«

»

2010.03
16

Pelenai – ne tik vertinga trąša…

Kiekvienais metais gyventojai, artėjant šaltajam metų laikui, vis labiau susirūpina savo gyvenamųjų patalpų šildymu, tvarko saugiam eksploatavimui bei ekonominiam režimui krosnis, šildymo katilus, židinius, kaminus, centrinio šildymo sistemas. Svarbu ne tik tvarkingai paruošti juos eksploatacijai, bet ir pasirūpinti kuru, kurio užtektų šildymo laikotarpiui. Žiemos iki šių metų nebuvo per daug šaltos, tačiau ši žiema parodė savo galią, kuomet šaltukas dažnai termometro stulpelyje rodė -200 Cir daugiau.

Jau prasidėjo kalendorinis pavasaris, kelias dienas intensyviau pašvietusi saulė sušildė orą, pradėjo tirpti sniegas laukuose, pradėjo bėgti tirpstančio sniego upeliai. Nors orai po truputį šyla, tačiau gyvenamajame būste dar reikia papildomos šilumos. Daugelis su nekantrumu laukia pavasario, nes šildymo paslaugos yra labai brangios, ir jos sunaudoja didelę dalį žmonių pajamų.

Būstui apšildyti naudojama įvairūs energetiniai resursai – dujos, krosninis kuras, elektra, anglys, šiaudai, malkos, ir visi jie turi nemažą kainą. Gal būt pigiausias būsto šildymas yra naudojant malkas, tačiau tai priklauso nuo šildymo patalpų ploto, šildymo įrenginių rūšies.

Medieną gyvenamųjų patalpų šildymui, o taip pat maisto gaminimui žmonės naudoja nuo senų laikų. Net ir dabar apie 30 proc. planetos žmonių naudoja medieną naudoja šiems tikslams, tam sunaudojama beveik pusė pasaulio miškuose iškertamos medienos bei jų atliekų, Europoje kurui sunaudojama mažiau nei 10 proc. visos iškertamos medienos.

Dabartiniu metu atsiranda dar ir kitos priežastys, dėl kurių vis daugiau būsto apkūrenimui panaudojama malkinės žaliavos. Tai didėjančios naftos kainos, energetiniai karai tarp Rytų ir Vakarų, tarp Europos ir Amerikos, oro tarša, ypač sieros junginiais, šiltėjančio klimato grėsmė, tuo pačiu mažėja šalies priklausomybė nuo importuojamų energijos šaltinių.

Šildymo reikmėms naudojant medieną, ji pasižymi gera energetine verte (degios medžiagos – vandenilis ir anglis – sudaro 54 – 58 proc. sausos masės), be to, medieną patogu transportuoti ir sandėliuoti.

Lietuvos miškai yra pakankamai produktyvūs (iš1 hektaronašaus miško kasmet galima gauti 7 – 12 t sausos biomasės), kai kurios miško augalų rūšys gerai atželia savaiminiu būdu. Be to, pastaraisiais metais atsiradus dideliems dirvonuojančios žemės plotams, gera alternatyva tapo miško ar specializuotų sumedėjusių augalų (žilvičių) plantacijų auginimas.

Kurui paprastai naudojama malkinė mediena ir kirtimo atliekos (kelmai, padarinės medienos žievės, menkavertė mediena, pjuvenos, šakos). Lietuvoje turime daugiau nei 160 stambesnių ar smulkesnių katilinių, kurios kūrenamos medienos atliekomis. Jų bendras galingumas viršija 500 MW. Tokiam kiekiui energijos pagaminti sunaudojama daugiau nei 1,2 mln. kub. metrų medienos (malkinės medienos, medienos pramonės ir miško kirtimo atliekų).

Šalyje nemažai malkinės medienos sunaudojama ir privačių namų apšildymui. Medienos atliekos yra vyraujanti kuro rūšis Lazdijų, Ignalinos, Molėtų, Šilalės, Širvintų, Švenčionių, Šakių, Birštono, Mažeikių, Kretingos, Kazlų Rūdos rajonuose. Atsinaujinantys ištekliai ateityje taps vis reikšmingesni.

Miškininkų bei kai kurių mokslininkų nuomone, Lietuvoje kasmet šildymo reikmėms sunaudojama po 2,2 – 2,5 mln. ktm malkų ir medienos pramonės atliekų. Sudegus malkoms, likutinė žaliava – pelenai, kurių kasmet turėtų susikaupti apie 25 – 30 tūkst. tonų pelenų.

Pelenai – vertinga trąša, turinti kalcio, kalio ir fosforo. Pelenų sudėtyje yra nemažai ir kitų makro- ir mikroelementų: mangano, magnio, silicio, cinko, vario, švino ir kitų. Kaip trąša vertingi tik medžio pelenai. Medžio pelenuose gausiausia kalcio, todėl juos galima prilyginti kalkinei trąšai. Pelenai ne tik didina augalų derlių, bet ir mažina dirvožemio rūgštumą. Pelenus galima naudoti kaip kalkinę trąšą. Pakalkinus rūgštų dirvožemį, augalai geriau aprūpinami kalciu ir magniu, susidaro palankios sąlygos fosforui ir kaliui įsisavinti.

Apie pelenų poveikį augalų auginimui nemažai informacijos pateikė LŽI Vėžaičių mokslininkai, tyrinėję šią problemą. Jų nuomone, medžio pelenai palankūs grūdinių augalų, šakniavaisinių ir kitų augalų derliui bei kokybei. Teigiamą poveikį lemia sumažėjęs dirvožemio rūgštumas, dirvožemyje padidėjęs kalcio ir magnio, augalams prieinamo fosforo ir kalio kiekis, pagerėjusi dirvožemio struktūra. Dirvožemis būna purus, nesupuolęs – atsiranda palankios sąlygos prie augalo šaknų patekti orui, vandeniui.

