Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas: mokslo darbai (8) 13

Kiti mokslo darbų tomai
English

.

Redakcinė kolegija

Redakcinė kolegija:
Dr. Valerija Baronienė (Dubravos eksperimentinė mokomoji urėdija)
Prof. hab. dr. Jurgis Bučas (Kauno technologijos universitetas)
Prof. dr. (HP) Honorata Danilčenko (Aleksandro Stulginskio universitetas)
Doc. dr. Laimutis Januškevičius (Kauno technologijos universitetas, Kauno kolegija)
Doc. dr. Eugenijus Jonaitis (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas)
Akademikas hab. dr. Stasys Karazija (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro filialas Lietuvos miškų institutas)
Doc. dr. Romualdas Misius (Kauno kolegija)
Prof. hab. dr. Vida Mildažienė (Vytauto Didžiojo universitetas)
Lekt. Donatas Misiūnas (Kauno kolegija) (atsakingas redaktorius)
Prof. dr. (HP) Ona Ragažinskienė (Vytauto Didžiojo universitetas, Kauno botanikos sodas)
Dr. (HP) Nobertas Uselis (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro filialas Sodininkystės ir daržininkystės institutas)
Lekt. Jonas Vaidelys (Aleksandro Stulginskio universitetas) (vyriausias redaktorius)
Dr. Regina Vasinauskienė (Aleksandro Stulginskio universitetas)
Redakcinės kolegijos adresas
Kauno kolegijos Technologijų fakulteto Aplinkos inžinerijos katedra
Pramonės pr. 22, LT-50387 Kaunas
Tel: +370 37 561279
El. paštas: donatas.misiunas@go.kauko.lt

Mokslo darbai

 

Leidinio pavadinimas: Dekoratyviųjų ir sodo augalų sortimento, technologijų ir aplinkos optimizavimas = Optimization of Ornamental and Garden Plant Assortment, Technologies and Environment

Leidinio tipas: mokslo darbai

Leidėjas: Kauno kolegijos Technologijų fakulteto Aplinkos inžinerijos katedra

ISSN: 2029-1906 (spausdintas);  ISSN 2335-7282 (online)

Metai (tomas) numeris: 2017 (8) 13

Straipsniai recenzuoti redakcinės kolegijos ir recenzento

Patalpinimo data: 2017 m. balandžio 28 d.

Leidinys cituojamas tarptautinėse duomenų bazėse: CAB Abstracts, Global Health, CABI Full Text, EBSCO Publishing.


1. 

Straipsnio pavadinimas: PRIEŠSĖLIO AUGALŲ LIEKANŲ APDOROJIMO ĮVAIRIOMIS AZOTO TRĄŠOMIS IR HUMINĖMIS MEDŽIAGOMIS BEI JŲ NAUDOJIMO NORMŲ ĮTAKA PRODUKCIJOS KOKYBEI IR DERLIUI.

Autoriai (institucija): Ona Bundinienė, Vytautas Zalatorius, Roma Starkutė, Nijolė Maročkienė (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Sodininkystės ir daržininkystės institutas).

Recenzentai (institucija): dr. Julė Jankauskienė (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Sodininkystės ir daržininkystės institutas).

