«

»

2012.02
27

Ornitologai 2012 metų paukščiu Lietuvoje paskelbė kurapką

Lietuvos ornitologų draugija (LOD), kaip ir daugelio kitų šalių paukščių apsaugos organizacijos, kiekvienais metais skelbia „Metų paukščio“ akciją. Jos pagrindiniai tikslai – atkreipti dėmesį į sparčiai nykstančias sparnuočių rūšis, kurioms šiuo metu reikalingas žmonių išskirtinis dėmesys ir rūpestis, o taip pat išsiaiškinti tikrąją rūšies populiacijos būklę šalyje. Dažniausiai metų paukščiu pasirenkama reta ir nykstanti rūšis, kuriai reikalingos specialios apsaugos priemonės ir apie kurios paplitimą ir gausą tuo metu trūksta naujausių duomenų.

Kurapka (lot. Perdix perdix, angl. Grey Partridge, vok. Rebhuhn) – fazaninių (Phasianidae) šeimos vištinis paukštis. Kurapkos vardas tikriausiai yra slaviškos kilmės, plg. rus. кура – „višta“ + потка – „paukštis“, mat kurapka yra paukštis, panašus į vištą tuo, kad neskraidžioja.

Mokslinė klasifikacija:

Karalystė: Gyvūnai (Animalia)

Tipas: Chordiniai (Chordata)

Klasė: Paukščiai (Aves)

Būrys: Vištiniai paukščiai (Galliformes)

Šeima: Fazaniniai (Phasianidae)

Gentis: Kurapkos (Perdix)

Rūšis: Kurapka (Perdix perdix)

Paukščio kūnas pilkšvai rusvos spalvos, sveria apie 400 g. Patinas išmargintas smulkiais rudais skersiniais dryžiais. Krūtinė su tamsiai ruda pasagos formos dėme. Kurapka nuo žemės pakyla su triukšmu, bet skrenda greitai ir tiesiai. Didesnę metų dalį (rudenį ir žiemą) laikosi būriais. Gyvena dirbamuose laukuose, kur gausu krūmų. Lizdą suka ant žemės tarp žolių. Gegužės mėnesį deda 12-24 pilkšvai balsvos spalvos kiaušinių. Peri 24 dienas, išveda vieną jauniklių vadą. Lietuvoje kurapkos dažnos, paplitusios visuose rajonuose.

Kurapka yra būdingas atviro kraštovaizdžio paukštis, tik žiemos mėnesiais užklystantis į miestus, gyvenvietes ar miške esančias atviras erdves. Lietuvoje kurapka siejama su tradiciniu kaimu, kur smulkūs įvairių kultūrų laukeliai kaitaliojasi su atviromis pievomis, ganyklomis su įsiterpusiais želdinių plotais ir krūmynais. Tokia aplinka palanki kurapkoms auginti palikuonis, maitintis ir slėptis nuo plėšrūnų, o kartais ir pačio žmogaus. Todėl šie, kadaise plačiai paplitę paukščiai, intensyvėjant žemės ūkiui ir nykstant tradiciniam kaimui, kuriam būdinga minėta žemėnauda, tarptautinės paukščių apsaugos organizacijos „BirdLife International“ duomenimis, tapo sparčiausiai nykstanti agrarinio kraštovaizdžio sparnuočių rūšis Europoje.

Paukščiai minta augalų sėklomis, grūdais, taip pat lesa želmenis, vabzdžius. Tačiau kai žemę padengia storas sniego sluoksnis ir tampa sunku surasti maisto, paukščiai glaudžiasi arčiau sodybų.

Šiandien kurapkoms dar negresia išnykimas. Tačiau Europos Sąjungos mastu jos populiacija, atliktų apskaitų duomenimis, per trisdešimt metų sumažėjo 82 proc., o tai jau traktuojama kaip rūšies katastrofinis mažėjimas. Lietuvoje ar kitose šiaurinio rūšies arealo paplitimo šalyse, pastebimą žalą daro ir atšiaurios žiemos, kai prarandama žymi populiacijos dalis. Aišku, papildomai jų gretas praretina ir vis dažniau sutinkami palaidi šunys ar katinai (kurie įveikia žiemą nusilpusius paukščius). Taigi, Lietuvoje, nors žemės ūkis dar ne toks intensyvus kaip Vakarų Europoje, neigiamą poveikį daro kiti faktoriai.

