«

»

2017.10
18

PRIEŠPASKUTINIO APLEDĖJIMO AUKŠTUMŲ DIRVOŽEMIŲ DANGOS YPATUMAI

Mokslinė konferencija – ekspedicija PRIEŠPASKUTINIO APLEDĖJIMO AUKŠTUMŲ DIRVOŽEMIŲ DANGOS YPATUMAI

Šių metų rugsėjo 29-30 dienomis Aplinkos inžinerijos katedros docentė dr. R. Mikučionienė ir lekt. I. Tulabienė dalyvavo rudeninėje Lietuvos dirvožemininkų draugijos dviejų dienų išvažiuojamojoje konferencijoje – ekspedicijoje „PRIEŠPASKUTINIO APLEDĖJIMO AUKŠTUMŲ DIRVOŽEMIŲ DANGOS YPATUMAI“. Ekspedicijos maršrutas buvo parengtas Medininkų aukštumos ir Eišiškių plynaukštės dirvožemio dangai pažinti.  Renginyje dalyvavo gausus būrys šalies universitetų, LAMMC institutų, filialų ir bandymų stočių mokslininkų, Valstybės institucijų ir tarnybų atstovų, Lietuvos dirvožemininkų draugijos prie LMA ŽŪMMS narių bei bakalauo, magistrantūros ir doktorantūros studijų studentai.

  Dalyvius pasveikino LDD draugijos pirmininkas doc. dr. J. Volungevičius ir Lietuvos geologijos tarnybos taršos vertinimo poveikio poskyrio vyriausioji specialistė dr. Virgilija Gregorauskienė. Po to  ekspedicijos dalyviai autobusu ar kitu transportu patraukė į ekspedicijos objektus, maršrutu: Eišiškės (Šalčininkų r. sav.) – Šalčininkai (Šalčininkų r. sav.) – Dieveniškės Šalčininkų (r. sav.) – Nakvynė  - Rakonys (Vilniaus r. sav.) – Turgeliai (Vilniaus r. sav.) – Medininkai (Vilniaus r. sav.) – Aukštosios kalnas, Juozapinės kalnas (Vilniaus r. sav.).

  

Ekspedicijos metu prie objektų buvo iškasti ir aptarti dirvožemio profiliai, jų makromorfologinės savybės, sistemingai ir išsamiai atskleistos cheminės ir fizikinės savybės. Buvo analizuojami šių dirvožemių raidos ir naudojimo tvarumo kontekste klausimai, jų identifikavimo ir klasifikavimo aktualijos. Ekspedicijos metu iškasti ir aptarti 4 dirvožemio kasiniai ir įvardinti šie dirvožemiai – Smėlžemiai (Arenosols) (1 kasinys), palvažemio (Planosol)  (2,3 kasinys) ir balkšvažemio (Albeluvisols) (4 kasinys). Pastarasis dirvožemis sulaukė daug diskusijų, nes pagal pirminę informaciją jis buvo taip pat įvardintas kaip palvažemis. Tai rodo, kad svarbus yra detalūs tyrimai ir tarpkryptinis bendradarbiavimas. Šiuo atveju dirvodarinių uolienų daugianariškumas ir vyravę dirvodaros procesai nulėmė požymius, kurie yra priskirti trims grupėms: balkšvažemiams, palvažemiams ir stagnuotžemiams.  Ekspedicijos dalyviams diskusijoje apie aptariamus dirvožemius ir jų formavimosi ypatumus padėjo išleistas ekspedicijos vadovas “ Vidurinio pleistoceno apledėjimo aukštumų dirvožemių dangos ypatumai“. Šis leidinys yra ne tik mokslinis, bet ir mokomasis leidinys, kuriuo siekiama suteikti gilesnių tarpdisciplininių žinių tiek bakalauro, magistro ar daktaro laipsnio siekiantiems studentams, tiek visiems besidomintiems Lietuvos dirvožemiais ir jų raida. Paskutinis sustojimas buvo Aukštosios kalno. Čia, ekspedicijos rezultatų aptarime dalyvavo ir API katedros docentė, renginio organizacinio komiteto pirmininkė dr. R. Mikučionienė. Buvo akcentuojama dirvožemio raidos ir pažinimo principai ir aktualijos, ekspedicijų reikalingumas ir nauda. Ekspedicijos dalyviai džiaugėsi tinkamu ekspedicijai oru, kuris leido produktyviai dirbti prie dirvožemio profilių. Su pakiliomis mintimis dalyviai  atsisveikino ir pajudėjo link namų.

Kauno kolegijos bibliotekoje galite susipažinti su mokslinės konferencijos-ekspedicijos vadovu „Priešpaskutinio apledėjimo aukštumų dirvožemių dangos ypatumai“.

Daugiau apie renginį galima skaityti čia: https://www.lammc.lt/lt/naujienu-archyvas/ekspedicija-konferencija-priespaskutinio-apledejimo-aukstumu-dirvozemio-dangos-ypatumai/2106