių požymių įvertinimui, palyginamasis tyrimas. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 6 (11). Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras, 2015, p.  132-138. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2015_132_138.pdf


20.

Straipsnio pavadinimas: Drėgno vandens garo poveikis dirvožemio organinės medžiagos pokyčiams terminės piktžolių kontrolės technologijoje

Autoriai (institucija): dr. Regina Vasinauskienė (Kauno kolegija, Aleksandro Stulginskio universitetas), Nomeda Sabienė (Aleksandro Stulginskio universitetas)

Recenzentai: doc. dr. Rasa Čingienė, Aleksandro Stulginskio universitetas, Žemės ūkio inžinerijos ir saugos institutas

Anotacija: Ekologinė piktžolių naikinimo technologija, tausojanti aplinkos taršą yra vandens garo aplinkos panaudojimas. Vandens garo, pasėliuose panaudojimo galimybių įvertinimui atlikta kai kurie temperatūrinės sklaidos termiškai paveiktame dirvožemio sluoksnyje tyrimai, tirtas vandens garo poveikis augalui. Tačiau poveikis dirvožemio ekosistemai ir jo kokybei nebuvo tirtas. Šio darbo tikslas – ištirti terminės piktžolių kontrolės technologijoje taikomo vandens garo poveikį dirvožemio organinės medžiagos apykaitos rodiklių kaitai. Laboratorinėmis sąlygomis dirvožemis buvo veikiamas vandens garu 0 (kontrolė), 1, 3 ir 5 s. Drėgno vandens garo temperatūrinė sklaida dirvoje buvo matuojama iki 3 cm gylio. Nustatyta, kad terminis poveikis dirvožemyje pasireiškia iki 0,5 cm tik paveikus 5 s. Tyrimo rezultatai parodė, kad terminis poveikis suaktyvino dirvožemio organinės medžiagos skaidymo ir nitrifikacijos procesus, lėmusius dirvožemio parūgštėjimą.

Raktiniai žodžiai: Terminė piktžolių kontrolė, vandens garas, temperatūra, dirvožemio organinė medžiaga, azoto apykaita, pH.

Puslapių skaičius: 7

Pilna bibliografinė nuoroda: VASINAUSKIENĖ, Regina; ir SABIENĖ, Nomeda. Drėgno vandens garo poveikis dirvožemio organinės medžiagos pokyčiams terminės piktžolių kontrolės technologijoje. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 6 (11). Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras, 2015, p.  139-145. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2015_139_145.pdf



21.

Straipsnio pavadinimas: Drėgno vandens garo įtaka mikroskopiniams grybams rausvažiedės ežiuolės (Echinacea purpurea (L.) Moench) sėklų aplinkoje

Autoriai (institucija): dr. Regina Vasinauskienė (Kauno kolegija, Aleksandro Stulginskio universitetas), dr. Vilija Snieškienė (Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas), dr. Antanina Stankevičienė (Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas), prof. dr. (HP)  Ona Ragažinskienė (Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas), dr. Gerda Šilingienė (Aleksandro Stulginskio universitetas)

Recenzentai: dr. Laima Česonienė, Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas

Anotacija: 2014 m. Vytauto Didžiojo universiteto Kauno Botanikos sode buvo tirta 100 °C drėgno vandens garo įtaka rausvažiedės ežiuolės (Echinacea purpurea (L.) Moench) sėklų mikologiniam užterštumui. Sėklos buvo veikiamos drėgnu vandens garu nuo 1 sek. iki 4 sek. Po poveikio buvo tiriami mikroskopiniai grybai sėklų aplinkoje. Ant garu nepaveiktų rausvažiedės ežiuolės sėklų (kontrolė) dominavo Aspergillus (iki 50 %), Mucor (iki 28,75 %) ir Fusarium (iki 7,5 %) genčių grybai. Nustatyta, kad drėgno vandens garo aplinkos efektyvumas priklauso nuo poveikio trukmės, t. y. ilginant drėgno vandens garo poveikio trukmę patikimai mažėjo grybų skaičius. Po 4 sek. drėgnu vandens garu poveikio Mucor ir Fusarium genties grybai buvo 100 % sunaikinti, Aspergillus genties grybų sumžėjo iki 2,5 %.

Raktiniai žodžiai: drėgno vandens garo poveikis, mikroskopiniai grybai, Echinacea purpurea, sėklos.

Puslapių skaičius: 6

Pilna bibliografinė nuoroda:  VASINAUSKIENĖ, Regina, et al. Drėgno vandens garo įtaka mikroskopiniams grybams rausvažiedės ežiuolės (Echinacea purpurea (L.) Moench) sėklų aplinkoje. Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai. 5(10). Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras, 2015, p.  146-151. ISSN 2029-1906.

Kalba: lietuvių

Mokslų sritis: biomedicinos

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2015_146_151.pdf