Anotacija: 2013–2014 m. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro (LAMMC) Sodininkystės ir daržininkystės institute atliktų tyrimų tikslas ištirti ir įvertinti apdorotų skirtingomis azoto trąšomis, huminėmis medžiagomis ir jų mišiniais paskleistų ant ražienų ir susmulkintų šiaudų įtaką gūžinių baltųjų kopūstų produktyvumui ir išaugintos produkcijos kokybei. Bandymai vykdyti priesmėlio ant lengvo priemolio karbonatingajame sekliai glėjiškame išplautžemyje – IDg8-k / Calc(ar)i- Epihypogleyic Luvisols – LVg-p-w-cc). Didžiausias prekinis (59,3 t ha-1) ir sausųjų medžiagų (5,0 t ha-1) derlius gautas priešsėlio liekanas apdorojus 20 l ha-1 humistaro ir 50 kg ha-1 amonio salietros arba 10 l ha-1 humistaro ir 40 kg ha-1 karbamido (atitinkamai 58,4 t ha-1 ir 5,2 t ha-1). Kritulių kiekis vegetacijos laikotarpiu didino sausųjų medžiagų kiekį (r = 0,86**), bet turėjo neigiamos įtakos prekiniam kopūstų derliui (r = -0,90**). Didžiausias vitamino C kiekis gūžėse (99,7 mg kg-1) ir derlius (5,4 kg ha-1) bei cukrų kiekis (5,8%) ir derlius (3,4 kg ha-1) buvo augalines liekanas apdorojus humistaro (10 l ha-1) ir karbamido (40 kg ha-1) mišiniu. Daugiausiai nitratų susikaupė apdorojus liekanas karbamidu (40 kg ha-1). Prekiniam derliui didėjant, didėja sausųjų medžiagų derlius (r = 0,98**), cukrų kiekis (r = 0,41*) ir derlius (r = 0,99**) bei nitratų kiekis (r = 0,70**). Vitamino C kiekis ir derlius, didėjant prekiniam derliui, mažėja (atitinkamai r = -0,8**3 ir r = -‍0,42*). Didesni nei kituose variantuose organinių medžiagų, humuso ir azoto kiekiai dirvožemyje pavasarį buvo apdorojus priešsėlio liekanas huminėmis medžiagomis ir amonio salietra (10 ar 20 l ha-1 humistaro + 50 kg ha-1) bei huminėmis medžiagomis (10, 20 l ha-1 humistaro). Prekinis derlius, didėjant organinių medžiagų (r = 0,70**), humuso (0,87**), azoto (r = 0,94**) ir mineralinio azoto (r = 0,84**) kiekiams dirvožemyje, didėjo.

Raktiniai žodžiai: amonio salietra, baltieji gūžiniai kopūstai, biocheminė sudėtis, humistaras.

Puslapių skaičius: 7

Kalba: lietuvių.

Mokslų sritis: žemės ūkio mokslų.

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2017_7_13.pdf


2.

Straipsnio pavadinimas: GELTONSĖKLIŲ ALIEJINIŲ LINŲ MUTANTŲ TYRIMAI KONKURSINIUOSE VEISLIŲ BANDYMUOSE.

Autoriai (institucija): Zofija Jankauskienė, Elvyra Gruzdevienė (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Upytės bandymų stotis).

Recenzentai: Jolanta Margelienė (Kauno kolegija).

Anotacija: Linų sėklų vertingumas ir galimas panaudojimas žmogaus gerovei vis plačiau žinomas visuomenei. 2014 m. LAMMC Upytės bandymų stotyje buvo tirtos aliejinių linų geltonsėklės selekcinės linijos (lyginant jų rodiklius su standartine lietuviška veisle ‘Edita’). Tyrimo tikslas – nustatyti perspektyviausias selekcines linijas. Konkursiniuose aliejinių linų veislių bandymuose tirtų geltonsėklių selekcinių linijų vegetacijos ilgis nuo pilno sudygimo iki geltonosios brandos buvo trumpesnis (93–97 dienos) nei standartinės veislės ‘Edita’ linų (99 d.). Sėmenų derliumi tik dviejų selekcinių linijų – Mikael 8b ir Mikael 9a – linai iš esmės buvo pranašesni už standartinės veislės linus. Tirtų selekcinių linijų 1000 sėklų masė svyravo nuo 6,5 iki 7,27 g, ir buvo didesnė nei standarto bei selekcinės linijos Mikael 8b. Deja, geltonsėklių selekcinių linijų linai buvo jautresni išgulimui – jų išgulimo balas svyravo nuo 8,2 iki 8,7, jie išaugino mažiau galvenų nei standarto ‘Edita’ linai, ant jų labiau paplito pasma. Augalo aukščiu išsiskyrė SL Mikael 8b ir Mikael IV-45 linai (atitinkamai – 64,8 ir 63,5 cm), kompaktiškiausią (trumpiausią) šluotelę (20,8 cm) turėjo Mikael 10 a linai.

Raktiniai žodžiai: aliejiniai linai, gamtiniai mutantai, derlius, selekcija.

Puslapių skaičius: 6.

Kalba: lietuvių.

Mokslų sritis: žemės ūkio mokslų.

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2017_14_19.pdf


3.

Straipsnio pavadinimas: POSKIEPIO B.396 ĮTAKA OBELŲ VEISLIŲ AUGUMUI IR DERĖJIMUI.