Daugiausia maisto medžiagų yra beržinių malkų pelenuose, kurie turi 7,1 proc. P2O5, 13,8 proc. K2O ir 36,3 proc. CaO. Toliau eina pušinių malkų pelenai ir dar mažiau vertingi eglių malkų pelenai. Pelenai turi mažai chloro. Jie tinka visiems augalams, o ypač chloro nemėgstantiems – grikiams, bulvėms, lubinams. Pelenų normos priklauso nuo dirvožemio agrocheminių savybių, nuo pelenų maisto medžiagų kiekio bei auginamų augalų.

Vertingiausi yra lapuočių pelenai (chemiškai neapdorotos medienos). Daugiausia makroelementų yra beržinių malkų pelenuose: 7,1 proc. fosforo, 13,8 proc. kalio ir 36,3 proc. kalcio. Be šių elementų, pelenuose yra nemažai kitų makro-, mikro- bei ultramikroelementų: mangano, magnio, silicio, cinko, vario, švino ir kt. Pelenuose esantis kalis yra potašo formos, kuris tirpsta vandenyje ir lengvai augalų pasisavinamas. Fosforas netirpus vandenyje, tačiau augalų pasisavinamas ne blogiau nei iš fosforo trąšų.

Pelenai tinka pagrindiniam augalų tręšimui ir yra naudingi visiems, ypač chloro nemėgstantiems augalams (bulvėms ir kt. daržovėms). Medžių pelenuose daugiausia yra kalcio, todėl juos galima prilyginti kalkinei trąšai. Į dirvožemį įterpti pelenai ne tik padidina derlių, bet ir mažina dirvožemio rūgštumą. Pelenai sėkmingai gali pasitarnauti ne tik lauko ir miško augalams, bet ir gėlėms. Tai puiki priemonė rūgščiai dirvožemio reakcijai neutralizuoti ir lengvai prieinamų maitinamųjų elementų šaltinis.

Pasodinti augalą į tinkamos reakcijos dirvožemį netgi svarbiau nei jį aprūpinti maisto medžiagomis. Mat netręšiamas augalas maisto elementų kurį laiką gauna iš dirvožemio, tačiau, nesudarius palankios dirvožemio reakcijos, augalai negalės įsisavinti maisto medžiagų ir skurs nepaisant visų pastangų tręšti bei laistyti.

Kalkingą dirvožemį mėgsta nemažai gėlių: aronai, kalniniai ir alpiniai astrai, kalinės ir rusinės bajorės, vaistiniai šalavijai, muilinės ir šliaužiančiosios gubojos, uoliniai bei plunksnuotieji gvazdikai ir kt. Tręšimas medžio pelenais labiau aktualus daugiamečiame gėlyne, ypač Vakarų ir Rytų Lietuvoje, kur vyrauja rūgščios reakcijos dirvožemiai.

Trumpi patarimai:

1) Medžio pelenus naudojant trąšai, į dirvožemį jų reikėtų įterpti 200-300 g/kv. m.

2) Pelenais rekomenduojama tręšti pirmiausia daržoves, vaistinius ir prieskoninius augalus, taip pat juos naudoti augalų apsaugai nuo kenkėjų bei ligų sukėlėjų.

3) Ant prieskoninių augalų (krapų, petražolių, bazilikų) atsiradusius amarus galima naikinti taip: imama 1,5 stiklinės medžio pelenų, užpilama nedideliu kiekiu verdančio vandens, atskiedžiama 10-čia litrų vandens ir įpilamas 1 šaukštas skysto muilo. Gerai išmaišytas ir perkoštas tirpalas yra paruoštas purkšti. Po savaitės augalai nuplaunami švariu vandeniu (laistant laistytuvu). Toks tirpalas tinka ir aguročių, patisonų, moliūgų, agurkų apsaugai nuo amarų, baltasparnių, erkučių.

4) Medžio pelenais, anglimis arba kreida galima apibarstyti šaknų puvinio pažeistus agurkus.

5) Pelenai gelbsti ir agurkų kekerinio puvinio atveju. Šią ligą galima įveikti naudojant tokį mišinį: 1 šaukštelis vario sulfato ir 1 stiklinė pelenų. Gerai sumaišytu mišiniu pabarstomos pažeistos agurkų vietos.

6) Pelenai padidina bulvių atsparumą šalnoms ir ligoms. Žydėjimo metu bulvės tręšiamos tirpalu, paruoštu iš10 litrųvandens ir 2 stiklinių pelenų. Kiekvienam bulvių kerui išlaistoma po0,5 litrotirpalo.

Jei dirvos rūgštingumą mažinsite medžio pelenais, tai spygliuočių pelenų reikia panaudoti 2 kartus daugiau nei kalkių ar kreidos, o beržų ir pušų – 1,5 karto daugiau. Pelenų vieta – daržo lysvėje, dirbamos žemės masyve, tačiau – ne sąvartyne!

Straipsnio autorius: Kauno kolegijos Kraštotvarkos fakulteto Želdinių ir agrotechnologijų katedros lektorius Aloyzas Šeškas

  1. Diana Pociūtė sako:

    tikrai geras straipsnis, nors aš pelenų trąšoms ir nenaudoju :) esu viena iš tų, kuriems prie širdies arčiau kompostas… Gal todėl, kad viskas atrodo daug paprasčiau. Na, bent man :)

  2. Aldona sako:

    Aciū už išsamią informaciją