«

»

2010.03
19

Šis tas apie sojas

Susitinkant su žemdirbiais bei bendraujant su įvairiais žmonėmis, dažnai tenka išgirsti klausimus, susijusius su sojomis, jų teigiamomis savybėmis, kai kuriais nuogastavimais. Todėl pabandysiu trumpai supažindinti su šiuo augalu, jo savybėmis bei trumpa auginimo technologija.

Soja (Glycine max (L.) Merr) – pupinių (Fabaceae) šeimos savidulkis, vienmetis augalas iš Pietryčių Azijos – Indijos ir Kinijos. Pasauliniu mastu tai vienas universaliausių augalų pasaulyje, didžiausi plotai auginami Kinijoje, Korėjoje, Japonijoje, Indijoje. Iš artimesnių šalių pažymėtina Rusijos pietinė dalis, Azerbaidžanas, vakarinė Ukraina, Moldavija.

Lietuvoje sojos atsirado tik XX a pradžioje. Sojų selekciniu darbu ir auginimo galimybėmis Lietuvoje pirmasis pradėjo domėtis Dotnuvos selekcijos stoties darbuotojas Z.Mackevičius. Parsisiuntęs 28 sėklų pavyzdžius iš Austrijos, Švedijos ir Vokietijos, vykdė su šiuo augalu eksperimentus, jam pavyko išvesti 4 veisles, paruošė sojų auginimo technologijos aprašus.

Vėliau su soja bandymus darė profesorius P.Snarskis, A.Ūbienė, V.Vitkus, tačiau jos auginimas plačiau nepaplito.

Šių augalų sėklose būna iki 45 proc. baltymų ir iki 26 proc. riebalų, 32 – 42 proc. mineralinių medžiagų, kalcio – 320 – 350 mg, geležies – 9,2 – 14,0 mg, fosforo – 580 – 620 mg, nemažai vitaminų A, B1, B2, D, E, C, K. Pagal nepakeičiamų aminorūgščių kiekį ir sudėtį, sojų baltymai yra labiausiai pilnaverčiai. Pagrindiniai produktai iš sojų yra riebalai ir miltai, iš kurių gaminama margarinas, pienas, sūris, konservai, kotletai, konditerijos gaminiai. Labai vertingas sojų aliejus, jo maistinės savybės beveik atitinka sviesto. Tolimųjų Rytų tautų virtuvėse jos naudojamos kaip svarbus baltymų šaltinis, pakeičiantis pieną.

Gydymo tikslu verdama košės, kurios reikšmingos gydymo tikslu sergant tuberkulioze, spinduline liga, centrinės nervų sistemos darbo sutrikimais, cholesterolio mažinimui kraujyje, diabeto, širdies ir kraujagyslių ligomis ir t.t.

1 pav. Sojų laukas (A.Šeškas)

Sojos, būdamos labai baltymingos, yra reikšmingos pašarininkystėje. Be to, šie augalai yra panaudojami chemijos pramonėje, gaminant klijus, dažus, lakus, plastmases, reikšmingi ir muilo gamybos procese.

Stiebai statūs, užauga 30 -150 cmaukščio. Šaknų sistema yra gerai išvystyta, joje vyksta atmosferinio azoto perdirbimas į mineralinę formą, kuri tenkina azoto poreikius ne tik pačią soją, bet ir posėlinius augalus. Lapai visada trilapiai. Visas augalas apaugęs rudais, gelsvais ar baltais šeriuotais plaukeliais.

Soja – savidulkis augalas. Žiedai 0,3 -1 cmilgio, susitelkę po 3 – 15 į tankias viršūnines kekes, žydi liepos mėnesį. Žydėjimo metu jautrus staigiems temperatūros pokyčiams. Dauguma žiedų net neprasiskleidžia ir tuoj pradeda džiūti, tačiau ankštys užauga.

2 pav. Soja žydėjimo metu (Nuotrauka - iš www.nsrl.uiuc.edu)

3 pav. Sojos žiedas iš arti.(Nuotrauka- iš www.nsrl.uiuc.edu)

Vaisius – ankštis, kurioje būna 2 – 4 sėklos, ankštys daugumoje nulinkusios. Įvairių veislių sojų sėklos gali būti pilkos, gelsvos, rudos ar juodos. 1000 sėklų masė – 40 – 50g. Vienas augalas gali užauginti iki kelių dešimčių ankščių.