Autoriai (institucija): Donatas Klimavičius, Daiva Klimavičienė, Nijolė Jurkšaitienė (Kauno kolegijos Technologijų fakulteto Aplinkos inžinerijos katedra).

Recenzentai: Lina Pukaitė-Malinauskienė (Lietuvos Respublikos Žemės ūkio rūmai).

Anotacija: 2016 metais Kauno kolegijos Technologijų fakulteto Aplinkos inžinerijos katedros praktinio mokymo ir bandymų laboratorijos sode tirtas obelų veislių ‘Auksis‘, ‘Lodel‘‚ ‘Rajka‘ su vegetatyviniais žemaūgiais poskiepiais B.396 (RU) augumas ir derėjimas. Vaismedžiai sode pasodinti 2014 metų rudenį, sodinimo schema 4×1 (2500 vaismedžių ha -1). Visų veislių vaismedžiams formuoti laibosios verpstės vainikai. Tyrimo metu buvo fiksuoti: aplinkos veiksnių pokyčiai – temperatūra, kritulių kiekis. Vertintas žydėjimo gausumas, vidutinė vaisiaus masė, derlingumas, metūglių augimas ir kamieno skersmuo. Stebėta vaisių ir lapų jautrumas rauplėms ir lapų filostikstozei. Tyrimo rezultatai leidžia teikti, kad skirtingos obelų veislės, priklausomai nuo aplinkos veiksnių įvairuoja derliumi ir augumu.

Raktiniai žodžiai: poskiepis, aplinkos veiksniai, vaismedžių augumas, vaismedžių derlingumas.

Puslapių skaičius: 7.

Kalba: lietuvių.

Mokslų sritis: žemės ūkio mokslų.

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2017_20_26.pdf


4.

Straipsnio pavadinimas: TULPIŲ VEISLIŲ MORFOLOGINIŲ IR DEKORATYVIŲ SAVYBIŲ TYRIMAS.

Autoriai (institucija): Donatas Klimavičius, Daiva Klimavičienė, Nijolė Jurkšaitienė, Vilma Stanaitienė (Kauno kolegijos Technologijų fakulteto Aplinkos inžinerijos katedra).

Recenzentai: Lina Pukaitė-Malinauskienė (Lietuvos Respublikos Žemės ūkio rūmai).

Anotacija: 2016 metais Kauno kolegijos Technologijų fakulteto Aplinkos inžinerijos katedros Praktinio mokymo ir bandymų laboratorijos gėlynuose tirta 15 skirtingų grupių tulpių veislių, kurios buvo įvežtos iš Nyderlandų. Tulpių svogūnėliai pasodinti 2015 metų rudenį, sodinimo schema 15×15, 1 m² pasodinta 45 ekstra klasės svogūnėliai. Prieš sodinimą buvo ištirtas ir įvertintas dirvožemio derlingumas. Pasodinti svogūnėliai orams atvėsus iki -9ºC šalčio buvo mulčiuoti 6 cm durpių sluoksniu. Tyrimo metu buvo fiksuoti: aplinkos veiksnių pokyčiai – temperatūra, kritulių kiekis. Vertinta veislių požymiai: žydėjimo laikas ir trukmė, žiedų ir žiedlapių spalva, žiedynstiebio aukštis, jų skaičius, tvirtumas, plaukuotumas, lapalakščiai ir jų požymiai. Tyrimo rezultatai leidžia teikti, kad skirtingos tulpių veislės skiriasi savo dekoratyviomis savybėmis, morfologiniais požymiais ir panaudojimo aplinkoje galimybėmis. Tulpių veislių tyrimas buvo atliekamas bendradarbiaujant su UAB „Nojus“.

Raktiniai žodžiai: veislė, svogūnas, morfologija, introdukcija.

Puslapių skaičius: 9.

Kalba: lietuvių.

Mokslų sritis: biomedicinos mokslų.

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2017_27_35.pdf


5.

Straipsnio pavadinimas: MOKYMO(SI) ERDVĖS FORMAVIMAS XXI AMŽIUJE: MOKYKLŲ IR VAIKŲ DARŽELIŲ LAUKO APLINKA.

Autoriai (institucija): Jurga Kučinskienė (Klaipėdos valstybinė kolegija, Klaipėdos universitetas), Vida Gerikienė (Klaipėdos valstybinė kolegija).