Yra ir dar keli svarbūs momentai: kurapka yra labai sėsli rūšis. Ji nemėgsta migruoti – geriausiu atveju nukeliauja apie šimtą kilometrų. Todėl jos vietinės populiacijos būklė šalyje priklauso tik nuo mūsų, ir jai nepadės kaimyninių ar Vakarų Europos šalių įgyvendinamos apsaugos priemonės. Kitas aspektas yra tai, kad padėdami šiam paukščiui žiemos metu, mes saugome tikrai savo krašto, o ne iš toliau atskridusius paukščius.

Todėl 2012 metų paukščio akcija neapsiribos vien įprasta kurapkų inventorizacija ir paplitimo tyrimais, kad vėliau konstatuotume ir taip akivaizdžiai pastebimą jų būklės blogėjimą. LOD sekretoriatas ir aktyviausi nariai ėmėsi iniciatyvos organizuoti žiemojančių kurapkų lesinimo akciją visoje šalyje, tam įrengiant specialias slėptuves ir pagal galimybes, į jas pilant pašaro: grūdų ar jų išvalų, žolių sėklų, kurių galima surinkti klojimuose. Į šią akciją įtraukiami ne tik LOD nariai, bet ir kaimo žmonės, medžiotojai, miškininkai.

Lietuvos ornitologų draugija siūlo statyti slėptuves iš eglišakių. Visi esame pastebėję, kad kažkada gausios kurapkos matomos vis rečiau. Ši žiema gali dar praretinti ir taip negausius jų būrelius, o padėti joms tikrai nėra sunku. Buvo paskaičiuota, kad be žmogaus pagalbos peržiemoja iki 50 proc. kurapkų, o įrengus slėptuves ir papildomai maitinant peržiemoja daugiau nei 80 proc. kurapkų.

Slėptuves geriausia statyti ten, kur kurapkų matyta, ir geriau bent 150 m toliau nuo medžių grupių, pamiškių, didesnio ploto krūmynų, nes tose vietose, kur pradedami maitinti paukščiai, pasirodo jų sergėtojai – vištvanagiai, lapės, valkataujantys šunys ir katės. Geriau statyti ant nedidelio paaukštėjimo – teks rečiau nukasinėti sniegą, nes nuo kalvelės jis nupustomas. Šalia esantys plotai, apaugę kiečiais ir kita aukšta sena žole, padidina paukščių saugumą suteikdami galimybę slėptis dienos metu.

Kuo maitinti? Tinka visi grūdai ir piktžolių sėklos. Jei šalia yra želmenys, galima pavalyti sniegą nuo jų. Grūdlesiams paukščiams maistui virškinti reikalingi jį sumalantys smulkūs akmenukai, tad papilkite ir smulkaus žvyro krūvelę. Antroje žiemos pusėje žvyrą galima maišyti su trupučiu durpių – saulės pašildytos jos padeda nutirpinti sniegą ir pašalina įšalą, tad žvyras tampa birus.

LOD kviečia visus, norinčius dalyvauti kurapkų lesinimo akcijoje, apie tai pranešti draugijos sekretoriatui: tel.: (8 5) 213 0498.

Lietuvos ornitologų draugijos vadovas Liutauras Raudonikis ragina visus nelikti abejingus kurapkų ateičiai Lietuvoje, nes šį paukštį galima laikyti savo nacionaliniu paukščiu kaip ir gandrą.

Kurapkų gyvenimą stebintys ornitologai tvirtina, kad kai ko iš kurapkų galėtų pasimokyti ir žmonės. Pavyzdžiui, racionalaus elgesio: vasarą kurapkos stengiasi nesimaišyti žmonėms po kojomis, jų namais tampa laukinė gamta, o žiemą šiems sparnuočiams reikia žmonių pagalbos.

Straipsnio autorė: lekt. Jolanta Margelienė, Kauno kolegija

 

 

  1. Vytautas sako:

    Kokiomis sąlygomis galima auginti kurapkas? Ko tam reikia?