4 pav. Pribrendusi soja (A.Šeškas)

5 pav. Sojos sėklos (Nuotrauka- iš www.letpaka.lt)

Augalas jautrus šviesai, todėl jei yra galimybės, reikėtų sėti šviesioje, saulėtoje vietoje. Sojos mėgsta ir drėgmę, vien tik sėklų subrinkimui ir sudygimui reikia apie 130 proc. vandens nuo sėklų masės. Geriausiai soja uždera, kai per vegetacijos periodą iškrenta apie300 mmkritulių. Jos trūkstant, gali nukristi žiedai, užuomazgos. Kai ankštys subręsta, pagelsta, nukrenta lapai, ir sėklų drėgnumas būna mažesnis kaip 20 proc., galima imti derlių. Brendimo tarpsnyje soja pakankamai yra atspari prasidedančioms šalnoms, todėl derlių nebūtina skubėti nuimti, tai galima padaryti ir po šalnų, tačiau dėl prasiveriančių ankščių, bus didesni derliaus nuostoliai.

Soja – ankštinis augalas, kuris gali pagerinti dirvos maisto medžiagų balansą, be to, šį augalą galima auginti kaip sideratą.

Sojų auginimui geriausiai tinka nepiktžolėtos, derlingos dirvos, netinka – rūgščios bei smėlėtos, nes jose trūksta ne tik maisto medžiagų, bet ir drėgmės. Tinkamiausi priešsėliai – žieminiai rugiai, kukurūzai Sojos – šilto klimato augalai, todėl patartina sėti žemei sušilus gegužės mėnesio pradžioje. Pavasarį dirva ruošiama kaip ir kitiems kaupiamiesiems augalams, tręšiama tik fosforo ir kalio trąšomis, duodant atitinkamai 60 ir 90 kg/ha v.m. Sėjama 35 -60 cmtarpueiliais, sėkla įterpiama 3 -5 cmgyliu, sėklos norma – 60 – 70 kg/ha. Po sėjos pasėlį būtina privoluoti. Viename kvadratiniame metre turėtų augti 70 – 90 augalų.

Tręšimui v.m. rekomenduojama panaudoti apie 20 -60 kgazoto (apie 50 – 70 proc. reikalingo azoto pasigamina pats augalas dėka gumbelinių bakterijų), 60 -80 kgfosforo ir apie100 kgkalio.

Lietuvoje šiuo metu tinkamiausių veislių sąraše sojos veislių nėra, galima būtų bandyti kaimyninėje šalyje Lenkijoje išvestą veislę ‘Progres’, kuri nepriklauso prie modifikuotų augalų.

Lietuvos sąlygomis sojai daugiausia žalos pridaro piktžolės, kurias galima sunaikinti purenant tarpueilius bei purškiant herbicidus, tačiau ir čia yra spraga, nes registruotų herbicidų sąraše tokių herbicidų sojų pasėlio nupurškimui nuo piktžolių nėra.

Pjūtis daugumoje atliekama kombainu, jį tinkamai paruošus. Nukultas sojas reika išvalyti, jei per drėgnos, panaudoti džiovinimo įrenginius. Gerai pasisekus, iš1 hagalima gauti iki 4 t derlingumą.

Pastaruoju metu pasaulyje didžiulį ažiotažą sukėlė modifikuoti augalai, tarp kurių priskiriama ir sojos. Genetiškai modifikuotų augalų pasėlių plotas pasaulyje nuo 1996 iki 2008 m. padidėjo daugiau kaip penkiasdešimt kartų, ir jų plotai didėja daug sparčiau nei ekologiškų pasėlių. Pasaulyje tarp genetiškai modifikuotų pasėlių sojos plotai sudaro apie 67 mlj. ha.

Dėka naujausių biotechnologijų galima pakeisti genetinę medžiagą ir suteikti jai tokių savybių, kurios negalėtų atsirasti organizmui dauginantis natūraliu būdu. Genų inžinerija sudarė sąlygas peržengti ribas, kurios milijonus metų saugojo rūšių savitumą. Dauguma dabar auginamų GM augalų yra atsparūs herbicidams ir turi kitų komercinėms reikmėms svarbių produktų savybių.

Ypač sparčiai GM augalų plotai didėjo daugelyje šalių. Biotechnologiniai augalai pernai jau buvo auginami 21 šalyje ir užėmė 90 mln. ha plotą, šiuos augalus augina apie 8,5 mln. ūkininkų visuose žemynuose. Šalys, kuriose auginama daugiau kaip 50 tūkst. ha GM pasėlių, vadinamos MEGA šalimis. Jų pernai buvo jau keturiolika.

GM sojos pasėliai taip sparčiai plečiasi, kad jų plotas pasaulyje jau didesnis negu auginamų įprastu būdu.

Biotechnologinių augalų plėtros entuziastai teigia, kad jų plėtra gali padėti išspręsti šimtmečiais neišsprendžiamą bado problemą pasaulyje. Iš GM augalų gaminami ir pašarai gyvuliams, ir maistas.

Dabar mūsų žemėje badauja daugiau kaip 800 mln. žmonių. Jungtinių tautų organizacija siekia iki 2015 metų badaujančiųjų skaičių sumažinti perpus. Maisto nepriteklius ypač aktualus silpnos ekonomikos, besivystančiose šalyse, kur gyvena apie 80 proc. visų pasaulio gyventojų.