Recenzentai: dr. Rita Nekrošienė (Klaipėdos universiteto Botanikos sodas).

Anotacija: Šiuolaikinė mokymo(si) aplinka apima ir fizinius, ir socialinius aspektus. Fizinė mokymo(si) erdvė vis dažniau laikoma vienu svarbiausių veiksnių, siekiant užtikrinti sėkmingą ugdymo įstaigos veiklą, sudarant sąlygas mokinių mokymuisi, žinių kūrimui ir dalijimuisi jomis. Tokiu būdu ir mokymo(si) erdvės lauko aplinka taip pat įtakoja visą ugdymo procesą. Mokymo(si) aplinka kuriama vadovaujantis funkcionalumo, šiuolaikiškumo, estetiškumo, ergonomikos bei žmogaus saugos principais. Tačiau edukacinis aspektas išreikštas silpnai. Labai nedaug dėmesio skiriama ugdomajai aplinkai lauke.

Raktiniai žodžiai: ikimokyklinio ugdymo įstaigų aplinka, bendrojo lavinimo mokyklų aplinka, želdiniai, mokymosi erdvė.

Puslapių skaičius: 7.

Kalba: lietuvių.

Mokslų sritis: technologijos mokslų.

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2017_36_42.pdf


 

6.

Straipsnio pavadinimas: STRATIFIKACIJOS TRUKMĖS ĮTAKA ALLIUM URSINUM L. ŠALDYTŲ SĖKLŲ BŪKLEI.

Autoriai (institucija): Regina Malinauskaitė, Aurelija Šaluchaitė (Aleksandro Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto Biologijos ir augalų biotechnologijos institutas).

Recenzentai: doc. dr. Jolanta Sinkevičienė  (Aleksandro Stulginskio universitetas, Agronomijos fakultetas).

Anotacija: 2016 m. ASU Biologijos ir augalų biotechnologijos instituto laboratorijoje atlikto eksperimento tikslas ­– įvertinti meškinio česnako sėklų, įsigytų prekybos centre, būklę bei daigumą. Sėklos, šaldytos vieną mėnesį ir stratifikuotos vieną bei dvi savaites, nesudygo, jas daiginant skirtingose terpėse (kontrolė – smėlis, sudrėkintas distiliuotu vandeniu, ir eksperimentas – smėlis, sudrėkintas jonizuotu (pH 8,6) vandeniu). Trumpesnės stratifikacijos česnako sėklos buvo labiau pažeistos ligomis: eksperimento pabaigoje, po 27 dienų, kontrolėje jų ligotumas siekė 50,0%, o eksperimente – 45,0%. Po dviejų savaičių stratifikacijos ligotų sėklų sumažėjo iki 28,3 (kontrolė) ir 16,5% (pH 8,6). Visais atvejais vyravo grybų sukeltos ligos, ypač Penicillium spp. Jonizuotas vanduo slopino Fusarium spp. pasireiškimą ant meškinio česnako sėklų.

Raktiniai žodžiai: meškinis česnakas, šaldymas, stratifikacijos trukmė, jonizuotas vanduo, daigumas, sėklų grybinės ligos.

Puslapių skaičius: 5.

Kalba: lietuvių.

Mokslų sritis: biomedicinos mokslų.

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2017_43_47.pdf


7.

Straipsnio pavadinimas: LIAUDIES KOSMOLOGIJA LIETUVOS VALSTIEČIŲ MEDINIŲ GYVENAMŲJŲ NAMŲ IR APLINKOS MENINIAME DEKORAVIME.

Autoriai (institucija): Romualdas Misius (Kauno kolegijos Technologijų fakulteto Aplinkos inžinerijos katedra).

Recenzentai: dr. Aušra Vasiliauskienė (Vytauto Didžiojo universitetas, Menų fakultetas).

Anotacija: Lietuvių tautos dvasinės kultūros ir gyvenamosios aplinkos sąveikos atspindžių randama baltų religinėse tradicijose, kosmologijoje, etnokultūroje, liaudies mene. Liaudies mitologijos ir tautosakos pagrindai formavosi priešistorėje ir laikomi vienomis svarbiausių lietuvių pasakojamosios kūrybos apraiškų. Mitologija, magija, religija ir liaudies menas – tai įvairiapusio ir sudėtingo mūsų protėvių dvasinio pasaulio komponentai, iki šiol nepakankamai ištirti ir dažnai supaprastintai aiškinami. Straipsnyje trumpai pristatomi pagrindiniai baltų tautų liaudies mitologijos, kosmologijos, dangaus šviesulių ženklų bei jų simbolinės reikšmės tyrinėtojai; pateikiamos ir apibūdinamos Dangaus šviesulių, Žemės, kosmologinių simbolių grupės ir jų panaudojimas medinių gyvenamųjų namų dekoravime; analizuojami gyvenamųjų namų pagrindinių fasadų ir prieangių dekoro elementai, jų kompozicijos ir reikšminiai aspektai; identifikuojamos medinio gyvenamojo namo dekoro elementų sąsajos su gėlių darželio lysvelių formomis, jų kompozicijomis, aptvėrimo statinių profiliais; identifikuotos vizualinės sąsajos palyginamos prasminių sąsajų kontekste.

Raktiniai žodžiai: dvasinė kultūra, liaudies kosmologija, meninis dekoravimas, simbolika.

Puslapių skaičius: 12.

Kalba: lietuvių.

Mokslų sritis: technologijos mokslų.

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2017_48_59.pdf



8.

Straipsnio pavadinimas: MIKROSKOPINIŲ GRYBŲ IŠSKYRIMO IŠ DEKORATYVINIŲ AUGALŲ RIZOSFEROS METODIKA IR REZULTATAI.

Autoriai (institucija): Antanina Stankevičienė (Vytauto Didžiojo universiteto Kauno Botanikos sodas).

Recenzentai: dr. Vilija Snieškienė (Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas).

Anotacija: Straipsnyje pateikiami 1989–2012 m. Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode atliktų dekoratyvinių augalų rizosferos mikroskopinių grybų įvairovės tyrimai. Mikroskopiniai grybai buvo išskirti taikant biologinį grynų kultūrų išskyrimo metodą. Analitiniu–teoriniu metodu atlikus Kauno botanikos sode auginamų dekoratyvinių augalų rizosferos mikologinius tyrimus, nustatyta grybų komplekso priklausomybė nuo augalo rūšies, būklės, aplinkos sąlygų.

Raktiniai žodžiai: dekoratyviniai augalai, mikroskopiniai grybai, rizosfera.

Puslapių skaičius: 7.

Kalba: lietuvių.

Mokslų sritis: biomedicinos mokslų.

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2017_60_66.pdf



 

9.

Straipsnio pavadinimas: MEDŽIŲ BŪKLĖ MIESTO GATVIŲ ŽELDYNUOSE PIRMAISIAIS METAIS PO SODINIMO.

Autoriai (institucija): Antanina Stankevičienė (Vytauto Didžiojo universiteto Kauno Botanikos sodas), Albinas Krugliakovas (VytautoDidžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto Aplinkotyros katedra).

Recenzentai: dr. Vilija Snieškienė (Vytauto Didžiojo universitetas Kauno botanikos sodas).

Anotacija: 2011–2016 m. atlikus pirmų metų po pasodinimo apsauginiuose gatvės želdynuose 2006-ių augalų priklausančių 11 genčių, 16 rūšių ir 13 veislių būklės stebėseną, nustatyta, kad 90,38% augalų buvo pažeisti fiziologinės kilmės pažeidimais, 24% – grybinėmis ligomis, 28,21% – kenkėjais. Visiškai nepažeisti buvo 4 rūšių augalai: Acer campestre ‘Elsrijk’, A. platanoides ‘Eurostar’, A. sacharinum, Cotoneaster lucidus. Buvo identifikuota 8 rūšių grybai lapų ligų sukėlėjai ir 6 rūšių kenkėjai. Stipriausiai buvo pažeisti Aesculus hippocastanum ‘Baumannii’: fiziologinės kilmės pažeidimai – 1,79±0,02 vidutinis pažeidimo balas, grybinės dėmėtligės – 0,89±0,03, kenkėjo (Cameraria ohridella) – 2,06±0,03.

Raktiniai žodžiai: apsauginiai gatvės želdiniai, būklė, tik pasodinti medžiai.

Puslapių skaičius: 6.

Kalba: lietuvių.

Mokslų sritis: biomedicinos mokslų.

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2017_67_72.pdf


 

10.