Genetiškai modifikuoti augalai užtikrina kur kas didesnį derlių negu įprasta, tačiau abejojama, ar biotechnologijų žala nėra didesnė negu nauda. Dėl didelio chemikalų kiekio niokojama gamta, kyla rizika sveikatai, didėja ūkininkų priklausomybė nuo stambių biotechnologijos įmonių.

Ūkininkai, auginantys patentuotus GM augalus, negali kitų metų sėjai naudoti jų subrandintų sėklų. Vėjas ir vabzdžiai gali pernešti GM augalų žiedadulkes į ekologiškai auginamus pasėlius ir juos užteršti. GM augalai ekologiškuose ūkiuose yra griežtai draudžiami.

Šiuo metu daug diskutuojama ar GM produktai turi įtaką žmonių sveikatai. Dauguma šalių, ypač Europos šalys, labai atsargiai vertina GM augalų auginimo galimybes. Dabar šiuos augalus augina tik penkios ES šalys: Čekija, Ispanija, Portugalija, Prancūzija ir Vokietija.2003 m. ES nustatė taisykles dėl GM maisto ir pašarų bei jų ženklinimo ir atsekamumo.

Lietuva priklauso tai Europos šalių grupei, kuri taip pat atsargiai vertina GM augalų auginimą maisto reikmėms ir gina savo rinką specialiu įstatymu. Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymas Seime priimtas 2001 metais. Jis nustato veiklos, susijusios su GM organizmais ir produktais, sritis, taip pat jų valstybinį valdymą bei reguliavimą, šių organizmų ir produktų naudotojų teises, pareigas ir atsakomybę. Lietuvos gyventojai kol kas mažai žino apie GM produktus.

Informaciniuose šaltiniuose teigiama, kad šiuo metu mūsų šalies parduotuvėse parduodami:

25 pavadinimų genetiškai modifikuoti augaliniai aliejai, pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių arba kurių sudėtyje yra aliejaus, pagaminto iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių – Tautas, Aukselis, Grace, Jasmine, Brolio, Optima linija, Luccija, Omili, Huilor, Sodžiaus, Kolumbo, Saulute, Augalinis aliejus, Oilio, Perla, Tėviškės, Caroli, Dolores, Lankų, Flarina, Karolina, Maxima, Kooperacijos aruodai, Olin, Virtuoss.

7 pavadinimų margarinai, tepūs riebalų mišiniai, kurių sudėtyje yra aliejaus, pagaminto iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių – Aukselis, Optima linija, Aima, tepūs riebalų mišiniai Sodžiaus, Aiva, Luxus Light, Riebalų tepinys 25 procentų riebumo.

9 pavadinimų saldumynai, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų produktų – šokoladiniai kiaušiniai su siurprizu: ANL Heros, Turbo, ANL Hanny, Elvan, ANL My Chick, ANL Space, ANL Formula, Jungle Fokus, saldainiai su žaisliuku Chik&Duck, šokoladas su žaisliuku “Kto tam Plius”.

1 pavadinimo majonezas, kurio sudėtyje yra sojų aliejaus pagaminto iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių – Sodžiaus Provanso (Vokietija). 1 pavadinimo konservai – Frank Pott “Jautiena su grikiais”.

3 pavadinimų maisto papildai, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų produktų – Hai r/ Skin / Nail Hard Kapsule (JAV), Memortop (JAV), Pover Multi Vit 90 Lithu (Kanada).

22 pavadinimų kulinariniai gaminiai – Kijevo kotletai, keptas karbonadas, balandėliai su mėsa, patiekalai “Gardumėlis”, “Pietūs kaip pas mamą”, “Greiti pietūs”, rauginti kopūstai su dešrelėmis, marčios virtinukai, puošti žagarėliai, keptas vištienos ketvirtis su bulvėmis, gardusis karbonadas skubantiems, užkepėlė “Mano mėgstamiausia”, Tinginio cepelinas, čeburekai su daržovių ir kumpio įdaru, čeburekai su mėsa, kibinai su kapota mėsa, marinuota silkė su svogūnais, lietiniai su plikytu kumpiu ir t.t.

Dėl šių visų priežasčių šio augalo didesnis paplitimas mažai tikėtinas, tačiau tie, kurie mėgsta technologines naujoves bei rizikuoja, pabandyti šį augalą auginti gal ir vertėtų. Svarbu, kad neatsakytuose klausimuose dėl modifikuotų augalų pavojaus žmogaus sveikatai kuo greičiau sudėliotų taškus biomedicinos mokslų specialistai, gydytojai bei kiti kompetentingi žmonės.

 

Straipsnio autorius: Kauno kolegijos Kraštotvarkos fakulteto Želdinių ir agrotechnologijų katedros lektorius Aloyzas Šeškas