Straipsnio pavadinimas: KAUNO KOLEGIJOS TECHNOLOGIJŲ FAKULTETO APLINKOS ŽELDINIŲ BŪKLĖS STEBĖSENA.

Autoriai (institucija):  Irena Tulabienė (Kauno kolegijos Technologijų fakultetas), Vilija Snieškienė (Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas).

Recenzentai: dr. Antanina Stankevičienė (Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas).

Anotacija: 2014 m. Kauno kolegijos Technologijų fakultetą perkėlus į Pramonės prospektą Kaune, fakulteto aplinkoje reikėjo želdyną įrengti taip, kad jis būtų ne tik dekoratyvus, bet ir pritaikytas mokymo reikmėms. 2016 m. buvo tirta fakulteto aplinkoje augančių želdinių būklė: sumedėję augalai gėlynuose, parke ir sodo augalai. Įvertinta 17 rūšių ir 1 veislės dekoratyvių ir parko augalų ir 8 rūšių ir 9 veislių sodo augalų fitosanitarinė būklė. Meteorologinės sąlygos 2016 m. vasarą buvo palankios augalams, todėl daugumos jų būklė buvo gera. Daugiausiai rūšių ligų sukėlėjų ir kenkėjų buvo ant mažalapės liepos, bet jie didelės žalos medžiams nepadarė.

Raktiniai žodžiai: fakulteto aplinka, dekoratyvūs sumedėję augalai, sodo augalai, būklė.

Puslapių skaičius: 6.

Kalba: lietuvių.

Mokslų sritis: technologijos mokslų.

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2017_73_78.pdf


 

11.

Straipsnio pavadinimas: SEEDSPOR, HANSEBAC IR HANSESPOR VEIKLIŲJŲ MEDŽIAGŲ ĮTAKĄ PAPRASTOSIOS PUŠIES (PINUS SILVESTRIS L.) SĖJINUKŲ IŠAUGINIMUI MIŠKO MEDELYNUOSE.

Autoriai (institucija): Regina Vasinauskienė, Gerda Šilingienė (Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto Miško biologijos ir miškininkystės institutas).

Recenzentai: doc. dr. Janina Šepetienė, Aleksandro Stulginskio universitetas.

Anotacija: Tyrimai atlikti 2014 m. Aleksandro Stulginskio universitete, Miškų ir ekologijos fakulteto Miško biologijos ir miškininkystės institute ir Valstybinės miškų tarnybos Miško sėklų ir sodmenų kokybės skyriaus laboratorijoje. Lauko bandymai atlikti VĮ Dubravos eksperimentinės–mokomosios miškų urėdijos medelyne siekiant ištirti „SeedSpor“, „Hansebac“, „Hansespor“ ir jų kombinacijų veikliųjų medžiagų įtaką paprastosios pušies (Pinus silvestris L.) sėjinukų išauginimui miško medelynuose. Paprastosios pušies laboratorinis sėklų daigumas paveikus „Hansespor” preparatu už kontrolinį variantą buvo mažesnis 2–‍4,25%. Tiriant gruntinį paprastosios pušies sėklų daigumą nustatyta, kad naudojant „Hansebac“ preparatą nebeicuotoms sėkloms daigumas buvo vidutiniškai 17% didesnis lyginant su nebeicuota kontrole. Pagrindinius paprastosios pušies biometrinius parametrus labiausiai įtakojo „SeedSpor“ + „Hansespor“ kombinacija preparatas padidinęs sėjinukų skersmenį 30,3%, „Hansespor“ įtakojo paprastosios pušies aukštį 6,5% ir pagrindinės šaknies ilgį 21,2% lyginant su kontrole. Apibendrinus visus gautus rezultatus galime teigti, kad preparatas „Hansespor“ daro teigiamą įtaką paprastosios pušies sėjinukų išauginimui.

Raktiniai žodžiai: paprastoji pušis, sėklos, SeedSpor“, „Hansebac“, „Hansespor“ ir jų kombinacijos.

Puslapių skaičius: 10.

Kalba: lietuvių.

Mokslų sritis: biomedicinos mokslų.

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2017_79_88.pdf


12.

Straipsnio pavadinimas: ŽALDARIŲ KONTROLĖ CUKRINIŲ RUMKELIŲ PASĖLYJE, NAUDOJANT DRĖGNĄJĮ VANDENS GARĄ.

Autoriai (institucija): Regina Vasinauskienė (Aleksandro Stulginskio universitetas Miškų ir ekologijos fakultetas Miško biologijos ir miškininkystės fakultetas), Zita Brazienė (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Rumokų bandymų stotis).

 

Recenzentai: dr. Vilma Žėkaitė (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Perlojos bandymų stotis).

Anotacija:  2012–2013 m. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filiale Rumokų bandymų stotyje buvo atliekami piktžolių ir grybinių lapų ligų kontrolės cukrinių runkelių pasėlyje tyrimai, panaudojant drėgnąjį vandens garą. Tyrimų duomenimis efektyviausiai piktžoles cukrinių runkelių pasėlyje naikino drėgnojo vandens garas panaudotas 3 kartus per runkelių vegetaciją ir derintas su rankiniu piktžolių naikinimu. Panaudojus drėgnąjį vandens garą 2 kartus, piktžolių kiekis ir orasausė masė buvo beveik tokia pati kaip naudojant chemines apsaugos priemones. Drėgnasis vandens garas sumažino grybinių lapų ligų vystymąsi cukrinių runkelių pasėlyje. Drėgnąjį vandens garą panaudojus 3 kartus rudmargės intensyvumas cukrinių runkelių rugsėjo pabaigoje buvo 58,8–78,9%, baltulių – 51,7–52,0% mažesnis negu purkštuose herbicidais laukeliuose.

Raktiniai žodžiai: drėgnasis vandens garas, cukriniai runkeliai, piktžolės, grybinės ligos.

Puslapių skaičius: 8.

Kalba: lietuvių.

Mokslų sritis: žemės ūkio mokslų.

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2017_89_96.pdf


13.

Straipsnio pavadinimas: PERSPEKTYVIŲ PRIESKONINIŲ (AROMATINIŲ) AUGALŲ AUGINIMO IR VAISTINĖS AUGALINĖS ŽALIAVOS INOVATYVIOS DŽIOVINIMO TECHNOLOGIJOS.

Autoriai (institucija): Ona Ragažinskienė (Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas, Kauno kolegijos Medicinos fakultetas), Erika Šeinauskienė (Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas), Sandra Saunoriūtė (Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodas).

Recenzentė: prof. habil. dr. Nijolė Savickienė (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ).

Anotacija:  Tarptautinių institucijų didžiulis dėmesys skiriamas vaistinių, prieskoninių (aromatinių) augalų auginimo technologijų bei vaistinės augalinės žaliavos kokybei, saugumui ir efektyvumui bei teisinės bazės kūrimui. Lietuvoje spartus vaistažolininkystės vystymasis kelia vis didesnius reikalavimus vaistažolininkystės, kaip augalininkystės šakos, plėtrai, moksliniams tyrimams, studijoms ir žinių sklaidai. Prieskoninių (aromatinių) augalų auginimo procese yra svarbu gerai suprasti aromatinių augalų auginimo bei jų vaistinės žaliavos ruošimo technologijas. Tyrimo objektu pasirinkta paprastasis čiobrelis (Thymus vulgaris L.), vaistinis šalavijas (Salvia officinalis L.), krūminė perilė (Perilla frutescens (L.) Britton), vaistinis isopas (Hyssopus officinalis L.), paprastasis raudonėlis (Origanum vulgare L.) – perspektyvūs prieskoniniai (aromatiniai), vaistiniai augalai, kurie yra introdukuoti ir auginami Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodo Vaistinių ir prieskoninių (aromatinių) augalų kolekcijų sektoriuje. Darbo tikslas – pateikti botaninę charakteristiką ir įvertinti perspektyvių penkių rūšių prieskoninių (aromatinių), vaistinių augalų auginimo bei vaistinės augalinės žaliavos ruošimo technologijas. .

Raktiniai žodžiai: Salvia officinalis L., Hyssopus officinalis L., Thymus vulgaris L., Origanum vulgare L., Perilla frutescens (L.) Britton, prieskoniniai, aromatiniai augalai, auginimas, džiovinimas.

Puslapių skaičius: 8.

Kalba: lietuvių.

Mokslų sritis: žemės ūkio mokslų.

Pilnas straipsnis: http://www.zak.lt/mokslo_darbai/2017_97_104.pdf